Įsigijus naują būstą, dažniausiai apima euforija - juk nuosavas būstas yra vienas svarbiausių ir didžiausių gyvenimo pirkinių. Deja, kartais nutinka taip, jog įsikėlus į naujus namus, netikėtai pasirodo statybos brokas ar kažkas sugenda. Įsivaizduokite: įsigijus naują būstą ar jame gyvenant ima ryškėti įvairūs statinio defektai, pavyzdžiui, nuo fasado pradeda byrėti tinkas, plytelės ar atsiveria plyšys. Tuomet statinys atrodo neestetiškai, abejonių ima kelti ir jo saugumas.
Šiame straipsnyje aptarsime, ką daryti, jei susiduriate su situacija, kai buto savininkas nesilaiko nustatytų taisyklių, kaip spręsti kylančius konfliktus ir kur kreiptis pagalbos. Taip pat apžvelgsime, kaip užtikrinti savo teises ir gerovę daugiabučiame name.
Garantinis laikotarpis ir statybos defektai
Pirkdami naują būstą, svarbu atkreipti dėmesį į garantinį laikotarpį. Kainą, vietą, plotą ir statytojo patirtį - tai pagrindiniai kriterijai renkantis naują būstą. Vis dėlto daugelis pirkėjų išsamiau neįvertina aspektų, kurie gali turėti reikšmingą įtaką jau įsikrausčius į naują gyvenamąją erdvę. NT ekspertas dalijasi, kodėl verta iš anksto pasid.
Įstatyme atskirai nėra nurodoma, kad garantinis terminas taikomas tik įsigyjant naują daiktą, todėl įstatyme numatytas 2 metų garantinis terminas turi būti taikomas ir perkant ne naujos statybos nekilnojamąjį turtą (NT). Garantinis terminas pradedamas skaičiuoti nuo NT perdavimo.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija) informuoja dėl statybos užbaigimo procedūros metu privalomų pateikti dokumentų, kuriais užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas.
Vilniaus miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą kompensuoti daugiabučių namų butų savininkų patirtas išlaidas teisiniuose ginčuose su darbų rangovais, palikusiais defektus dar garantiniu laikotarpiu. Finansavimas bus skiriamas statybų defektų ekspertizei, statybiniams tyrimams, bandymams, darba...
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) 2022 m. rugsėjo 28 d. kasacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, kurioje sprendė klausimus, susijusius su garantiniu laikotarpiu atsiradusiais defektais, užsakovo dėl to patirtais nuostoliais ir jų atlyginimu. Iš pažiūros eilinis rangos ginčas turėjo tokią baigt...
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo bylą dėl nekilnojamojo turto vystytojo pareigos pateikti garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimą būsto pirkėjams.
Kartu su statybų užbaigimu, kai atlikti statybos darbai perduodami užsakovui, rangovo prievolės nesibaigia. Kokios jos yra ir į ką turi atkreipti dėmesį rangovas statinio garantinio laikotarpio metu?
Kasacinis teismas sprendė dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo, reglamentuojančių rangovo teisinį statusą, savininko teisę nukreipti reikalavimus dėl statinio trūkumų tiesiogiai rangovui, kai šis pažeidžia pareigą garantuoti daikto kokybę, ir dėl tokio pažeidimo taikytinų teisių gynimo būdų bei ieš...
Triukšmas ir ramybės užtikrinimas
Kita priežastis, kelianti nesutarimus tarp kaimynų - jų keliamas triukšmas. Tyrimo duomenys rodo, kad Lietuvos žmonės su šia problema susiduria rečiausiai iš Baltijos šalių gyventojų. Apklausos duomenimis, nuo kaimynų triukšmo yra nukentėję ketvirtadalis latvių, 18 proc. estų ir vos 9 proc.
