Žmogus savo poreikiams tenkinti turi nuolatos pasirūpinti įvairiomis prekėmis, paslaugomis. Perkame drabužius, maistą, buitinius prietaisus, keliones, gėles, pramogas. Kiekviena iš šių prekių turi savitumų nustatant jų vertę, išmatuojant kiekį, naudojimosi trukmę. Vienaip ar kitaip susiduriame ir su problemomis atsiskaitydami už kai kurias paslaugas bei prekes.
Daug paslaugų bei prekių turi specifinių ypatybių. Būtų paprasta, jei tų problemų kilmė būtų tik nesąžiningumas. Šiluma - ne medžiaga, o energija. Šilumos, neprarandant net mažiausio jos kiekio, negalima išsaugoti net ir labai sandarioje talpoje. Šiluma per bet kokios medžiagos sienelės, kitaip nei pačios medžiagos (vanduo, dujos ar kt.), judės ten, kur temperatūra žemesnė. Šilumos tiekimo sistemose naudojamas vanduo savaime nėra šiluma, jis net turi specialų pavadinimą - šilumnešis. Galima neprarasti nei lašo šilumnešio, bet nepavyktų išsaugoti visos jo atneštos šilumos. Be to, patalpoje galima neturėti nė vieno šilumos sistemos vamzdžio su šilumnešiu, bet gauti šilumą iš tą patalpą supančių kitų aukštesnės arba praktiškai tos pačios oro temperatūros patalpų. Šiluma sklinda per bet kokias medžiagas.
Kadangi šilumos energijos sklidimo nesustabdo ir neapriboja nei sienos nei kitos atitvaros, dėl apskaitos ir atsiskaitymo už šilumą kyla nemažai klausimų. Išmatuoti ją energijos vienetais kaip medžiagą, masės ar tūrio vienetais kartais būna labai sudėtinga. Šiam tikslui naudojamas įvadinis šilumos apskaitos prietaisas.
Šilumos skaitiklis - matavimo priemonė, susidedanti iš vieno prietaiso ar prietaisų komplekto (šilumos skaičiuoklio, srauto matuoklio, slėgio ir temperatūros jutiklių), skirta šilumos energijos ir šilumnešio kiekiui bei parametrams nustatyti. Šilumos apskaitos prietaisas, skirtas vartotojui patiektos šilumos kiekio matavimui, pagal kurio rodmenis atsiskaitoma su šilumos tiekėju už suvartotą šilumą.
Daugeliui gyventojų atrodo, kad jų gaunamose sąskaitose už šilumą nurodytos sumos nepagrįstai didelės, o teikiamų paslaugų kokybė toli gražu nėra tokia, kokios tikimasi. Kalti gali būti vėjo perpučiami gyvenamieji namai, už kurių techninę būklę atsakingi gyventojai arba jų pasirinktas administratorius. Pastato sienos, stogas, langai, durys, grindys, lubos bendru vardu vadinamos atitvaromis. Jų kiekviena turi turėti tam tikras savybes, tarp jų ir šilumines. Būtent nuo atitvarų šiluminio rodiklio, vadinamo atitvaros šilumos perdavimo koeficientu, priklauso pastatui ar atskirai patalpai reikalingas šilumos kiekis. Kuo diddesnis šilumos perdavimo koeficientas, to daugiau pastatui ar patalpai reikalinga šiluminės energijos. Dar viena priežastis - prasta vidaus šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų būklė. Už jų techninę priežiūrą, kaip ir už nesąžiningų gyventojų kontrolę, yra atsakingas gyventojų pasirinktas prižiūrėtojas.
Kaip sumažinti sąskaitas už šildymą daugiabučiame name?
Daugiabučių namų gyventojai dažnai klysta manydami, kad tik pilna namo renovacija ir tuo susijusios didelės investicijos yra vienintelis būdas sumažinti sąskaitas už perkamą šilumą. Pasak energetikos specialistų, net ir be kompleksinės renovacijos yra daugybė būdų taupyti šilumą. Pirmiausia reiktų atkreipti dėmesį ne tik į savo buto, bet ir bendrųjų patalpų būklę. Beveik kiekvienas daugiabutis namas turi savo mini katilinę - šilumos punktą, kuris dažniausiai būna įrengtas rūsyje. Būtent po rūsio patalpas yra išvedžioti vamzdynai į laiptinių stovus. Itin dažnai gyventojams rūsiuose į akis krenta „nuogi“ šildymo tiekimo vamzdynai. Izoliacijos tvarkymas - vienas svarbiausių darbų.
Dar viena išlygų senos statybos daugiabučiuse namuose yra netolygus šildymo prietaisų veikimas. Šildymo sistetemos prietaisų subalansavimas išsprendžia netolygujį šilumos pasiskirstymą pastate. Kitas taupymo žingsnis - šilumos punkto automatizavimas. Neatnaujintuose daugiabučių namų šilumos punktuose šilumos tiekimas į butus yra reguliuojamas rankiniu būdu - sukiojant sklendes. Tokiame punkte nuolat turėtų budėti specialistas, kuris, keičiantis oro temperatūrai, prisuktų arba atsuktų sklendę. Ypač rudens ar pavasario metu, kai lauke dieną būna šilta, o naktį - vėsu, namuose su rankiniu reguliavimu, patalpos šildomos netolygiai. Įdiegus automatizuotą šilumos punktą ir įrengus temperatūros daviklius lauke, šilumą reguliuoja automatika, ir, esant aukštesnei lauko temperatūrai, į radiatorius tiekiamas žemesnės temperatūros karštas vanduo. Įrengus automatizuotą šilumos punktą Jūsų butai nebus perkaitinami arba nekomfortiškai vėsūs, o sąskaitos už šildymą - ženkliai mažesnės.
Gyventojų sąmoningumas šilumos sutaupymą daugiabučiuose gali sumažinti net iki 20 proc. Siūlomus veiksmus paprasta įgyvendinti, nedaug kainuoja. Tačiau efektyvus šilumos taupymas daugiabučiuose namuose įmanomas tik jeigu visi gyventojai įsitrauks ir prisidės prie šilumos taupymo proceso.
Svarbu. Šilumą atspindintys ekranai, montuojami už šildymo sistemos (radiatoriaus) neleidžia išspinduliuoti visai šilumai į išorinę sieną. Įstiklinti balkonai ir lodžijos. Jų stiklinimas sumažina šalto oro skverbimąsi į butą, todėl oro temperatūra gretimame kambaryje lieka normali ir vėjuotą dieną, be to, pagerinama garso izoliacija.
Langų bei durų sandarinimas laiptinėse bei vidaus patalpose. Termovizinių tyrimų duomenimis, tai yra daugiausiai šilumos nuostolių sukeliančios pastato konstrukcijos. Langus sandarinti galima įvairiomis priemonėmis: nuo laikraščių bei vatos iki šiuolaikinių guminių, poliuretaninių putų juostų specialiai skirtų langų sandarinimui. Įskilusius stiklus reiktų pakeisti sveikais. Kai šąla, nakčiai nuleiskite pakeliamas žaliuzes. Prieškambario, laiptinės ir kitų šaltų patalpų duris (lauko durys) laikykite uždarytas. Didesnių matmenų baldus statykite prie lauko sienų, nes taip sudarysite papildomą izoliaciją. Neužstatykite radiatorių baldais.
Patalpas patartina vėdinti kelis kartus per dieną pilnai atidarius langus ir sudarius trumpalaikį skersvėjį, kuris išvėdintų patalpą, padėtų išvengti drėgmės ir kvapų kaupimosi. Saulėtomis rudens/žiemos/pavasario dienomis atitraukite užuolaidas ir žaliuzes -leiskite saulės spinduliams apšviesti ir pašildyti Jūsų būstą.
Šaldytuvai ir šaldikliai sunaudoja apie 25 proc. Visi palikti budėjimo režime elektros prietaisai vartoja energiją. Elektros lizde palikti mobiliųjų telefonų krovikliai toliau vartoja elektrą ir tuomet, kai telefono nebekrauna. Skalbyklė ir indaplovė 80-90 proc. elektros energijos suvartoja vien vandeniui pašildyti. Virdami maistą uždengtame puode sutaupome apie 40 proc. energijos. Elektrinę viryklę galima išjungti 5-10 min. A+ arba A++ klasės buities prietaisai suvartoja iki 60 proc. Rašalinis spausdintuvas suvartoja iki 90 proc. Nešiojamas kompiuteris suvartoja iki 90 proc. Išjunkite šviesą kuomet nesate patalpoje. Plaukite drabužius 30 - 40 laipsnių temperatūroje. Daugelis šiuolaikinių skalbimo miltelių labai geri, tad jų efektyvus bus beveik toks pat. Jei turite laiko, maistą atitirpinkite šaldytuve. Elektriniame virdulyje virkite arba šildykite tiek vandens, kiek reikia tam kartui, o ne pilną virdulį.
Norime atkreipti dėmesį, kad šilumos apskaitos prietaiso funkcija skaičiuoti. Nebūna „ekonomiškų“, ar šilumą „taupančių“, ar pagal „lauko temperatūrą“ skaičiuojančių apskaitos prietaisų.
Šilumos skaitiklis
Šilumos energijos taupymo patarimai
- Sandarinkite langus ir duris.
- Izoliuokite šildymo vamzdžius.
- Naudokite šilumą atspindinčius ekranus už radiatorių.
- Vėdinkite patalpas trumpai ir intensyviai.
- Neužstatykite radiatorių baldais.
- Rūpinkitės bendrųjų patalpų šilumos izoliacija.
Energijos taupymas buityje
- Naudokite A+ arba A++ klasės buities prietaisus.
- Išjunkite šviesą, kai išeinate iš patalpos.
- Virkite vandenį tik tiek, kiek reikia.
- Skalbkite drabužius žemesnėje temperatūroje.
- Atitirpinkite maistą šaldytuve.