Šiame straipsnyje nagrinėjama turto patikėjimo sutartis, jos specifika ir skirtumai nuo panaudos bei nuomos sutarčių. Straipsnyje analizuojama konkreti turto patikėjimo sutartis, komentuojamos įstatymo nuostatos, atskleidžiama sutarties specifika ir galimybės pritaikyti šias nuostatas praktiniame darbe.
Turto patikėjimo sutarties samprata ir reglamentavimas
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.953 str. numato turto patikėjimo sutarties sąvoką. Svarbu pabrėžti, kad sename Civiliniame kodekse visiškai nebuvo reglamentuojami turto patikėjimo klausimai. Tačiau keletas išskirtinių turto patikėjimo sutarties bruožų tikrai reikalavo savo atskiro teisinio reglamentavimo.
Įstatymų leidėjui, priėmus naują 2000 metų liepos mėnesio Civilinį kodeksą, L skyriuje pateikta turto patikėjimo sutarties samprata, reglamentuotos šalių teisės ir pareigos. Įstatymų leidėjas, mano nuomone, priėmė keletą nuostatų labai originaliai reglamentuojančias šalių turtinius santykius. Pavyzdžiui, skirtingai negu panaudos ar nuomos sutarties atveju, į turtą perduotą naudotis negali būti nukreipiamas kreditorių skolų išieškojimas.
Tai reiškia, kad patikėtas turtas yra apsaugomas ir gali būti parduotas tiktai paskutinėje eilėje, savininkui neturint kito turto arba jam iškėlus bankroto bylą. Iš kitos pusės patikėtojas vis tiek išlieka turto savininku. Tai yra tiktai vienas iš specifiškiausių turto patikėjimo sutarties elementų.
Pagrindiniai turto patikėjimo bruožai
Pagrindinių turto patikėjimo sutarties bruožų galima būtų laikyti tai, kad savininkas perduoda savo turtą kitam asmeniui. Pastarasis minėtą turtą priima ir juo disponuoja, valdo, naudoja. Kaip mes matome iš įstatymo nuostatų sutarties šalis - patikėtinis čia yra kaip atstovas. Jis būtinai turi veikti kitos šalies , t.y. patikėtojo interesais.
Pabrėžtina, kad įstatymas nenumato išsamaus aplinkybių arba sąlygų rato kada tokia sutartis gali būti sudaroma, turtas perduodamas patikėjimo pagrindais. Kaip galima būtų vertinti, turto patikėjimo praktiką, tai plačiai naudojama tarpusavyje pavaldžių valstybės institucijų, valstybės įmonių.
Kaip atskirą turto patikėjimo teisės elementą įstatymo leidėjas išskyrė patikėtiniui teisę sudarinėti sandorius dėl Jam patikėto turto. Valdant patikėtą turtą, patikėtinis privalo jį naudoti tik iš patikėtojo nupirktų produktų saugojimui ir pardavimui, t.y. - patikėtas turtas privalo dalyvauti patikėtojo uždirbamų pajamų procese (sutarties 1.2. Tai reikštų, kad patikėtiniui yra draudžiama sudarinėti sutartis su patikėtu turtu.
Kaip jau buvo minėta anksčiau, turtas, perduotas patikėtiniui, patikėjimo sutarties pagrindu įgyja tam tikrą statusą apsaugantį jį nuo pardavimo iš varžytynių. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.961 str. 2 d. Išieškoti pagal patikėtojo kreditorių ieškinius iš turto,perduoto patikėjimo teise, draudžiama, išskyrus atvejus, kai patikėtojui iškeliama bankroto byla ar jis tampa nemokus.
Išanalizavus civilinius įstatymus, reglamentuojančius šalių turtinius santykius, galima teigti, kad tai yar vienintelis atvejis, kai skolininko turtas apsaugomas nuo kreditorių pretenzijų tokiu specifiniu būdu. Būtina pabrėžti, kad patikėtojas (skolininkas) negali visiškai išvengti skolos išieškojimo procedūros. Net ir paskiausiai turtas vis tiek parduodamas.
Nagrinėjant turto patikėjimo sutartį negalima nepastebėti jo panašumo su kitu civilinės teisės institutu - atstovavimo. Toks savo dalies funkcijų perdavimas gali būti įformintas sutartimi. Tokiu būdu laikytina, kad turto patikėjimas yra savotiška atstovavimo forma. Tiktai, kadangi turto disponavimas ir valdymas, gali reikalauti specifinio reglamentavimo, įstatymas atskiria šiuos du institutus.
Kartu galima sakyti, kad įgaliojimo arba atstovavimo sutarties pagrindu galima sėkmingai valdyti, disponuoti ir naudoti perduotą turtą. Galime padaryti išvadą, kad tam tikrais atvejais galima pasirinkti atstovą, suteikti jam įgaliojimą atlikti veiksmus su atstovaujamojo turtu. Turto patikėjimo sutartis gali būti nesudaroma.
