Būsto Nuoma Ukrainiečiams Lietuvoje: Sąlygos, Parama ir Iššūkiai

Nuo Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą pradžios jau praėjo daugiau nei 1000 dienų. Ši situacija paskatino daugelį ukrainiečių ieškoti prieglobsčio kitose šalyse, įskaitant Lietuvą. Tačiau su kokiais sunkumais susiduria prieglobsčio Lietuvoje ieškantys ukrainiečiai? Kokios paramos galimybės jiems yra prieinamos?

Ekspertai teigia, kad artėjanti žiema Ukrainoje gali būti sudėtingiausia per pastaruosius trejus metus, todėl tikėtina, kad dar daugiau žmonių paliks savo namus ir ieškos saugesnio prieglobsčio svetur. Šiame kontekste ypač svarbu išnagrinėti, kokia parama teikiama Lietuvoje ir kokios yra būsto nuomos sąlygos ukrainiečiams.

Paramos Galimybės Ukrainiečiams Lietuvoje

Apie tai, kokios yra paramos galimybės, ar vis dar lengva rasti būstą apsistoti B.

Pagalbą teikia įvairios nevyriausybinės organizacijos, taip pat vyriausybinės institucijos, savivaldybės. Konkrečiai mūsų organizacija šiuo metu teikia vienkartines išmokas naujai atvykusiems ukrainiečiams. Tai yra vienas finansinis mokėjimas (176 Eur) žmonėms, kurie prieš mėnesį arba mažiau atvyko į Lietuvą. Atvykus į tam tikrą miestą, savivaldybė teikia paramą.

Taip pat, Vyriausybės sprendimu nuo balandžio 1 d. skiriamos piniginės kompensacijos visiems, kurie savo turimuose būstuose ar kitose gyventi tinkamose patalpose jau priėmė arba priims neatlygintinai gyventi nuo karo pabėgusius ukrainiečius. Kompensacija galės pasinaudoti šalies gyventojai ir verslas, kurie leis karo pabėgėliams laikinai neatlygintinai apsigyventi gyvenamuosiuose būstuose, viešbučių, poilsio, gydymo arba sodų paskirties patalpose.

Be to, ukrainiečiams Lietuvoje prieinama:

• Tikslines kompensacijas specialiesiems poreikiams tenkinti.
• Specialiąsias socialines paslaugas, kurios teikiamos, jei nepakanka bendrųjų socialinių paslaugų asmens namuose ar socialinių paslaugų įstaigoje.
• Socialinės priežiūros paslaugos teikiamos atsižvelgiant į nustatytą socialinių paslaugų poreikį.
• Socialinė globa teikiama atsižvelgiant į nustatytą socialinės globos poreikį.
• Socialinę pašalpą, kuri skiriama, jei vidutinės mėnesio pajamos vienam asmeniui neviršija 161,7 Eur (1,5 VRP).
• Išmokas vaikams (vaiko pinigus) bei 6 mėnesių kompensaciją už ikimokyklinį (priešmokyklinį) ugdymą. Ši parama skiriama į Lietuvą su nepilnamečiais atvykusiems ukrainiečiams.
• Šalpos senatvės pensiją, kurią gali gauti sukakę Lietuvoje nustatytą senatvės pensijos amžių asmenys (vyrai - 64 metai ir 4 mėnesiai, moterys - 63 metai 8 mėnesiai).

Labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ informuoja, jog vykdant iš 2014-2020 m. Europos Socialinio fondo lėšų bendrai finansuojamą projektą ,,Parama karo pabėgėliams iš Ukrainos“ keičiasi „Maisto banko“ išduodamos paramos (kortelių maistui įsigyti) ukrainiečiams tvarka. Nuo 2023 m. vasario 27 d. Po savaitės „Maisto banko“ atstovas vėl patikrins, ar kortelę atsiėmęs asmuo dar negavo leidimo gyventi Lietuvoje. Jei leidimas nesuteiktas - išduota kortelė bus papildyta papildomais 20 eur.

