Karklė - vienintelis žvejų kaimas Lietuvoje prie Baltijos jūros, Pajūrio regioniniame parke, kuris yra išlaikęs etnografinį savitumą, istoriją ir tradicijas.
Šiame straipsnyje panagrinėsime Karklės kaimo buvusios girininkijos sodybos istoriją, jos raidą ir svarbą Pajūrio regioniniame parke.
Karklės kaimo istorija
Iki XX amžiaus pirmos pusės kaimas vokiškuose šaltiniuose vadinamas Karkelbeck, kartais Karkelbeek, vietiniai gyventojai vadino Karkelbeke - toks pavadinimas užfiksuotas 1908 m. 1923-1938 m kaimas vadintas Karklininkais. Vietovardis „Karkelbeck“ reikštų krūmokšniais apaugusią vietą, įsikūrusią prie upelio.
1540 m duomenimis, Karklėje gyveno apie 330 gyventojų. Tai buvo viena didžiausių gyvenviečių krašte. XIX amžiaus viduryje, prijungus atskirus vienkiemius ir žemės sklypus, susiformavo Karklininkų kaimas, kuris prasidėjo nuo Olandų kepurės kalno iir tęsėsi iki Nemirsetos - apie 9 km. Tai buvo pats ilgiausias kaimas Klaipėdos krašte.
Sodybos išsidėstė išilgai jūros kranto, kad kiekvienas kiemas turėtų atskirą priėjimą prie jūros. Nuo 1778 m kaime veikė pradinė mokykla. XX amžiuje, kadangi kaimas buvo išsidėstęs ilgame pakrantės ruože, buvo įsikūrusios 3 pradinės mokyklos, veikė 2 karčiamos - viešbučiai, 1911 m. pastatyta bažnyčia. XIX amžiaus pabaigoje - XX amžiaus pradžioje kaimo viduryje buvo pastatyta gelbėjimo stotis.
1926 m. kaime gyveno 841 gyventojas, kaimas užėmė 1296 ha. teritoriją. 1954 m. kaimo dalis į šiaurę nuo Rikinės upelio atiteko kariškiams.
Gamtiniai ypatumai ir rekreacija
Akmenuoti ir balto smėlio paplūdimiai, grynas pušų ir jūros kvapo prisodrintas oras bei bangų ošimas, sveikatingumo trasos, dviračių takai, nuvingiuojantys per nuostabias pajūrio pievas ir pušynus, įstabaus...
Pajūrio regioninio parko bei parko apsaugos zonos teritorija pagal gamtos ir kultūros vertybes, jų pobūdį, apsaugos formas ir naudojimo galimybes skirstoma į konservacinės apsaugos, ekologinės apsaugos, rekreacinio, gyvenamosios ir krašto apsaugos prioriteto bei parko buferinės apsaugos zonas.
Rekreacinio prioriteto zonai priskirtos Karklės, Nemirsetos Bendikų ir Kukuliškų rekreacinės teritorijos bei Karklės ir Nemirsetos pliažų zonos.
Ekologinės apsaugos prioriteto zonai priskirtos agrarinės teritorijos nepasižyminčios gamtos ar kultūros paveldo vertybėmis, tačiau atliekančios svarbias geoekologines, pirmiausia kraštovaizdžio ir vandenų apsaugos, funkcijas. Išskirtą bendros ekologinės apsaugos zoną parke sudaro Karklės- Dargužių - Kalotės agrarinės žemės ūkio naudmenos.
Gyvenamosioms zonai priskirtos Kalotės ir Zeigių (sodininkų bendrijos) gyvenviečių teritorijos. Parko buferinės apsaugos teritorijai priskirtos Bruzdeilyno - Grabių - Dargužių - Kunkių - Zeigių - Normantų agrarinės teritorijos iki Palangos plento bei Nemirsetos ir Anaičių agrarinės ir miško teritorijos tarp senojo ir naujojo Palangos plentų.
Sveikatos takų sistemą sudaro trys žiediniai takai: raudonasis - „Karklė“ 4 km, geltonasis - „Olando Kepurė“ 3,5 km ir mėlynasis - „Kalotė“ 4,5 km. Pradėti vaikščioti Sveikatos takais galima bet kurioje jums patogioje ir patikusioje vietoje. Visi trys takai yra žiediniai - tad pasivaikščioję grįšite į tą...