Įstatymas numato, kad turto patikėjimo šalys yra patikėtojas ir patikėtinis. Patikėtojas - asmuo, perduodantis savo turtą ir nustatantis turto disponavimo sąlygas. Būtina pastebėti, kad įstatymas numato sąlygą - gali būti perduotas tiktai nuosavas ar kitų teisėtu pagrindu valdomas turtas.
Sudarant turto patikėjimo sutartį nemažą dėmesį būtina skirti patikėtinio teisiniams statusui, o būtent jo veiksnumui. Kaip seka iš įstatymo, patikėtinis yra asmuo, kuriam perduodamas turtas ir kuris įsipareigoja imtis tam tikrų veiksmų.
Nagrinėjant konkrečią pasirinktą turto patikėjimo sutartį, būtina apsvarstyti ir atstovavimo šalims klausimą. Minėta sutartis yra sudaryta tarp dviejų įmonių. Tam kad būtų įgyvendintos įmonės teisės ir pareigos, įmonė privalo veikti per savo atstovus. Sutartį pasirašė direktoriai, tai yra įmonės administracijos vadovai, veikiantys įmonės įstatų pagrindu.
Turto patikėjimo sutarties dalyką, manau galima būtų apibūdinti, kaip svarbiausių elementų visumą, būdingą šiai sutarčiai. Šiuo atveju tai būtų patikėtinio veiksmai valdant ir naudojant, disponuojant patikėtojo turtą, pastarojo interesais. Manu, kad sudarant turto patikėjimo sutartį, šalims reikia išspręsti du minėtus klausimus. Atlikus tai, galimas priimtų sprendimų įforminimas sutartimi, perduodant turtą.
Turto patikėjimo sutarties palyginimas su kitomis sutartimis
Analizuojant turto patikėjimo sutartį palyginsime ją su kitomis sutartimis - panaudos, nuomos, pavedimo. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.629 str. Neatlygintino naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės.
Pagrindinis panašumas su turto patikėjimo sutartimi yra tas, kad šiuo atveju yra perduodamas turtas. Tačiau panaudos gavėjas yra apribotas laisvai disponuoti perduodamu turtu. kaip matome, pagrindiniu naudos gavėju būna gaunanti turtą šalis. Manu, kad jeigu šalis turi tikslą patenkinti turtinius turto gaunančios šalies interesus, turi būti pasirenkama turto panaudos sutartis.
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.477 str. Šia sutartimi yra siekiama patenkinti turto savininko finansinius interesus, turtas perduodamas kitam asmeniui už užmokestį naudotis ir valdyti. Tenkinami ir nuomininko ir nuomotojo interesai. Esminiu skirtumu nuo turto patikėjimo galime laikyti tai, kad nuomininkas negali disponuoti turtu taip kaip patikėtinis.
Šalių teisės ir pareigos
Įstatymas numato bendrus reikalavimus sutarties šalims - elgtis sąžiningai, laikytis savo įsipareigojimų, kooperuotis ir bendradarbiauti su sutarties partneriais. Turto patikėjimo sutarties šalims įstatymas numato papildomas teises ir pareigas. Jų santykis tarp sutarties šalių yra labai nevienodas. Pagal sutarties esmę, matome, kad patikėtojas turi pareigą perduoti turto patikėtiniui ir teisę reikalauti, kad pastarasis laikytųsi savo įsipareigojimų numatyta sutartyje.
Tam, kad pilnai įvertinti šalių teisių ir pareigų struktūrą, būtina atsižvelgti į sutarties tekstą bei įstatymo nuostatas. Kalbant apie turto patikėjimo sutarties šalių atsakomybę, būtina pažymėti, kad pagrindinė atsakančio pagal sutartį šalis yra patikėtinis. Patikėtinis nepriklausomai nuo kaltės visada privalo atlyginti nuostolius. Išimtį sudaro nenugalimos jėgos atvejis arba patikėto ar naudos gavėjo veiksmai. Į tai būtina atkreipti dėmesį praktiniame darbe.
Sutarties terminas
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.959 str. numato sutarties galiojimo terminą, kaip vieną iš būtinųjų sutarties sąlygų. Pažeidus šį reikalavimą, nesilaikant imperatyvios įstatymo normos, sutartis taptų negaliojančia (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.80 str.). Sutarties terminas negali būti ilgesnis negu dvidešimt metų.
Svarbu pastebėti, kad ir įstatymo leidėjas pateikia savo šio klausimo reglamentavimą. Jeigu pasibaigus sutarties terminui, šalis toliau palaiko turto patikėjimo teisinius santykius (toliau disponuoja turtu ir vykdo sutarties sąlygas) sutartis automatiškai prasitęsia tokiam pat laikui - Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.959 str.3 dalis.