Pabėgėlių priėmimo centras vykdo projektą „Ateitį kurkime šiandien“, Nr. PMIF-2.1.2-V-01. Viena iš projekto veiklų - asmeninio asistento (mentoriaus) paslaugos.

Būsto Nuomos Iššūkiai

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atlikta visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad prieš trejus metus namų duris ukrainiečiams atvėrę lietuviai dabar būtų santūresni. Būstą ukrainiečiams nuomotų maždaug 46 proc.

„Ukrainiečių atvyksta, srautai nėra tokie dideli, kokie buvo prasidėjus karui. Per savaitę atvyksta maždaug apie šimtą karo pabėgėlių. Jiems reikalinga pirminė pagalba. Girdėjome ne vieną istoriją, kai žmogus atvyksta su viena kuprine, daiktų turi minimaliai, todėl čia jiems reikia būtiniausių dalykų. Pagrindinis klausimas - kur apsistoti. Dažniausiai iš namų žmonės išvyksta neturėdami konkretaus plano. Atvykę į Vilnių ar kitą Lietuvos miestą pradeda spręsti, kur nakvos, kaip žengs pirmuosius žingsnius svetimoje šalyje“, - apie vis dar atvykstančius karo pabėgėlius kalba B.

B. „Viena pagrindinių priežasčių, kad žmonės pavargo ir nori saugumo. Dažniausiai atvyksta su mažais vaikais ar pagyvenusiais tėvais. Vadinasi, arba dėl sveikatos problemų, kai nesulaukiama pagalbos savo šalyje, arba dėl vaikų, kuriems per daug nesaugu ir norisi suteikti komfortą bei išsilavinimą“, - kalba B.

B. „Dažniausiai reikia finansinės pagalbos. Kai kurie yra savarankiški ir susiranda darbą patys, stengiasi čia kurti gyvenimą. Yra ir tokių, kurie negali dirbti, tai pagyvenę žmonės. Jie skambina ir sako, kad neužtenka pinigų nuomai ar komunaliniams mokesčiams. Kreipiasi tėvai, kurių vaikai serga, vienišos mamos, auginančios kelis vaikus ir dėl to negalinčios išeiti dirbti. Yra tendencija, kad vis daugiau žmonių kreipiasi dėl psichologinės pagalbos. Karo pradžioje to dar nebuvo, o dabar ypač reikalingos tokios konsultacijos. Jie ateina į mūsų Migracijos informacijos centrą ir čia leidžia laiką“, - kalba B.

Prieš kiek daugiau nei dvi savaites Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba atliko visuomenės nuomonės apklausą, tyrė šalies gyventojų požiūrį į būsto nuomą skirtingų pilietybių, tautybių ir religijų asmenims. Rezultatai rodo, kad Lietuvos gyventojai turi itin daug išankstinių neigiamų nuostatų. Paaiškėjo, kad vos 9 proc. žmonių sutiktų išnuomoti butą romų tautybės žmonėms, mažiau nei ketvirtadalis sutiktų nuomoti rusakalbiams ar musulmonams, apie trečdalį - juodaodžiams arba lietuviškai nekalbantiems žmonėms. Ukrainiečiams, kuriuos prieš trejus metus gausiai apgyvendino lietuviai, dabar būstą nuomotų 46 proc.

„95 proc. visos nuomos rinkos Lietuvoje yra sutelkta privačių asmenų rankose. Institucinių nuomotojų ar įmonių, kurios stato nuomos kompleksus, yra labai mažai. Kadangi nuoma vyksta privačiame segmente, nuomotojai išgyvena dėl klientų mokumo bei turto. Profesionalūs nuomotojai į tai žiūri kaip į pajamų šaltinį, įrankį. Konkrečiai ukrainiečiams nuomoti norėtų mažiau. Pirmoje vietoje yra užsieniečiai iš ambasadų, turintys daug pinigų, tada - lietuviai, pageidautina be vaikų ir augintinių“, - dėsto A.

