Šiame straipsnyje nagrinėjami svarbiausi butų savininkų bendrijų veiklos aspektai Lietuvoje, remiantis teisės aktais ir praktiniais pavyzdžiais. Aptarsime bendrijų steigimą, valdymą, narių teises ir pareigas, taip pat atsakomybę už bendro turto priežiūrą.
Apleistas pastatas Kybartuose, kurio priežiūros klausimai kelia daug diskusijų.
Sodininkų Bendrijų Įstatymas: Pagrindinės Nuostatos
Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymas (2003 m. gruodžio 18 d. Nr. IX-1934) nustato sodininkų bendrijų reorganizavimą, valdymą ir veiklą, pertvarkymą ir pabaigą, sodininkų bendrojo naudojimo turto valdymą, sodininkų bendrijos nario teises ir pareigas, mėgėjų sodo teritorijos ir mėgėjų sodų sklypų tvarkymo bei naudojimo reikalavimus.
Pagrindinės sąvokos:
- Bendrijos nario mokestis: Sodininkų bendrijos narių susirinkimo nustatyto dydžio įmoka, skirta sodininkų bendrijai administruoti ir kitai bendrijos veiklai užtikrinti.
- Mėgėjų sodininkystė: Veikla, kurios tikslas - mėgėjų sodo sklype susikurti aktyvaus poilsio ir gyvenimo sąlygas, išsiauginti ar pasigaminti žemės ūkio produktų, juos perdirbti ir vartoti savo reikmėms, taip pat tvarkyti kraštovaizdį ir naudotis juo rekreacijai, puoselėti ir tausoti jo išteklius.
- Mėgėjų sodo sklypas: Mėgėjų sodo teritorijoje pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas žemės sklypas.
Bendrijos Tikslai ir Principai
Bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas - įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu.
Bendrija veikia vadovaudamasi savo narių solidarumo, lygiateisiškumo, demokratiškumo ir tarpusavio susitarimo bei pagalbos principais.
Bendrijų Susivienijimai ir Draugijos
Bendrijos ir atskiri sodininkai gali jungtis į susivienijimus - savanoriškus pelno nesiekiančius viešuosius juridinius asmenis. Susivienijimų veiklą nustato Asociacijų įstatymas, kiek šis Įstatymas nenustato kitaip, bei susivienijimo įstatai.
Bendrijos, susivienijimai ir sodininkai gali jungtis į sodininkų draugijas (toliau - draugijos) - savanoriškus pelno nesiekiančius viešuosius juridinius asmenis. Draugijų veiklą nustato Asociacijų įstatymas, kiek šis Įstatymas nenustato kitaip, bei draugijos įstatai.
Mėgėjų Sodo Teritorijos ir Sklypų Tvarkymas
Mėgėjų sodo teritoriją sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjų sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą.
Vadovaujantis Žemės įstatymu, mėgėjų sodo teritorija yra priskiriama žemės ūkio paskirties žemei. Bendrijų teritorijose ir 5 km atstumu aplink jas draudžiama auginti ir dauginti genetiškai modifikuotus organizmus, augalus ir jų sėklas.
Statiniai Sodo Sklype
Sodo sklype statiniai statomi laikantis šių reikalavimų:
- Pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, inžineriniai statiniai (išskyrus tvoras) - ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais - kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui.
- Tvoros tarp sklypų turi atitikti statybos techninių reglamentų nustatytus tvorų reikalavimus dėl kaimyninių sklypų insoliacijos.
Medžių ir Krūmų Sodinimui Keliami Reikalavimai
Sodo sklype medžiai ir krūmai sodinami ir auginami laikantis šių reikalavimų:
- Aukštaūgiai medžiai, aukštesni kaip 3 m, sodinami ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sodo sklypo ribos.
- Žemaūgiai medžiai, užaugantys iki 3 m aukščio, sodinami ne mažesniu kaip 2 m atstumu nuo sodo sklypo ribos.
- Krūmai sodinami ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sodo sklypo ribos.
Aktualūs Klausimai ir Atsakymai
Žemiau pateikiami dažniausiai užduodami klausimai, susiję su butų savininkų bendrijų veikla, bei atsakymai į juos:
| Klausimas | Atsakymas |
|---|---|
| Ar bendrija gali būti paramos gavėja? | Taip, bendrija gali būti paramos gavėja, tai būna įrašyta ir bendrijų įstatuose. Svarbu, kad paramos gavėjo statusas būtų įregistruotas ir VĮ Registrų centro registruose. |
| Ar teisėta, kad mokestiniuose pranešimuose įtraukiami ir administratoriaus, ir bendrijos pirmininko atlyginimai? | Visi namai turi būti prižiūrimi, juos, t.y. Kai namo savininkai įsteigia bendriją, ji (bendrija) ir... |
| Kas atsakingas už bendrijos narių sąrašą ir pažymas apie atsiskaitymus? | Jūsų bendrijos pirmininkas yra atsakingas už bendrijos veiklos tinkamą organizavimą, jis privalo atnaujinti ir tvirtinti bendrijos narių sąrašą, jis turi žinoti, kokie yra savininkai ir kas yra bendrijos nariai, kada, kas ir kiek yra skolingas bendrijai ir jis turėtų pateikti pažymą apie jūsų atsiskaitymą pagal prievoles su bendrija. |
Bendrojo Naudojimo Objektų Priežiūra
Kiekvienas savininkas turi suteikti prieigą prie bendrojo naudojimo objektų, jeigu tai yra būtina (turėkite apžiūrų aktus, specialistų išvadas). Reikia informuoti savininką ir raštu jam paaiškinti, kad neleisdamas atlikti būtinųjų darbų jis prisiima atsakomybę už galimą žalą ir atsakomybę už galimas išlaidas.