„Nors esame vadinami Baltijos šalių italais, statistika rodo, kad labiausiai, lyginant su Latvijos ir Estijos žmonėmis, gerbiame kaimynų ir savo pačių ramybę namuose. Lietuviai namuose triukšmauja mažiausiai. Visgi svarbu žinoti, kad leistiną triukšmo lygį namuose reglamentuoja Lietuvos higienos normos, o už šį administracinį nusižengimą taikomos baudos nuo 20 iki 200 eurų. Šauksmų, švilpimo, garsaus dainavimo arba grojimo muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kitų triukšmą keliančių veiksmų gyvenamosios patalpose atvejais, kai trikdoma gyventojų ramybė, vakare nuo 19 iki 22 val. ir nakties metu nuo 22 iki 7 val.
Jei daugiabutyje kiekvieną dieną iš apačios - trankymas, pokalbių klausymas ir "komentavimas" uždarant duris, žodžiu, namuose vyksta nuolatinis chaosas, o kreiptasi į bendriją, tačiau iš jos pagalbos nesulaukta jokios, dėl keliamo triukšmo, kai tai pažeidžia normas ir kelia problemų, siūlytume kreiptis į policiją arba į savivaldybės viešosios tvarkos priežiūros skyrių. Žinoma, prieš tai galima (reikėtų) pasikalbėti su kaimynais, paprašyti geranoriškai gerbti vienas kitą. Kartais savininkai priima sprendimus pasididinti savo sienų garso izoliaciją.
Bet kuris nepatenkintas kaimynas tokiais atvejais (triukšmingi vėlyvi vakarėliai) gali kreiptis pagalbos telefonu 112 (rašote, kad policija sureagavo), galima iškviesti arba pranešti apie įvykį ir savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus darbuotojams (būna, kad budi iki vėlumos, reikia pasidomėti savo savivaldybėje, ar toks skyrius yra ir kaip jis veikia), o bendrijos pirmininkas galėtų informuoti namo gyventojus apie viešosios tvarkos reikalavimus, atkreipti dėmesį į tai,...
Tinkamai įrengta būsto garso izoliacija turi du pagrindinius privalumus: užkerta kelią nepageidaujamiems išoriniams garsams bei leidžia viduje susikurti savo tylos ar garsų oazę - nevaržomai klausytis muzikos, mėgautis filmo garso efektais ir nesijaudinant dėl kaimynų reikšti emocijas sporto varžybų...
Parkavimo taisyklės daugiabučių kiemuose
Automobilių statymas daugiabučių kiemuose yra dažna problema, su kuria susiduria tiek vairuotojai, tiek pėstieji. Nors daugeliui atrodo, kad kiemai nėra griežtai reguliuojama teritorija, iš tiesų čia galioja tam tikros taisyklės, kurias reikia žinoti kiekvienam vairuotojui.
Iš tiesų, daugiabučių kiemuose galioja Kelių eismo taisyklės (KET) bei vietinės savivaldybės nustatyti reikalavimai. Kiemuose dažnai pasitaiko atvejų, kai vairuotojai, neradę vietos, palieka automobilius ant šaligatvių ar net žaliosios vejos. Tai ne tik pažeidžia Kelių eismo taisykles, bet ir gali baigtis bauda.
Kai kurie vairuotojai palieka automobilius prie daugiabučio durų, tačiau tai trukdo kitiems gyventojams bei pažeidžia priešgaisrinius reikalavimus. Daugiabučių kiemuose kai kurios parkavimo vietos gali būti rezervuotos, o tai reiškia, kad jose gali statyti tik konkretūs asmenys. Net jei vieta yra laisva, be leidimo joje palikti automobilį negalima. Rezervuotos vietos pažeidimas gali užtraukti baudą arba automobilio nutempimą.
Jei problema kartojasi, galite kreiptis į kiemo administratorių ar policiją. Daugiabučių kiemuose galioja tam tikros Kelių eismo taisyklės (KET), kurių nesilaikymas gali užtraukti baudą ar net sukelti pavojų eismo dalyviams.
Maksimalus greitis kiemuose yra 20 km/h. Šis apribojimas yra nustatytas tam, kad būtų užtikrintas pėsčiųjų, ypač vaikų, saugumas. Reikia būti itin atsargiems dėl vaikų, žaidžiančių kiemuose. Jei kiemas neturi specialių ženklų, galioja dešinės pusės taisyklė, t. y. pirmenybę turi transporto priemonė, atvažiuojanti iš dešinės.
