Šiame straipsnyje apžvelgiama teismų praktika, susijusi su turto areštu bankroto bylose, remiantis Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis. Nagrinėjami atvejai, kai sprendžiami klausimai dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir finansinių reikalavimų patvirtinimo bankroto bylose.
Tyčinio bankroto nustatymas
Vienas iš svarbių klausimų, nagrinėjamų teismų praktikoje, yra bankroto pripažinimas tyčiniu. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutartimi UAB „TOKYO“ buvo iškelta bankroto byla, o vėliau, 2019 m. gegužės 23 d. nutartimi, bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Pareiškėjos kreipėsi į teismą su prašymu pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1 - 4 punktų ir 20 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindais.
Pareiškėjų teigimu, bendrovės bankrotas nebuvo verslo nesėkmė, nes V. D. sąmoningai privedė bendrovę prie bankroto. Bendrovei esant nemokiai, V. D. nesąžiningai perleido didelę dalį jos turto bei perkėlė visą veiklą į A. A. priklausiusią įmonę UAB „Sidlis“. V. D. skolino bendrovės lėšas su nepagrįsto dydžio (15 proc.) metinėmis palūkanomis, pažeidžiančiomis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau - ABĮ) 15 straipsnio 1 dalies 5 punktą.
Bendrovės bankroto administratorė nurodė, kad yra tyčinio bankroto požymių: bendrovės verslo perkėlimas į kitą įmonę UAB „Sidlis“; turto perleidimas susijusioms įmonėms - UAB „Sidlis“, kurios steigėjas bei direktorius buvo A. A.; V. D. skolos pardavimas A. A. (paskolą V. D. suteikė bendrovei su 15 proc. metinėmis palūkanomis); prekės ženklo „Fit Food Dėl savęs“ pardavimas už mažą kainą UAB „Skanu LT“, kurios direktorius yra V. D., akcininkė - jo sutuoktinė; atsiskaitymai su BUAB „DeviKa“, kurios direktorius buvo V. D., pažeidžiant kitų kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo pirmumo teisę.
Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi pareiškimą tenkino - pripažino bendrovės bankrotą tyčiniu, priteisė bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad 2018 m. bendrovės finansinė padėtis atitiko nemokumo būseną.
Teismas nustatė, kad 2017 m. lapkričio 7 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi V. D. perleido savo kreditorinį reikalavimą į bendrovę, atsiradusį pagal V. D. ir bendrovės 2016 m. rugsėjo 15 d. paskolos sutartį (81 000 Eur paskola ir 15 proc. metinės palūkanos), A. A.. Teismo vertinimu, 2016 m. rugsėjo 15 d. paskolos sutartis buvo ekonomiškai nenaudinga bendrovei, nes 15 proc. dydžio palūkanos neatitiko ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinto reikalavimo.
Bendrovei esant sunkioje finansinėje padėtyje, buvo sudaromi nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi sandoriai, kuriais iš esmės buvo mažinamas turtas, be to, sandoriai sudaryti su susijusiais asmenimis, taip pat nebuvo laikomasi atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo (CK 6.9301 straipsnis).
2018 m. spalio 22 d. bendrovė perleido UAB „Sidlis“ dokumentaciją (meterologijos tarnybos Patikros sertifikatą, geriamo vandens Tyrimų protokolą, savikontrolės tyrimų protokolus) bei maisto ir gėrimų gamybos receptus. Tokiu būdu UAB „Sidlis“ už 7 147,21 Eur sumą perleido bendrovės verslui vykdyti reikalingą materialų ir nematerialų turtą. Teismas sprendė, kad bendrovės bankrotas yra tyčinis ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu.
Taigi, jau 2017 m. spalio 24 d. suinteresuotas asmuo ėmėsi nesąžiningų veiksmų, perleisdamas bendrovės turtą, bendrovės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į jos turtą buvo apribotos, o vykdant atsiskaitymus, pirmenybė sąmoningai buvo teikiama susijusioms įmonėms.
Finansinių reikalavimų tvirtinimas bankroto bylose
Kitas svarbus aspektas yra finansinių reikalavimų tvirtinimas bankroto bylose. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 9 d. nagrinėjo UAB „Biovasto investicijos“ prašymą patvirtinti jos 9 450 250 Eur finansinį reikalavimą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės BUAB „Arvi fertis“ bankroto byloje bei UAB „Belor“ prašymą patvirtinti jos 5 600 000 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Arvi fertis“ bankroto byloje.
