Šio dvaro istorija yra glaudžiai susijusi su Gaudučių kaimo (dar vadinamo Gaidučiais) istorija.
Kaimas įkurtas apie XV a., galutinai susiformavo XVI a. po valakų reformos, įvykusios šiose žemėse 1566 m.
Kaimo žemės priklausė Kartenos dvarui, kurį XVII a. valdė Sapiegų giminė, XVIII a. antrojoje pusėje - Žemaičių kunigaikštystės pakamaris Jokūbas Nagurskis.
XVIII a. Lietuvoje plintant palivarkinei ūkio sistemai, Gaudučių kaimo žemėse buvo įkurtas palivarkas - Kartenos dvaro ūkinis padalinys.
Vietinių žmonių ir rašytiniuose istorijos šaltiniuose jis dažnai vadinamas ne palivarku, o dvaru arba dvareliu.
1846 m. duomenimis, Kartenos parapijos Gaudučių kaime buvo 13 dūmų, t. y. baudžiauninkų sodybų su pastatais ir žmonėmis.
XIX a. Gaudučių palivarkas atiteko grafams Pliateriams, kurių pagrindinis dvaras buvo Šateikiuose.
XIX a. pab. - XX a. pr. Gaudučių palivarką valdė grafas Adomas Pliateris, kuris čia perkėlė Kartenos valdų administracinį centrą.
Grafas dvare lankėsi retai: gyveno Šateikiuose, didesnę laiko dalį praleisdavo Prancūzijoje, kituose kraštuose.
Gaudučių dvarą administravo ūkvedys A. Pacevičius iš Plungės. Kitas žemes išsipirko iš baudžiavos paleisti valstiečiai.
Manoma, kad valdant Pacevičiui į šiaurę nuo Gaudučių kaimo, prie Kartenos-Plungės kelio, XIX a. pabaigoje iškilo dabartiniai mūriniai ir mediniai Gaudučių dvaro sodybos pastatai. Tai rodo ir ant mūrinio kumetyno pastato sienos akmens iškalta data "1890" bei inicialai "A. P." (užrašas kirilica).
1923 m. kaime buvo 28 ūkiai, o dvare - 7 kiemai.
1926 m., vykdant Lietuvos žemės reformą, dvaras išparceliuotas.
Sodyba su jai palikta žeme paskelbta valstybės nuomojamu pavyzdiniu ūkiu. Likusios žemės išdalintos dvaro kumečiams ir Lietuvos kariuomenės kariams savanoriams, 1927 m. pavadintos Raštų kaimu.
1945 m. Gaudučių dvaro sodyboje įsikūrė Kretingos tarybinio ūkio padalinys, kuris po 1949-1951 m. kolektyvizacijos tapo "Tarybinės žemės" kolūkio administraciniu-ūkiniu centru.
Buvusioje dvaro sodyboje veikė ūkio kontora, lentpjūvė, felčerių-akušerių punktas, pradinė mokykla, biblioteka, mechaninės dirbtuvės, ūkio ferma, sandėliai, kluonas, gyveno žmonės.
Po ūkių stambinimo vajaus XX a. 8-ajame dešimtmetyje dvaro sodybos pastatus imta naudoti tik ūkiniams-gamybiniams poreikiams.
Į rytus nuo Kartenos, prie plento Palanga-Šiauliai, stūkso Gaudučių dvaro sodybos liekanos. Jos žymi Gaudučių kaimą, kurio žemė nusidriekusi iki pat Alanto ir Karkluojės upių santakos.
Padavimai mena, kad šalia piliakalnio stovėjo nemažas miestas, kuris vėliau sunyko.
Kaimas susiformavo XVI a. antrojoje pusėje, po Valakų reformos. Jis buvo pavadintas pirmojo naujakurio Gaudučio garbei.
Kaimas buvo gatvinio plano, o gyvenvietė stovėjo abipus pagrindinės gatvės dešiniajame Alanto krante, tarp Karkluojės ir Rupšupio upelių. Aplink plytėjo ariamos dirvos, medžiais ir krūmais apaugusios akmeningos bendrosios ganyklos.
Plečiantis dirbamos žemės plotams, šiaurės rytinėje ir šiaurinėje kaimo dalyje susiformavo trys vienkieminės nausėdijos, pavadintos Gaudučių užusieniais.
Gaudučių kaimas (Gauducie) ir palivarkas (Vw. Gauducie) Prūsijos karalystės kartografų 1915 m.
1846 m. kaime buvo 13 baudžiauninkų sodybų, o 1849 m. grafo Prano Pliaterio dvare lažą ėjo 169 valstiečiai.