Jeigu bute užsikišo kanalizacija, o bėda su nuotekų stovu, kas turi mokėti už stovo atkimšimą? Bendrai yra organizuojama bendrojo naudojimo objektų techninė priežiūra pagal privalomuosius jos priežiūros reikalavimus ir jeigu reikėtų suremontuoti kokį bendrojo naudojimo objetą, pavyzdžiui, kad ir prakiurusį kanalizacijos stovą, mokesčiai būtų paskirstyti proporcingai visiems savininkams.
Triukšmas Daugiabutyje
Bet kuris nepatenkintas kaimynas tokiais atvejais (triukšmingi vėlyvi vakarėliai) gali kreiptis pagalbos telefonu 112 (rašote, kad policija sureagavo), galima iškviesti arba pranešti apie įvykį ir savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus darbuotojams (būna, kad budi iki vėlumos, reikia pasidomėti savo savivaldybėje, ar toks skyrius yra ir kaip jis veikia), o bendrijos pirmininkas galėtų informuoti namo gyventojus apie viešosios tvarkos reikalavimus, atkreipti dėmesį į tai.
Kybartų "vaiduoklis" - apleistas pastatas, keliantis rūpesčių vietos gyventojams.
Kybartų Vaiduoklio Istorija
Dvidešimtmetį skaičiuojanti „Kybartų vaiduoklio“ istorija miestelėnams neduoda ramybės iki šiol. Gyventojai nuolat dalijasi apleisto pastato nuotraukomis socialiniame tinkle, diskutuoja apie jo būklę. Šiuo metu žmonės labiausiai jaudinasi, ar gausus sniegas nebus palikęs negrįžtamų padarinių išlikusioms namo sienoms. Tačiau ne visi miesto gyventojai žino, kad pastatą apleidę savininkai visiškai juo nesidomi ir visą atsakomybę yra palikę namo administratoriui.
Nuolatiniu kybartiečių diskusijų objektu tapęs pastatas stovi pačiame Kybartų centre, J. Basanavičiaus gatvėje. Didelį pavojų aplinkiniams keliantis statinys yra viso miesto galvos skausmas. Apie jo kasdien vis blogėjančią būklė esame rašę ne kartą, tačiau ir šįsyk belieka tik konstatuoti: realių problemos sprendimo būdų praktiškai nėra.
Bandė Atstatyti
Anksčiau butą šiame pastate turėjusi Asta Pasaulytė paneigė kalbas, kad niekas nesirūpino namu. Kybartietė kartu su kitais pastato bendraturčiais bandė atstatyti sudegusį namo stogą, tačiau koją jiems pakišo biurokratizmas.
„Puikiai prisimenu, kad po nelaimės buvo sušauktas ne vienas susirinkimas seniūnijoje. Visi sutikome, kad reikia nedelsiant uždėti naują namo stogą ir neleisti pastatui dar labiau griūti. Tačiau statybinės medžiagos, kurias galėjo nupirkti namo gyventojai, buvo netinkamos. Mums buvo pasakyta, jog pastatas yra įtrauktas į kultūros vertybių sąrašą ir po atstatymo turi atrodyti taip, kaip prieš nelaimę. Dėl finansų stokos namo gyventojai negalėjo nupirkti reikiamų medžiagų“, - pasakojo A. Pasaulytė.
Pašnekovai pripažino, kad minėtas pastatas - tikras Kybartų skaudulys. Šiuo metu jis primena tikrą vaiduoklį, tačiau anuomet namas buvo vienas gražiausių visame mieste. Kybartiečiams skaudu matyti tokias apleistas pastato sienas, tačiau, anot jų, atstatyti namą daug galimybių nėra, todėl ir vilčių dėti į tai nereikėtų.
Nenori Prisiimti Atsakomybės
Šiuo metu pastatą administruoja UAB „Kybartų darna“. Direktoriaus pavaduotoja Ramutė Jablonskienė pasakojo, kad pastatas, esantis J. Basanavičiaus gatvėje, šiuo metu yra avarinės būklės ir padėti jam praktiškai neįmanoma.
Kuomet įmonė pradėjo administruoti pastatą, iš jo nieko nebuvo likę: grindys supuvusios, pertvaros išgriautos, langai ir durys išdaužyti, lubos įlinkusios. Daugiau nei dvejus metus statinį administruojanti įmonė įdėjo daug darbo, kad apleistas pastatas negadintų miesto vaizdo, nekeltų žmonėms pavojaus.
R. Jablonskienė pasakojo, kad bendrovė ne kartą kreipėsi į namo savininkus su prašymu spręsti šią įsisenėjusią problemą, tačiau jos pastangos buvo bevaisės. „Bandėme ne kartą kalbėtis su pastato savininkais, siuntėme jiems registruotus laiškus, surengėme ne vieną susirinkimą, bet kas iš to? Nuolat atsimušame lyg į sieną. Dauguma butų savininkų nenori prisiimti jokios atsakomybės“, - pasakojo Ramutė Jablonskienė.