Daũgai - miestas Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje, įsikūręs 22 km į rytus nuo Alytaus. Tai seniūnijos ir parapijos centras, esantis prie Didžiulio (Daugų) ežero, jo pusiasalyje. Miestą kerta plentai į Vilnių, Alytų ir Varėną.
Daugų vaizdas nuo Didžiulio ežero
Architektūra ir Kultūra
Miesto planas linijinis, su ryškiais stačiakampio plano elementais. Centrinė dalis suformuota apie 1560 m. ir išplėsta 1928 m. Ji pasižymi stačiakampio plano su stačiakampe (suformuota 16 a. antroje pusėje) ir trapecine (suformuota 20 a. pirmoje pusėje) aikšte. Namai daugiausia vienaukščiai (20 a. pirma pusė).
Daugai gali pasigirti Dievo Apvaizdos bažnyčia - bebokšte mūrų šventove, pastatyta 1862 m. pagal architekto T. Tišeckio projektą. Bažnyčia atspindi romantizmo laikotarpį su modifikuotos gotikos elementais. Joje saugomos dailės vertybės: medinė skulptūrėlė Prisikėlęs Kristus (17 a.), vargonai (apie 1770 m., perdaryti 1931 m.), klausyklos (18 a.), didžiojo altoriaus paveikslas Dievo Apvaizda (dailininkas P. Smuglevičius) ir kt.
Daugų Dievo Apvaizdos bažnyčia
Švietimas Dauguose
Daugai turi turtingą švietimo istoriją, o svarbiausia švietimo įstaiga yra Daugų technologijų ir verslo mokykla, kuri gyvuoja nuo 1929 m. Ši mokykla per daugelį metų patyrė įvairių transformacijų, įskaitant technikumą (1929-60), tarybinį ūkį-technikumą (1960-75) ir žemės ūkio mokyklą (1990-2002). Be to, mieste veikia V. Mirono gimnazija (įsteigta 19 a. pabaigoje) ir meno mokykla (nuo 1980 m.).
1977 m. buvo pastatytas modernus mokomasis - gyvenamasis kompleksas, kuriame buvo 600 vietų mokomasis korpusas, bendrabučiai, valgykla, dirbtuvės, šaudykla, baseinas, garažai ir gyvenamieji namai darbuotojams. 1979 m., minėdama 50-metį, mokykla jau buvo parengusi daugiau nei 2000 žemės ūkio specialistų. 1986-1987 m. mokėsi 1374 moksleiviai, kuriuos mokė apie 80 pedagogų. Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, 1990 m. Daugų tarybinis ūkis - technikumas reorganizuotas į Daugų žemės ūkio mokyklą. Laikmetis pakeitė specialistų profilį, todėl buvo pradėti ruošti ūkininkai, namų ūkio ekonomės, kalviai - suvirintojai, prekių vežimo organizatoriai, viešbučių ir turizmo kompleksų darbuotojos. 1996 m. atidarytas aukštesniųjų studijų skyrius.
Daugų žemės ūkio mokykloje, 1999 metais mokėsi 328 moksleiviai ir 124 studentai, kuriuos mokė 47 pedagogai, 6 instruktoriai ir aptarnavo 34 ūkio personalo darbuotojai. Mokykla turėjo praktinio mokymo bazę, kurią sudarė 131,7 ha žemės plotas, 49 galvijai, 150 kiaulių, 2 arkliai, 10 šeimų bičių. Buvo įsteigtas sertifikuotas ekologinis ūkis.
Per mokyklos gyvavimo laikotarpį vadovavo direktoriai: Albinas Radzevičius, Jonas Vainikonis, Kazimieras Stirna, Stasys Tarabilda, Albinas Čepukėnas, Nina Sinikovaitė, Bronius Sabaliauskas, Andrius Kliminskas, Petras Rocevičius. Nuo 1991 m. mokyklos direktorius - Vytautas Zubras.
Mokykloje veikė įvairūs meno saviveiklos, dalykiniai ir sporto būreliai. 1992 m. įkurtas jaunųjų ūkininkų ratelis. Ratelio devizas - "Per mokslą ir darbą - į Tėvynės gerovę". Ratelio veikla labai įvairi: gamybinė, kultūrinė, globa, organizuojami konkursai, parodos ir kita. Kraštotyros būrelio nariai atnaujino kraštotyros kampelio "Gryčia" ekspoziciją. Moksleivių mėgstamas liaudies amatų būrelis, vadovaujamas R. Aleksandravičienės.