A. „Nežinau, ar ta programa egzistuoja. Būstų savininkai nori užsitikrinti mokumą, o kai kas nors nėra aišku, tada bijo nuomoti. Valstybė turėtų surasti daugiau profesionalų ir motyvuoti juos siūlant būstus rinkoje, tuomet mėgėjai turėtų taikytis prie rinkos sąlygų“, - atkreipia dėmesį A.

NT brokerė nuo pat karo Ukrainoje pradžios ėmėsi padėti bėgantiems ukrainiečiams ir tarpininkauti jiems ieškant būsto. Ji sako, kad žmonės nori ir gali mokėti už nuomą, tačiau lietuviai vengia jiems savo būstą išnuomoti. Taip buvo karo pradžioje ir, deja, šiandien situacija nėra pagerėjusi.

„Laukiančių yra daug, skambučių srautas nepamažėjo. Daugiausia skambina daugiavaikės šeimos. Kai kurias šeimas su vaikais ( 4-5 asmenų) tenkina ir 1 kambario butas. Nes nuomos rinkoje yra labai mažai pasiūlos. Todėl žmones tenkina ir mažesnės kvadratūros butai keliems asmenims“, - pasakoja J. Aleksejūnienė.

Jos teigimu, kad įtikintų buto savininką išnuomoti jį ukrainiečiui, tenka nemažai padirbėti. Lanksčiau žiūrima tais atvejais, kai nuo karo bėgančius žmones lydi vietiniai lietuviai, kurie laiduoja nuomos išlaidas. Didžiausia nuomos paklausa, pasak J. Aleksejūnienės, yra Vilniaus mieste. Ji sulaukia skambučių ir iš kitų miestų, tačiau daug mažiau. Pašnekovė sako, kad jeigu jai pavyksta per savaitę išnuomoti bent vieną butą ukrainiečiams - jau yra labai gerai.

J. Aleksejūnienė įsitikinusi, kad jeigu visi butų, išnuomotų ukrainiečiams, savininkai jaustųsi saugūs ir turėtų į ką kreiptis iškilus klausimams, juos įkalbėti nuomoti būstą ukrainiečiui būtų greičiau.

„Su savininkais nuolat bendrauju, kuriems surandu nuomininkus ukrainiečius. Kol kas viskas gerai, laiku moka nuomą, yra draugiški ir paslaugūs. Ir savininkė džiaugiasi radusi gerą draugiją. Dažnai pasišnekučiuoja prie kavos puodelio. Kol kas blogų atsiliepimų negirdėjau. Visi tik geru žodžiu atsiliepia. Dauguma jau susiradę darbus. Puikiai integravosi į visuomenę. Be to labai padeda Lietuvos valstybė, yra įvairios kompensacijos, kuriomis mielai pasinaudoja. Tad mūsų lietuvaičių baimės apie nuomos nesumokėjimą ar netvarką butuose nepasitvirtino“, - pažymi pašnekovė.

J. Aleksejūnienė sako, kad nuomos sąlygos yra standartinės. Kol kas nepasitaikė tokių žmonių, kurie prašytų įrašyti specifines sąlygas vien dėl to, kad nuomininkai kitataučiai. Nuomos terminas yra metams laiko. Sutarties nutraukimas anksčiau laiko irgi pagal susitarimą, dažniausiai depozitas yra grąžinamas. Žinoma, svarbu paminėti, kad kalbama apie pigesnius butus, kur kaina svyruoja nuo 300-400 eurų. Kalbant apie brangesnį segmentą, naujos statybos, kaina nuo 550 Eur už 1 kambario butą, tokiu atveju, žinoma, sutarties sąlygos yra šiek tiek kitos. Depozitas paprastai yra negrąžinamas, jei yra nutraukiama sutartis anksčiau laiko. Žinoma, rekomenduoju įrašyti ir švaros mokestį, dėl tvarkos palaikymo. Netgi pasitaiko ir tokių atvejų, kai savininkas pasamdo namų tvarkytoją, kuri kiekvieną mėnesį ateina sutvarkyti butą, taip savininkas yra užtikrintas, kad butas bus visada švarus“, - teigia NT brokerė.