UAB „Biovasto investicijos“ prašydama patvirtinti jos kreditorinį reikalavimą nurodė, kad jos reikalavimą sudaro: 5 600 000 Eur reikalavimas, kylantis iš 2016 m. vasario 1 d. Investavimo sutarties; 1 200 000 Eur finansinis reikalavimas, kylantis iš UAB „Arvi“ ir ko avansinių mokėjimų BUAB „Arvi fertis“; 2 650 000 Eur finansinis reikalavimas, kylantis iš mokėjimų, atliktų pagal 2014 m. liepos 4 d. atsinaujinančio finansavimo sutartį; 250 Eur finansinis reikalavimas, kylantis iš BUAB „Arvi“ ir ko mokėjimo V. K.. Reikalavimo teisę įgijo iš pirminio kreditoriaus UAB „Arvi“ ir ko 2019 m. vasario 8 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties pagrindu.
UAB ,,Belor“ prašė patvirtinti 5 600 000 Eur finansinį reikalavimą remdamasi su UAB „Akvua“ 2019 m. rugpjūčio 9 d. sudaryta reikalavimo teisės perleidimo sutartimi, kuria UAB „Akvua“ perleido jai savo reikalavimo teisę, kylančią iš Investavimo sutarties.
BUAB „Arvi fertis“ nemokumo administratorius A. V. prieštaravimuose nurodė, kad vertinant UAB „Biovasto investicijos“ kreditorinio reikalavimo, perimto iš UAB „Arvi“ ir ko pagrįstumą, negalima identifikuoti AB SEB banko mokėjimo nurodymo, kuriuo BUAB „Arvi“ ir ko pervedė 1 000 000 Eur BUAB „Arvi fertis“, paskirties, todėl 1 200 000 Eur sumos kreditorinis reikalavimas negali būti tvirtinamas. Pateikta 2016 m. rugsėjo 5 d. Sutartis dėl reikalavimo teisių perleidimo (cesijos) Nr. 6S/BALT-(7.6)-114 tarp BUAB „Baltkalis“, BUAB „Arvi“ ir ko ir BUAB „Arvi fertis“ pagrindė BUAB „Arvi“ ir ko turėtą ir vėliau UAB „Biovasto investicijos“ perleistą 2 650 000 Eur reikalavimo teisę į UAB „Arvi fertis“, tačiau nepateikus pirminių buhalterinių dokumentų, pagrindžiančių BUAB „Arvi fertis“ įsiskolinimą, 2 650 000 Eur sumos kreditorinis reikalavimas negali būti tvirtinamas.
Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 9 d. priėmė sprendimą pripažinti niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2019 m. vasario 8 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Arvi“ ir ko ir UAB „Biovasto investicijos“, 2019 m. vasario 8 d. susitarimą dėl reikalavimo kainos sumokėjimo, ir taikė vienašalę restituciją - grąžino atsakovei BUAB „Arvi“ ir ko 13 008 665,58 Eur dydžio reikalavimo teisę į BUAB „Arvi fertis“. UAB „Belor“ ir UAB „Biovasto investicijos“ ieškinius dėl reikalavimo teisės perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis atmetė. Patvirtino UAB „Belor“ 5 600 000 Eur finansinį reikalavimą ir UAB „Biovasto investicijos“ 2 650 000 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Arvi fertis“ bankroto byloje, kitą UAB „Biovasto investicijos“ prašymo dalį atmetė.
Teismas nustatė, kad antstolis A. A. 2017 m. rugsėjo 27 d. areštavo BUAB „Arvi“ ir ko reikalavimo teises, susijusias su piniginėmis išmokomis, kurios gali būti išmokamos ir ateityje, (areštas taikomas 6 260 822,70 Eur sumai), o 2018 m. spalio 27 d. patvarkymu areštuotos reikalavimo teisės, susijusios su piniginėmis išmokomis, kurios gali būti išmokamos ir ateityje, 10 216 043,04 Eur sumai.
Teismui nustačius, kad 2019 m. vasario 8 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi BUAB „Arvi“ ir ko UAB „Biovasto investicijos“ perleido antstolio areštuotą turtą - reikalavimo teisę į BUAB „Arvi fertis“, sprendė, jog šis sandoris prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, yra niekinis ir negalioja.
| Įmonė | Finansinis reikalavimas (Eur) | Teismo sprendimas |
|---|---|---|
| UAB "Belor" | 5 600 000 | Patvirtintas |
| UAB "Biovasto investicijos" | 9 450 250 | Patvirtinta 2 650 000, kita dalis atmesta |
Atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. vasario 8 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi BUAB „Arvi“ ir ko UAB „Biovasto investicijos“ perleido antstolio areštuotą turtą - reikalavimo teisę į BUAB „Arvi fertis“, sprendė, jog šis sandoris prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, yra niekinis ir negalioja. 2019 m. vasario 8 d. susitarimas dėl reikalavimo kainos sumokėjimo yra sudėtinė 2019 m. vasario 8 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties dalis dėl kainos nustatymo, todėl šį susitarimą t...