Šilumos skaitiklis: veikimo principas ir nauda daugiabučiuose

Šilumos skaitikliai yra svarbūs prietaisai, leidžiantys matuoti šilumos energijos suvartojimą pastatuose. Kiekviename name per atsiskaitymo laikotarpį suvartotas šilumos kiekis yra išmatuojamas šilumos apskaitos prietaisu, įrengtu pastato įvade.

Šilumos skaitikliai leidžia gyventojams stebėti ir kontroliuoti savo šilumos sąnaudas, o tai gali paskatinti efektyvesnį energijos naudojimą. Tačiau, norint pasiekti maksimalią naudą, svarbu suprasti šilumos skaitiklių veikimo principus ir šilumos paskirstymo metodus.

Šilumos paskirstymo metodai

Vadovaujantis šiuo metu galiojančia šilumos paskirstymo metodo Nr.6 redakcija, nuo viso name patalpų šildymui sunaudoto šilumos kiekio, bendroms reikmėms atskiriama arba 18 %, kai laiptinėse įrengti šildymo prietaisai, prijungti prie pastato šildymo sistemos, arba 10 %, kai laiptinėse šildymo prietaisai teisėtai atjungti.

Visas kitas šilumos kiekis patalpų šildymui paskirstomas butams, vadovaujantis ne tik ant radiatorių įrengtų šilumos daliklių rodmenimis, bet kitais metode Nr.6 numatytais namo, radiatorių, vamzdynų ir jų dalių, buto padėties ir kitais duomenimis, bei metode Nr.6 numatytais koeficientais. Visi šie parametrai yra projektuojami ir juos privalo įvertinti asmuo ar organizacija, kuriai gyventojai sutartiniu pagrindu paveda nuskaityti šilumos daliklių rodmenis ir paskirstyti name patalpų šildymui sunaudotą šilumos kiekį.

Vartotojus informuojame, kad pagal teisės aktus patalpų oro temperatūra, kai sistemoje įrengti dalikliai, daugiabutyje negali būti žemesnė, nei +16⁰C, todėl ir termostatai žemesnės temperatūros nustatyti neleidžia. Jei vis tik šildymo prietaisą pavyksta išjungti ir ant radiatoriaus įrengtas daliklis nerodys šilumos sunaudojimo, nebus taip, kad už patalpų šildymą nereikės mokėti.

Tokiose patalpose oro temperatūra nesusilygins su lauko oro temperatūra, nes jas šildys iš kaimyninių šildomų patalpų per atitvaras gana intensyviai sklindanti šiluma. Tai įvertinta, kuriant šilumos paskirstymo metodą Nr.6 - numatyta vadinamoji netolygaus šildymo sąlyga. Renovuotiems namams taikomas šilumos šildymui paskirstymo dalikliais metodas Nr. 6 Pagal metodą Nr.

Šilumos punkto atnaujinimas ir balansavimas

Siekiant efektyviau naudoti šilumos energiją daugiabučiuose namuose, svarbu atnaujinti šilumos punktus ir subalansuoti šildymo sistemas. Pirmiausia reikėtų baigti atnaujinti šilumos punktus, ant šildymo sistemos išeinančių stovų įrengiant balansinius ventilius viso pastato šildymo sistemai subalansuoti (šie darbai daugelyje daugiabučių modernizuojanti šildymo mazgus neatlikti dar nuo „Rubikono“ laikų, o ir dabar modernizuojant šilumos punktus tai nedaroma).

Per vadinamąją masinę šilumos punktų modernizaciją buvo išmontuoti senieji mazgai, kuriuose buvo daug vario, parduoti, o po to specialiai nesumontuoti balansiniai ventiliai. Toks modernizavimas ir išbalansavo pastatų šildymo sistemą. Mazguose naudojama gyventojų elektros energija siurbliukams.

Esmė ta, kad kai nėra balansinių ventilių, šilumos punkte cirkuliacijai reikia daugiau kartų prasukti karštą vandenį, o tai naudinga šilumos energijos tiekėjui: daugiau sukasi skaitiklis, didesni šilumos nuostoliai, sunaudojama daugiau šilumos ir elektros energijos, už kurią gyventojai sumoka papildomai. Gyventojams už visa tai nekompensuojama, be to, reikalaujama apmokėti šiluminių mazgų praplovimo, eksploatacijos išlaidas, nors mazgas priklauso ne gyventojams, o šilumos energijos tiekėjui. Taip nepagrįstai gyventojams priskaičiuojama apie 10 proc.

