Daugiabučių namų savininkų bendrijų veikla Lietuvoje yra reglamentuojama įstatymais, siekiant užtikrinti tinkamą bendro turto valdymą ir priežiūrą. Vienas iš svarbių klausimų, kylantis bendrijų veikloje, yra bendrijos pirmininko atlyginimas. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip turėtų būti padalinamas daugiabučio bendrijos pirmininko atlyginimas gyventojams, ar visi turi mokėti po lygią sumą, ar nuo buto ploto proporcingai, bei ar turi mokėti atlyginimą tie butų savininkai, kurie nestojo į bendriją. Taip pat panagrinėsime, ką apie tai sako įstatymai.
Bendrijos pirmininko atlyginimas: teisinis reglamentavimas
Pagal Civilinio kodekso (CK) 4.84 straipsnį, butų savininkai bendrąją dalinę nuosavybę gali valdyti steigdami bendriją, sudarydami jungtinės veiklos sutartį arba, jeigu daugiabučio namo savininkai neįsteigia bendrijos ar nesudaro jungtinės veiklos sutarties, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Bendroji dalinė nuosavybė gali būti valdoma tik vienu iš paminėtų trijų būdų.
Butų ir kitų patalpų savininkų teisės ir pareigos naudojantis bendrąja daline nuosavybe yra įtvirtintos CK 4. 83 straipsnyje. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.
Taigi, jeigu dėl tam tikrų išlaidų yra priimtas administratoriaus arba butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka, tai butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) privalo šias išlaidas apmokėti, nors ir nėra davęs tam sutikimo.
CK 4.85 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimai turi būti priimami balsų dauguma, jeigu bendrijos įstatuose nenustatyta kitaip.
Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 20 straipsnio 4 punkte įtvirtinta, kad bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto ar rekonstrukcijos) ar modernizavimo metinį bei ilgalaikį planą, lėšų įstatymuose ir kituose teisės aktuose nurodytiems privalomiems statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimams įgyvendinti kaupimo tvarką nustato bendrijos narių susirinkimas.
Pagal minėto įstatymo 21 straipsnio 5 dalį, bendrijos narių susirinkimo nutarimai dėl lėšų, susijusių su bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir naudojimo privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, kaupimo ar skolinimosi yra teisėti, jei už juos balsuoja daugiau kaip pusė bendrijos narių.
LR CK 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Atsižvelgiant į tai, bendrija (administratorius) proporcingai bendrosios nuosavybės daliai (patalpų naudingajam plotui) apskaičiuoja butų ar kitų patalpų savininkų mėnesinį mokestį už bendrosios nuosavybės administravimą. Įstatymai nenumato kitos galimybes kaip tik skaiciuoti administravimo islaidas proporcingai buto plotui.
Ar privalo daugiabučio namo buto savininkas, nesantis bendrijos nariu, mokėti atlyginimą bendrijos pirmininkui?
Taip, atrodytų teisinga, kad už rūpinimąsi bendra nuosavybe turėtų mokėti visi bendrasavininkai. Remčiausi Įstatymo 21 straipsnio nuostatomis. Jeigu sistemiškai analizuosime šį straipsnį, rasime, kad bendrijos narių ir ne narių pareigos yra analogiškos.
Tačiau kuo motyvuoti tiems, kurie šiaušiasi prieš? Kaip kontrargumentuoti kai sakoma, kad atlyginimas yra darbo teisės sritis, pirmininkas yra darbuotojas, kuriam darbdavys, t.y. bendrija moka atlyginimą, bendrija susideda iš narių, ne iš visų savininkų. Tai kokiu pagrindu tas ne narys mokės atlygiminimą, jis ne darbdavys... Be to, tie savininkai, kurie ne nariai moka administravimo mokestį pagal plotą ir administruojančiai įmonei. Kai kuriuos darbus daro administratorius (išrašo sąskaitas, šilumos punktą prižiūri), kai kuriuos pirmininkas. Kvaila situacija, o žmonės ir nenori dviems mokėti. Kaip neteisininkui labai sudėtinga suprasti, kas tuose įstatymuose rašoma. Tai kas tas atlyginimas bendrijos pirmininkui pagal įstatymą - išlaidos namui išlaikyti, mokestis ar rinkliava ar kita įmoka? Ir kaip gali atlyginimą mokėti kažkas, kas yra ne darbdavys?