Vykdant pobaudžiavinę žemės reformą, valakinis-gatvinis kaimas buvo panaikintas, o jo žemėje įkurtas Kartenos dvaro ūkinis padalinys - Gaudučių palivarkas.
Palivarko sodybą 1889-1892 m. pastatė Kartenos paveldėtojas grafas Adomas Pliateris.
Laukuose tarp buvusios kaimo gyvenvietės ir Palangos-Šiaulių plento iškilo administracinis namas, keletas kumetynų, tvartai, svirnas, kluonas ir kiti ūkiniai-gamybiniai pastatai.
Šalia plento buvo pastatyta kalvė, kurios kitam gale įrengti užvažiuojamieji namai: smuklė su patalpomis keleivių nakvynei. Pastatai buvo tvirti, dauguma - akmenų ir raudonų plytų mūro, o kiti - mediniai.
Į Gaudučius grafas Adomas Pliateris perkėlė Kartenos valdų administracinį centrą, o administraciniame name įsirengė savo apartamentus, kuriuose įsikurdavo parvykęs iš kelionių.
Senieji žmonės pasakojo, kad grafas savo samdinių neskriaudė, stengėsi jiems padėti, o vienam kumečiui netgi iškėlė vestuves, kuriose groti pasamdė kūlsodiškio Petro Laučio dūdų orkestrą. Senatvėje retsykiais su samdiniais mėgo ir palėbauti.
Pobaudžiavinė reforma smarkiai sumažino dvarų pajamas. Todėl grafai Pliateriai ėmėsi pardavinėti plėšininę ganyklų ir miško žemę.
Taip Gaudučių palivarko ganyklų pietinėje dalyje šalia Karkluojės upelio įsigytoje žemėje pasistatytose vienkieminėse sodybose XIX a. 8-9 deš. ėmė kurtis naujakuriai, atgaivinę Gaudučių kaimą.
Jame 1895 m. buvo 3 sodybos, kuriose 1906 m. gyveno 13 valstiečių. Dvarininkui toliau parduodant žemę, čia kėlėsi vis daugiau naujakurių.
Per 1923 m. Vykdant Lietuvos žemės reformą, dvaras buvo išparceliuotas. Sodyba su jai paliktomis žemėmis paskelbta valstybės nuomojamu pavyzdiniu ūkiu.
Jį tarpukariu valdė pulkininkas Stanislovas Derbutas, 1930-1934 m. tarnavęs Kretingos apskrities viršininku.
Likusios dvaro žemės išdalinta kumečiams ir savanoriams. Iš pradžių dvaras ir naujakurių gyvenvietė buvo vadinamas Gaudučių II kaimu, o 1927 m. oficialiai pavadinta Raštų kaimu.
Pietinėje kaimo dalyje veikė kapinės, kuriose nuo XVI a. laidoti žemdirbiai ir jų šeimų nariai, XVII ir XVIII a. maro aukos.
XVIII a. pabaigoje atidarius Kartenos parapines kapines, senosiose kapinėse iki XX a. 2 deš. be kunigo tebebuvo laidojami nuo įvairių užkrečiamųjų ligų mirę suaugusieji ir vaikai, savižudžiai, nekrikštyti kūdikiai.
Dvaro administracinis pastatas
Tarpukariu viename dvaro pastatų Kartenos valsčiaus savivaldybė atidarė Gaudučių pradžios mokyklą. 1939 m. joje buvo du I-IV skyrių komplektai, kuriuose mokėsi 93 vaikai.
Nuo 1944 m. rudens vedėju dirbo Česlovas Barkauskas, o drauge su juo 1945 m. mokytojavo Jurgis Šauklys. Nuo rugsėjo 1 d. mokytoju buvo paskirtas Alfonsas Arlauskas, kuris netrukus tapo vedėju.
Po ūkių stambinimo vajaus, XX a. 8 deš. Tarybinės žemės kolūkis buvo prijungtas prie Kartenoje įsikūrusio Žemaitės kolūkio.
Vykdant administracinio-teritorinio suskirstymo reformas, prie Gaudučių buvo prijungta Raštų kaimo žemė. Tokiu būdu Gaudučiai atgavo seniau jiems priklausančias žemes, kurios apima 462,77 ha plotą.
2015 m. kaime buvo įregistruotos 8 sodybos, kuriose 2011 m. gyveno 36 gyventojai.
Išlikę Gaudučių dvaro sodybos fragmentai - administracinis pastatas, medinis kumetynas, svirnas, kalvė-smuklė - įregistruoti Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registre ir paskelbti vietinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektu.