Šildymo sezonas - tai laikotarpis, kai pastatuose įjungiamas centrinis šildymas, siekiant užtikrinti patogią temperatūrą šaltuoju metų laiku.
Jo pradžia ir pabaiga priklauso nuo oro sąlygų ir nustatytų taisyklių. Lietuvoje šildymo sezonas dažniausiai trunka nuo spalio iki balandžio ar gegužės.
Kada įjungs šildymą?
Kai rudens rytai tampa vis šaltesni, o namuose jau pradedame traukti šiltesnes antklodes, kyla klausimas - kada prasidės šildymo sezonas Vilniuje?
Šildymo įjungimas priklauso ne tik nuo oro sąlygų, bet ir nuo daugelio kitų veiksnių. Štai ką reikia žinoti.
Vilniuje šildymo sezono pradžia paprastai būna spalio mėnesį. Nors oficialų sprendimą priima savivaldybė, šildymas įjungiamas tik tada, kai vidutinė lauko temperatūra kelias dienas iš eilės nukrenta žemiau 10 laipsnių.
2024-2025 m. sezonas prasidėjo spalio 14 d., bet daugiabučių gyventojai gali susitarti dėl ankstesnio ar vėlesnio įjungimo.
Klaipėdos, Vilniaus ir Šiaulių savivaldybės kol kas oficialiai šildymo sezono nepradeda, tačiau gyventojai ir įstaigos gali įsijungti šildymą savo nuožiūra.
Tiesa, švietimo ir sveikatos įstaigos sostinėje šildymą gali įsijungti pagal poreikį. „Dabartiniais duomenimis, šia galimybe pasinaudojo apie ketvirtadalį sostinės švietimo įstaigų.
Vilniaus miesto savivaldybė taip pat primena, kad gyventojai turi teisę savo name šildymo sezoną pradėti anksčiau - tam turi pritarti daugiau nei pusė (50 proc.)
Šiaulių miesto savivaldybė kol kas taip pat neturi planų pradėti tiekti šilumos nei miesto biudžetinėms įstaigoms, nei gyventojams.
Joniškio rajono savivaldybės mero potvarkiu nuo 2025 m. spalio 3 d. pradedamas 2025-2026 m.
Atkreipiame dėmesį, kad šilumos vartotojai turi galimybę patys nuspręsti, kada pradėti ar baigti savo patalpų šildymą. Sprendimą pradėti šildymo sezoną anksčiau ar vėliau, nei jo pradžią paskelbė savivaldybės institucija, organizuoja daugiabučių namų valdytojai - bendrijos pirmininkas arba namo administratorius.
Jeigu šilumos vartotojai nusprendė kitu laiku negu Joniškio rajono savivaldybės nustatyta šildymo sezono pradžia ar pabaiga, jie apie savo sprendimą praneša šilumos tiekėjui, o šis ne vėliau kaip per 2 darbo dienas duoda leidimą pastato savininkui arba šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojui sprendimą įgyvendinti.
Pabrėžiame, kad gyventojai balsų dauguma (50+1 proc.) turi teisę patys nuspręsti dėl šildymo temperatūros didinimo ar mažinimo.
Sprendimą dėl šildymo temperatūros didinimo ar mažinimo organizuoja daugiabučių namų valdytojai - bendrijos pirmininkas arba namo administratorius.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) primena, kad nuo rugsėjo pradžios gyventojai jau gali teikti prašymus dėl būsto šildymo ir karšto vandens išlaidų kompensacijų skyrimo ateinančiam šildymo sezonui.
Vėstantys orai mums primena apie artėjantį šildymo sezoną.
Bendrovė kviečia pastatų valdytojus neatidėliojant imtis pasirengimo šildymo sezonui veiksmų, kad šilumos tiekimas į pastatus galėtų vykti be kliūčių, kai tik to prireiks.
Kada paprastai pradedamas šildymo sezonas?
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) atkreipia dėmesį, kad sinoptikai jau prognozuoja artėjantį atšiauresnį orą Lietuvoje: artimiausias 2 savaites vidutinė paros temperatūra nepakils aukščiau +10 °C.
Be to, numatomos šalnos naktimis ir lietūs, o tai jutiminę temperatūrą daro dar nemalonesnę.
Asociacija primena, kad šildymo sezono pradžią savo nutarimu paskelbia savivaldybės institucija, įprastai - savivaldybės meras.
Teisiškai daugiabučio šildymas turėtų būti pradėtas, jei gyvenamosiose patalpose vidutinė temperatūra nukrenta žemiau +18 °C.
LTŠA prezidentas dr. Valdas Lukoševičius atkreipė dėmesį, kad anksčiau naudotas kriterijus šildymo pradžiai - kai 3 paras iš eilės vidutinė temperatūra yra žemesnė nei 10 °C - yra tik orientacinis.
Kadangi šildymas patalpose turi užtikrinti higienos normomis nustatytą temperatūrą nuo +18 iki +22 °C.
V. Lukoševičius paminėjo, kad formaliai gyventojai gali pareikalauti pradėti šildymą nelaukdami savivaldybės nutarimo, jeigu tam pritaria daugiau kaip pusė namo gyventojų.
Anot jo, pereinamuoju laikotarpiu labai išauga peršalimo ligomis sergančiųjų skaičius, o prie to esą prisideda higienos normų neatitinkančios sąlygos daugelyje būstų.
„Kompensacija už šildymą mokama nuo pirmos to mėnesio, kai pradedamas šildymo sezonas, dienos. Įprastai šildymo sezonas pradedamas spalio mėnesį, tad kompensacijas gaunantys gyventojai jų neprarastų.
Kaip pasiruošti šildymo sezonui?
Šaltasis sezonas neišvengiamai reiškia didesnes išlaidas už šildymą, todėl svarbu iš anksto pasirūpinti šildymo sistema ir namų šilumos izoliacija.
Keli naudingi veiksmai:
- Patikrinkite radiatorius - jei jie nešyla tolygiai, gali būti oro kamščių, kuriuos reikia pašalinti.
- Izoliuokite langus ir duris - net maži plyšeliai gali gerokai padidinti šilumos nuostolius.
- Reguliuokite šildymą - termostatiniai vožtuvai leidžia sumažinti sąnaudas ir palaikyti komfortišką temperatūrą.
Šildymo kainos Vilniuje
Pastaraisiais metais šilumos kainos keitėsi. 2024-2025 m. sezonas pradedamas 27 proc. mažesne šilumos kaina nei pernai spalį.
Dėl to gyventojai gali tikėtis mažesnių sąskaitų, tačiau galutinis mokėjimas priklauso nuo vartojimo ir pastato energetinio efektyvumo.
Spalį šilumos kaina Vilniuje yra 5,42 ct/kWh be pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba 5,91 ct/kWh su 9 proc. PVM.
Tačiau nuo 2026 m. sausio 1 d. Seimo sprendimu visoje šalyje keisis PVM tarifas centralizuotam šildymui ir karštam vandeniui didės.
Šiuo metu laikomas 9 proc. tarifas turėtų didėti iki 21 proc., t. y. 12 proc. Taigi dėl didesnio mokesčio už šildymą gyventojams gali tekti mokėti daugiau, net jei pati šiluma ir būtų kiek pigesnė.
| Metai | Šildymo sezono pradžia Vilniuje |
|---|---|
| 2022 | Spalio 17 d. |
| 2023 | Spalio 16 d. |
| 2024 | Spalio 14 d. |
Kada baigsis šildymo sezonas?
Šiltėjantys orai kelia gyventojams klausimą dėl šildymo sezono pabaigos, kada išjungti šildymą namuose.
Šildymo sezono pabaiga priklauso nuo oro sąlygų. Vidutiniškai Vilniuje šildymas išjungiamas balandžio viduryje, tačiau jei pavasaris būna šaltas, jis gali trukti iki gegužės pradžios.
Jei namo šilumos punktas senos konstrukcijos, neautomatizuotas, šildymas name reguliuojamas rankiniu būdu. Tokiu atveju, užtikrinti komfortišką šilumą kiekviename bute praktiškai neįmanoma.
Kadangi pavasario sezonu lauko temperatūros svyravimai dideli, tad namuose su neautomatizuotais šilumos punktais sklendę reikia sukinėti keletą kartų per dieną. Taigi, gyventojai dėl šilumos reguliavimo turėtų kreiptis į savo namo šilumos ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoją arba į namo administratorių ar bendrijos pirmininką.
Daugiabučio namo gyventojai gali baigti savo pastato šildymą daugumos butų savininkų, neturinčių įsiskolinimų šilumos tiekėjui, sprendimu (sutikti turi 50 proc. Nepasinaudojus šia galimybe visi vartotojai baigia šildymo sezoną pagal savivaldybės sprendimu nustatytą grafiką.
Norint išvengti nemalonių staigmenų, verta iš anksto pasirūpinti šiluma namuose. Pasirinkus tinkamas priemones, šildymo sezonas gali būti komfortiškas ir nebrangus.