Pavyzdžiui, jei 60 butų name vieno buto savininkas per mėnesį moka apie 600 litų, tai 10 proc. bus 60 litų. Padauginus juos iš šildymo sezono mėnesių susidaro apie 360 litų per sezoną, o visam namui per sezoną - apie 21 600 litų. Taigi jei šilumos punktas eksploatuojamas be balansinių ventilių 15 metų, tai 60 butų namo gyventojai sumokės 329 tūkst. O kiek tokių išlaidų susidaro visoje Lietuvoje, jeigu skaičiuojama, kad yra 24 tūkst. renovuotinų pastatų?

Balansavimo nauda daug priklauso nuo namo būklės - kiek gyventojai patys išbalansavo sistemą, įsirengę naujus radiatorius, o kartais net šildomas grindis bei naujus „gyvatukus“. Sistemos buvo suprojektuotos taip, kad šildytų tolygiai“, - sako „F. W. Oventrop GmbH & Co. KG“ atstovas Lietuvoje Vygantas Milaknis.

Dėl naujų gyvatukų ir dėl to išbalansuotos karšto vandens tiekimo sistemos, buvęs „Vilniaus šilumos tinklų“ direktorius Bronius Cicėnas rekomenduoja subalansuoti karšto vandens sistemų stovus, siekiant tolygiai paskirstyti šilumą bei užtikrinti žemesnę grįžtamą temperatūrą karšto vandens kontūre.

Kęstutis Reimeris, „Caleffi International N.V.“ produktų vadybininkas mano, kad dar daugiau problemų sprendžia automatinis balansavimas. „Automatinio balansavimo vožtuvų veikimo principas paremtas dinamišku prisitaikymu prie slėgių skirtumų sistemoje, t. y. įstačius tokį automatinio balansavimo vožtuvą ant stovo arba atskiro buto atšakos, jis ribos srautą ir neleis jam padidėti tais atvejais, kai kažkuris ar kažkurie radiatoriai yra padidinami ar uždaromi ir pan. Jeigu konkrečiam butui pagal projektą priklauso gauti 2 kub. m per val., tai jis ir gaus tiek ir ne daugiau, nepriklausomai nuo to, kaip svyruos srautai ir slėgiai sistemoje.

Tai lyg srauto ribotuvas, kuris parenkamas konkrečiam suprojektuotam srautui. Tokia sistema leidžia taupyti automatiškai, nepriklausomai nuo kaimynų elgesio. Tokių balansavimo vožtuvų nėra galimybės išreguliuoti, todėl "protingieji" kaimynai, bandantys savo naudai sistemose daryti pakeitimus, liks nieko nepešę. Patys vožtuvai, skirtingai nuo vyraujančios rinkoje nuomonės, visai nėra brangūs, pigiausio modelio kaina apie 70 litų.

Man asmeniškai kyla tik vienas klausimas, kodėl ši technologija praktiškai nenaudojama Lietuvoje? Pavyko gauti dviejų beveik vienodų Vilniaus namų, kurių viename ant šildymo sistemos stovo įrengti balansiniai ventiliai, o kitame tokių nėra, praėjusio šildymo sezono šilumos suvartojimo duomenis.

Šilumos taupymo galimybės

Nors kai kurie teigia, kad namo šiltinimas yra pervertintas, autonominio šildymo įrengimas gali būti efektyvus būdas sumažinti šildymo išlaidas. Tačiau norint įrengti autonominį šildymą, reikia keisti vienvamzdę sistemą į dvivamzdę, o tai brangiai kainuoja ir reikia ardyti sienas ir t.t.

Vis dėlto, pilna namo renovacija atneštų didžiausią naudą. Norint įrengti autonominį šildymą daugelyje daugiabučių, reikėtų keisti visą vamzdynų sistemą ir kur padėti gyventojus? Žodžiu, užburtas ratas ir kai sąskaitos už šildymą jau bus visai nebepakeliamos ir panaikintos pašalpos už šildymą tik tada žmonės teiksis leistis į kalbas apie renovacijas.

tags: #buto #silumos #skaitiklis