Daugų Žemės Ūkio Mokyklos Direktoriai
| Direktorius | Valdymo Metai |
|---|---|
| Albinas Radzevičius | 1945 - 1947 |
| Jonas Vainikonis | 1947 |
| Kazimieras Stirna | 1947 - 1948 |
| Stasys Tarabilda | 1948 - 1951 |
| Albinas Čepukėnas | 1951 - 1961 |
| Nina Sinikovaitė | 1961 - 1964 |
| Bronius Sabaliauskas | 1964 - 1978 |
| Andrius Kliminskas | 1978 - 1986 |
| Petras Rocevičius | 1986 - 1991 |
| Vytautas Zubras | Nuo 1991 |
Istoriniai Faktai
14 a. per Daugus kryžiuočiai žygiuodavo į Trakus ir Vilnių. 14-15 a. buvo įtvirtintas Lietuvos kunigaikščių medžioklės dvaras. 14 a. pabaigoje ar 15 a. pradžioje pastatyta bažnyčia. 1503 Aleksandro privilegijoje Daugai vadinami miestu. 18 a. pradžioje po karų, bado ir maro visai neliko gyventojų. 1863 prie Daugų įvyko sukilėlių kautynės su Rusijos kariuomene. 19 a. pabaigoje-1950 valsčiaus centras. 1906 ir 1925 degė. 1941, 1945 ir 1949 iš ištremta 10 Daugų gyventojų. Sovietų okupacijos metais Daugai buvo rajono (1950-59), apylinkės centras, tarybinio ūkio-technikumo centrinė gyvenvietė.
Verslo Aplinka
2004 metų gegužę prasidėjo bendrovės „Kornelita“ istorija. Oficialiai šią įmonę įkūrė Seimo nario A.Skardžiaus žmona Snieguolė Skardžiuvienė ir jos verslo partneris Jonas Jakučionis. Abu pasidalijo po 50 procentų akcijų. Įmonė „Kornelita“ valdė Dauguose esančią poilsiavietę ant Didžiulio ežero kranto. Iš viešos informacijos galima suprasti, kad poilsiavietė veikdavo nuo pavasario iki rudens.
„Kornelita“ pelningai dirbo tik 2006 ir 2007 metais. Vėliau įmonė kaupė nuostolius. 2012 metų rugpjūčio 9 dieną Alytaus rajone buvo įregistruota bendrovė „Daugų sala“. 2013 metų sausio 11 dieną maskviečių valdoma įmonė „Daugų sala“ už bendrovės „Kornelita“ akcijas S.Skardžiuvienei sumokėjo 460 tūkst. litų (apie 134,1 tūkst. eurų). Tą pačią dieną naujieji šeimininkai jai sugrąžino ir 440 tūkst. Iš viso maskviečiai S.Skardžiuvienei sumokėjo 900 tūkst. litų, tai yra - apie 262,5 tūkst. eurų.
Bendrovės „Kornelita“ finansinėje ataskaitoje pažymėta, kad prieš pat pardavimą įmonė turėjo ilgalaikio materialaus turto už 185,6 tūkst. litų (apie 54,1 tūkst. eurų). Tačiau bendrovės nuostoliai viršijo turimo turto vertę. Be to, įmonės valdomi pastatai stovėjo ant svetimos žemės - juk poilsiavietės teritoriją sudarantys 43 sklypai priklausė J.Jakučioniui ir jo žmonai.
2013 metų vasarą, praėjus keliems mėnesiams po sandorio, Lietuvos žiniasklaidoje pasirodė straipsnių apie maskviečių planus Dauguose. Iš viešos informacijos matyti, kad tuo metu H.Petrosianas tikrai lankydavosi Dauguose, buvo susitikęs su Alytaus rajono valdžios atstovais. Maskvietis netgi įkūrė žolės riedulio komandą „Nansen club“, kuri dalyvavo Lietuvos žolės riedulio B diviziono čempionate. Dauguose buvo rengiamos sporto stovyklos vaikams ir jaunimui.
Bendrovė „Kornelita“ ir toliau valdo tuos 29 pastatus prie Didžiulio ežero. Įmonė jau ketverius metus neteikia finansinių ataskaitų. Esą Daugų poilsiavietė jau senokai priklauso kažkokiam lietuviui, o ne Rusijos verslininkams.