J. Aleksejūnienės teigimu, praktiškai visos šeimos, kurioms ji ieškojo būsto, atrodė sutrikusios, graudinosi, nerimavo, kad liks gatvėje, o radusios būstą, jį prižiūri, laiku moka nuomą, tad jų butų savininkai neturėtų bijoti patikėti joms savo namus.

Būstą sunku išsinuomoti ne tik nuo karo bėgantiems ukrainiečiams.

Užsieniečiams kylančius iššūkius ieškant būsto Lietuvoje pastebi ir „Beardland“ įkūrėjas Ahmed Daker, kuris savanoriauja prieglobsčio prašytojų sulaikymo vietose - verčia iš arabų ir prancūzų kalbų.

„Dažniausia problema, su kuria susiduria būstą išsinuomoti bandantys užsieniečiai yra ta, kad jiems apskritai atsisakoma išnuomoti būstą. Pavyzdžiui, abejojama dėl saugumo, baiminamasi, kad namuose bus užsiimama nelegalia veikla, taip pat nepasitiki ir finansine padėtimi - abejoja, ar pavyks laiku gauti užmokestį už būstą. Kartais tiesiog nenorima nuomoti būsto užsieniečiui ir tiek“, - pranešime spaudai pasakoja A. Daker.

Pasak nekilnojamojo turto brokerės J. Aleksejūnienės, dažnai savininkai yra atviresni, jeigu žino, kad atvykstantieji į Lietuvą yra IT specialistai, gydytojai ar kitų sričių specialistai, kurie gauna aukštas pajamas.

Nekilnojamojo turto brokerė rekomenduoja atvykstantiems į Lietuvą užsieniečiams nevengti kreiptis į brokerius, nes dažnai jie gali padėti rasti bendrą kalbą su būsto savininku, taip pat naudinga sekti informaciją socialiniuose tinkluose, susipažinti su kitų žmonių patirtimis.

Nors neigiama atsakymą būsto ieškantiems užsieniečiams vis dar tenka dažnai išgirsti, A. Daker sako pastebintis teigiamus pokyčius, įtakos tam turi ir ekonominė padėtis - atvirumas užsieniečiams praplečia rinką, o tai leidžia išlaikyti aukštesnę nuomos kainą. Teigiamų pokyčių atneša ir pozityvios istorijos.

Pasak J. Aleksejūnienės, būsto savininkai, kurie yra bent kartą išnuomoję savo nekilnojamąjį turtą užsieniečiams, po šios patirties neretai tampa atviresni atvykstantiems iš svetur. Jos nuomone, panašiai veikia ir tokių istorijų viešinimas, aplinkinių patirtys bei platesnės diskusijos viešojoje erdvėje.

Kompensacijos už Ukrainos karo pabėgėlių priėmimą

Pvz.: jeigu apgyvendinta 4 asmenų šeima, kompensacijos dydis skaičiuojamas taip: 150+50+50+50= 300 eurų. Išmokos dydis nepriklauso nuo to, kurioje Lietuvos vietovėje yra būstas.

Kiek laiko bus mokama kompensacija už Ukrainos karo pabėgėlio priėmimą? Pirmąjį mėnesį nuo karo pabėgusius ukrainiečius būstų ir patalpų savininkai turėtų priimti neatlygintinai. Kompensacija būtų mokama nuo antro mėnesio, tačiau ne daugiau kaip už 3 mėnesius.

Jei ukrainiečius priėmiau gyventi dar prieš įsigaliojant kompensacijų tvarkai, t,y. iki balandžio 1 d., ar vis tiek galėsiu gauti kompensaciją? Taip. Kompensacija nuo balandžio 1 d.

Paramos Būstui Santrauka

tags: #butu #nuoma #ukrainieciams