Kadangi kiemai yra gyvenamoji zona, vairuotojai privalo praleisti pėsčiuosius, net jei nėra perėjų. Išvažiuojant iš kiemo į pagrindinį kelią, reikia praleisti visą eismą. Neįgaliesiems skirtos parkavimo vietos daugiabučių kiemuose yra saugomos pagal įstatymą, todėl jų naudojimas be leidimo gali užtraukti dideles baudas.
Neturint teisės parkuotis neįgaliesiems skirtoje vietoje, galima gauti baudą nuo 100 iki 300 eurų (priklausomai nuo šalies ir savivaldybės nustatytų taisyklių). Jei neteisėtai pastatytas automobilis trukdo neįgaliajam pasiekti pastatą ar kitą vietą, policija arba savivaldybės pareigūnai gali organizuoti jo nutempimą. Naudojimasis suklastotu neįgaliojo leidimu taip pat yra baudžiamas.
Automobilių statymas daugiabučių kiemuose dažnai tampa konflikto priežastimi tarp gyventojų. Pagrindinės problemos - per didelis automobilių kiekis, netvarkingai pastatyti automobiliai ir užstatyti įvažiavimai. Dėl šių priežasčių kyla ginčai, nepatogumai ir netgi baudos.
Daugelis daugiabučių buvo pastatyti laikais, kai žmonės turėjo gerokai mažiau automobilių. Kai kuriais atvejais gyventojai gali susitarti dėl naujų stovėjimo vietų įrengimo ar asfaltavimo bendro naudojimo žemėje. Kai kurie prekybos centrai ar verslo pastatai leidžia gyventojams naudotis jų stovėjimo aikštelėmis ne darbo valandomis.
Netinkamai pastatyti automobiliai yra viena dažniausių problemų daugiabučių kiemuose. Jie gali užblokuoti įvažiavimus, trukdyti pėstiesiems ir net sukelti pavojų eismui. Kai kurie vairuotojai neatsakingai stato automobilį taip, kad kitiems nelieka vietos. Jei automobilis trukdo patekti į daugiabučio kiemą ar užstato garažus, tai yra aiškus taisyklių pažeidimas. Jei nenorite tiesiogiai susidurti su vairuotoju, galite palikti raštelį su prašymu statyti automobilį tvarkingai.
Viena iš didžiausių problemų daugiabučių kiemuose - neteisėtas automobilio statymas prie įėjimų į laiptines, išvažiavimų ar šiukšlių konteinerių. Gyventojai neretai patys organizuoja tam tikras taisykles ir susitarimus, siekdami išvengti chaoso. Daugiabučių bendrijos gali svarstyti galimybę perplanuoti kiemo erdvę, pavyzdžiui, sumažinti nereikalingus vejos plotus ar suprojektuoti papildomas stovėjimo vietas. Ne, tai draudžiama.
Automobilių statymo kiemuose taisyklės kelia daug klausimų, ypač kai kyla konfliktai tarp kaimynų ar atsiranda nenumatytų situacijų. Jei daugiabutis turi bendriją, gyventojai gali susitarti dėl vietų paskirstymo. Pagrindinė taisyklė - gerbkite kitus eismo dalyvius ir ieškokite protingų sprendimų, kurie padėtų visiems gyventojams.
Bendrijos vaidmuo ir problemų sprendimas
Jeigu BNO valdytojas problemos nesprendžia, apskųskite jį savivaldybei, vykdančiai BNO valdytojų...
Pagelbėti ar bent patarti turėtų bendrijos pirmininkas, bet jūsų situacija mums nėra neaiški - kas vyksta, dėl kieno kaltės?.. Galite imtis priemonių patys tvarkyti, o vėliau pateikti argumentuotą (nuotraukos, aktai, sąskaitos ir kiti dokumentai) reikalavimą kompensuoti žalą tiems, dėl kieno kaltės tai įvyko, pavyzdžiui, bendrijai, jeigu, pavyzdžiui, nebuvo sutvarkyti bendrojo naudojimo vamzdynai ir todėl užliejo butus. O gal kaltė virš butų gyvenančio savininko, gal...