Bendrijos pirmininko atlyginimas ir ekonominė situacija
Kaip teigė Lietuvos maistininkų profsąjungos pirmininkas Raimondas Tamošauskas, mums reikia daugiau pinigų mūsų ekonomikoje, kad mes pradėtume geriau gyventi. Pasak pašnekovo, dabar tam tikros situacijos jam atrodo kiek juokingai. „Aš noriu daug uždirbti, bet savo darbuotojams nemokėsiu, kad jie negalėtų nueiti pas konkurentą pavalgyti. Tai iš kur atsiras tie pinigai ir iš kur atsiras apyvartos, kad smulkieji verslai pradėtų užsidirbti? Čia yra paprastas dėsnis."
Savo įžvalgomis pasidalijo ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius. Pašnekovo manymu, į atlyginimų kėlimą turime žvelgti labai subalansuotai. „Minimalios algos kėlimas stumia į viršų visus atlyginimus. Kai mes dabar kalbame, kad Lietuva yra didžiulio skurdo šalis - jeigu viršutinis lygis kiekvienas metais yra užkeliamas po 12 procentinių punktų, tai, be abejo, regionuose einančios algos nespėja pakilti iki tokio lygio ir tada patenkame į skurdo lygį. Turime suvokti, nuo kokio lygmens mes čia skaičiuojame. Mūsų siūlymas yra žiūrėti subalansuotai. Faktas, kad minimalų atlyginimą reikia kelti, bet reikia žiūrėti, kokios tos prognozės“, - teigė V. Janulevičius.
Be to, jis atkreipė dėmesį, kad efektyvumas, produktyvumas ir našumas Lietuvoje neauga taip, kaip atlyginimai. „Mums reikia išsilaikyti konkurencingiausią ekonomiką Baltijos šalyse, kokia mes iki šiol buvome ir tikimės, kad būsime ateinančius 20 metų. 20 metų Lietuvoje atlyginimai kilo daugiausiai iš visų Europos Sąjungos šalių. Augimas BVP irgi buvo didžiausias. Mes norime išlaikyti tą patį pagreitį, kad būtų galima judėti į priekį, o tam reikia visų diskusijų, argumentuotų kalbų, kaip ir ką mums daryti, kad ateitis būtų tvari“, - teigė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas.
Savo siūlymus pateikė ir ekonomistas MMA kitąmet turėtų siekti 1030-1040 eurų - tokios pozicijos laikosi SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. Pašnekovo manymu, kalbant apie algų kilimą, turėtų būti surastas aukso viduriukas, o jo įvardintą MMA dydį galėtume pasiekti gana lengvai.
Apskritai, pasak ekonomisto, klausimų dėl to, ar MMA turėtų didėti, kilti neturėtų. „MMA lygis yra žemas, dėl to ir kalbame, kad MMA turi didėti. Turi didėti 8-10 ar 12 procentų, kad nebūtų pernelyg žemas lygis“, - tvirtino jis.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas pakomentavo ir MMA augimo dinamiką bei tai, kokius efektus tai gali duoti. Tiesa, jis neslėpė, kad tai - jam ne itin patinkanti diskusija. „Minimali alga yra pati nemėgstamiausia mano tema“, - pripažino V. Šilinskas.
Pasak jo, apskritai MMA Lietuvoje gauna 25-26 tūkstančiai žmonių, dirbančių pilnu etatu. „Jeigu mes imame žmones, dirbančius ne pilnu etatu - tų žmonių daug gaunasi. „Sodra“ kažkada skaičiavo virš 100 tūkstančių, bet ten patenka ir vadovai, kurie vienai valandai būna įsidarbinę“, - teigė V. Šilinskas.
Viceministro teigimu, tokie skaičiai išlieka gana stabilūs, o tai, pasak jo, yra geras rodiklis. „Kad neauga žmonių skaičius, kurie dirba už minimalią algą, nepaisant to, kad kilo minimali alga, yra gana geras rodiklis. Jis išlieka stabilus“, - tikino V. Šilinskas.