Klimato sąlygos
Klimatines sąlygas formuoja vyraujančios pietvakarių ir pietryčių oro masės, vyraujantys pietvakarių, vakarų, šiaurės vakarų stiprūs vėjai, daugiau giedrų dienų, dažnesnė perkūnija.
Šioje teritorijoje yra 142 dienos kai oro temperatūra įšyla daugiau nei 10° C, o dienų kai oro temperatūra yra didesnė nei 15° C - 58 dienas. Metinis apsiniaukusių dienų skaičius: 98 -111 dienos per metus. Daugiausia saulėtų dienų šiltuoju metu laikotarpiu t.y. gegužės - rugsėjo mėn. Tai vienas iš pagrindinių teritorijos klimatą įtakojančių faktorių.
Oro temperatūra, kartu su krituliais apsprendžia augalų vegetacijos trukmė, želdynų rekreacinį patrauklumą ir vertingumą, o tuo pačiu iš dalies ir gamtinio karkaso elementų vertingumą. Nuo oro temperatūros žymia dalimi priklauso rekreacinė veikla atvirose erdvėse, tai yra lauko sąlygomis. Oro temperatūra, o taip pat ir vėjo greitis ir santykinis oro drėgnumas labai stipriai įtakoja žmogaos savijautą.
Klaipėdos miesto ir jo apylinkių oro temperatūra priklauso ir nuo Baltijos jūros įtakos. Vanduo pasižymi didelėmis šilumos akumuliacinėmis savybėmis, todėl vasaros Klaipėdoje yra vėsesnės, nei kitur Lietuvoje, o žiemos yra minkštesnės.
Vietovės oro temperatūra priklauso ne tik nuo oro masių kaitos bei kitų makro faktorių. Temperatūrą įtakoja ir mikroklimatiniai faktoriai. Tai vietovės reljefas (daubos, raguvos, kopos, kalvos ir kt.), antropogeniniai elementai, želdynai, vidiniai vandens telkiniai.
Krituliai, kaip ir oro temperatūra turi nepaprastai didelę įtaką teritorijos hidrologinėms sąlygoms, želdynams bei pavieniams augalams. Nuo kritulių kiekio priklauso ne tik augalų fiziologiniai procesai, bet ir želdynų patrauklumas rekreantams. Krituliai įtakoja dirvožemio fizines savybes, kas taip pat atsiliepia poilsio gamtoje kokybei.
Kultūros paveldas ir senosios gyvenvietės
Pajūrio zonos senosios gyvenvietės, išskyrus pietinę Karklės dalį, beveik visiškai sunaikintos. Išlikusios kelios sodybos Šaipiuose ir Nemirsetoje.
Karklėje, pietinėje kaimo dalyje yra išlikusios sodybos ir senosios kapinės, įsikūrusios ant natūralios kalvos į šiaurę nuo “Olandų kepurės“. Yra išlikusių autentiškų įvairių antkapinių paminklų (medinių krikštų, kalto metalo, vėlyvesnių cementinių).
Nemirsetoje likęs rekonstruotas kurhauzo pastatas, kuris stovi jau nuo XV a. pirmos pusės minimoje karčemos vietoje. Pajūryje išlikusi gelbėjimo stotis, statyta XX a.
Kalotėje yra išlikusi karčema, sena mokykla, bei keletas sodybų. Į pietvakarius nuo Kalotės gyvenvietės, miškelyje, yra išsidėsčiusios kapinės, kur buvo rasti kapai su akmenų vainikais (paplitę I tūkst. po Kristaus pirmoje pusėje).
Šaipiuose yra išlikusios 2 sodybos - medinės, stačiakampio plano, vieno aukšto, kurios buvo pastatytos XX a. pradžioje. Sodybos apsodintos medžiais, šalia užveisti sodai.
Taigi, Karklės kaimas, turintis turtingą istoriją ir išsaugojęs etnografinį savitumą, yra svarbi Pajūrio regioninio parko dalis. Jo gamtinės ir kultūrinės vertybės, rekreacinės galimybės ir klimato sąlygos pritraukia lankytojus, norinčius pažinti Lietuvos pajūrio grožį.
tags: #buvusi #girininkijos #sodyba #karkles #kaime