Atsisakyti atlyginimo už darbą negalima jokiame darbe. Privaloma mokėti minimalų atlyginimą - tačiau galite nurodyti, kad dirbate 1 val./mėn., tuomet atlyginimas bus simboliškas.
Bendrijos pirmininko atlyginimas - susitarimo dalykas, t.y. reikia susitarti, už kiek asmuo vykdys tas pareigas ir kiek bendrijos nariai sutinka už tai jam mokėti. Bendrijos pirmininką galima įdarbinti ne pilnu, bet daliniu etatu ar net vienai, dviem valandoms per dieną ar per savaitę. Taigi, MMA nėra privalomas. Tik nereikia pamiršti, kad įdarbinus nepilnu etatu asmenį, kuris niekur kitur nedirba (nemoka mokesčių Sodrai), mokesčius reikės mokėti nuo MMA, yra nustatytos Sodros mokesčių grindys.
Naujos kadencijos Seimo nariai uždirbs daug daugiau nei įprastai - atlyginimai didės dvigubai. Anot eksperto, algas reikėjo didinti prieš infliacinį šoką. „Biudžeto finansavimo problemų kol kas nėra, manau, kad natūralu, jog, augant ekonomikai ir darbo užmokesčiui valstybėje, Seimo narių atlyginimai turi didėti“, - komentavo A.
Ar galima tikslines rinkliavas (pirminikui atlyginimui ir kt. reikmėms) rinkti nuo buto (ne nuo kvadratinio metro), jei susirinkime bendrijos narių dauguma taip nusprendžia?
Reikia žvelgti plačiau. Bendrijos yra steigiamos tikslu administruoti namo savininkų bendrąją dalinę nuosavybę. Todėl Bendrijos pirmininko atlyginimas yra sudėtinė namo bendrosios dalinės nuosavybės administravimo išlaidų dalis. Todėl vadovaujantis CK 4.84 str.
Taip pat naujasis pirmininkas iškart sugalvojo pakelti mokestį savo atlyginimui. Anksčiau buvo nustatyta suma kiekvienam butui, kuri nesikoregavo. Dabar pareiškė, kad po 0,30 cnt už 1 kv kiekvienam butui. Man kirba klausimas, ar gali pirmininkas sugalvoti iš lempos skaičius, nesinaudojant jokia formule, savo atlyginimo pasikėlimui?? Kaip domėjausi kituose butuose bendrijose yra apskaičiuojama pagal kažką kur vos siekia 0,14 cnt už kvadratą!
Daugiabučio bendrijos veikla ir priežiūra
Privalo rūpintis bendrojo naudojimo objektų priežiūra, jų išsaugojimu, išlaikymu, atlikti eksploataciją. Jei pirmininkas pats neturi atitinkamų atestatų, samdo arba darbuotoją arba sudaro sutartį su tuo, kas turi atestatą/pažymėjimą/darbuotojų.
Nėra būtina bendrijai turėti savo elektriko,santechniko,bet,kaip buhalterę,taip ir elektrika ir santechniką gali priimti dirbti bendrijoje.Tai priklauso nuo bendrijos narių noro.
Išvados
Daugiabučių bendrijų pirmininkų atlyginimai yra svarbus klausimas, reikalaujantis teisinio ir ekonominio įvertinimo. Įstatymai numato, kad išlaidos namui išlaikyti ir išsaugoti turi būti apmokamos proporcingai buto plotui. Tačiau, praktikoje kyla įvairių situacijų, kai gyventojai nesutinka su tokiu paskirstymu. Todėl, svarbu ieškoti kompromisų ir susitarimų, kurie atitiktų visų bendrijos narių interesus.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į ekonominę situaciją šalyje ir įvertinti, ar siūlomas atlyginimas yra adekvatus ir pagrįstas. Diskusijos dėl atlyginimų turėtų būti argumentuotos ir pagrįstos faktais, siekiant užtikrinti tvarų ir efektyvų bendrijos valdymą.
tags: #butu #pirmininkas #atlyginimaa