Sveiki, ar privaloma sąskaitose už paslaugas nurodyti, kiek yra sukaupta kaupiamoji lėšų? Kuo daugiau skaidrumo - tuo daugiau pasitikėjimo ir mažiau papildomų klausimų. Labai gerai, kai sąskaitose atsispindi visi skaičiai, bet jeigu jums kokios informacijos trūksta, kreipkitės raštu informacijos į jūsų bendrijos pirmininką, o jeigu bendrijos nėra įsteigta - į paskirtąjį administratorių, jie privalo pateikti atsakymus per 10 dienų. Jeigu atsakymo negaunate, galite rašyti skundą savivaldybei, kuri kontroliuoja ir bendrijų, ir paskirtųjų administratorių...
Kokį reikia bendrijos pirmininkui nurodyti teisinį pagrindą, norint iš Registrų centro užsakyti naują pažymą apie daugiabučio namo, kuriame veikia bendrija, turtą (ir apie naujai registruotus savininkus)? Taip, reikalingus duomenis gauti tampa vis sudėtingiau.... Bandykite nurodyti, kad veikiate vadovaudamasis Bendrijų įstatymą, bendrijos įstatais, pagal galimybę plačiau apibūdinkite, paaiškinkite, kad vykdydamas bendrijos pirmininko pareigas, turite žinoti, kas yra savininkai, kokie jų butų (patlapų) naudingieji plotai, tam, kad vadovaujantis Civilinio kodekso 4.83 str. 6 dalies nuostatomis proporcingai mokestinius įnašus priskirtumėte tik tikriesiems savininkams. Jums turbūt...
Ar teisingai bendrija priskaičiavo šildymo sistemos renovavimo išlaidas, jei aš šildymo neturiu. Pusę sumos buvo nurašyta iš kaupimo fondo ir dar apie 1400 eurų turiu sumokėti. Patalpas nusipirkau, kur nuo bendros šildymo sistemos buvo atjungtos. Ką turėčiau padaryti, kad dabar galėčiau prisijungti prie šildymo sistemos (RC šildymas nurodytas - centrinis). Ar galiu prašyti, kad leistų įsidėti į bendrą koridorių duris į seną vietą, nes jos kažkada buvo (turiu sutrikusią judėjimo funkciją, man nustatytas neįgalumas ir spec. poreikiai). Norint išsinešti šiukšles aš to padaryti negaliu. Esu bendrijos narė, bet patekti į laiptinę negaliu, nes man nedavė rakto, taip pat negaliu net elektros skaitliukų pasitikrinti, nedavė nuo skydinės rakto, negaliu taip pat naudotis ir pašto dėžute. Dėl šildymo pasakė, kad kadangi neatsisakiau šildymo (20 m. šildžiausi elektra) nežinau, kur dar turėjau atsisakyti, todėl man ir priskaičiavo, o jei noriu, tai prijungs. Kur kreiptis? Inžineriniai tinklai, taip pat ir šildymo sistema, yra bendrojo naudojimo objektas, už šios sistemos priežiūrą ir atnaujinimą turi mokėti proporcingai visi savininkai.
Daugiabučio namo blokas permirkęs 75%, namo renovacijos nėra, atliktas hermetizavimas prieš daugiau nei 10 metų. Siena kiaurai šlampa, iš vidaus šildytis negaliu, nes supelys viskas. Namo ale buhalterė teigia, kad turėčiau samdytis kompaniją, kad tvarkytų mano bloką iš lauko. Tai ar aš atsakinga už namo sieną iš lauko pusės? Tada kam moku mokesčius? Kur tokiu atveju kreiptis?
Reikia pakeisti kanalizacijos vamzdį, kuris yra laiptinės sienoje. pirmininkė aiškina, kad reikia daužyti tualeto sieną iš buto vidaus ir taip keis stovą, o jei daužys iš laiptinės pusės, sako, kad negarantuoja, kad kanalizacija bus pajungta :D absurdas... dar aiškina, kad išdaužius laiptinės pusėje angą mes turėsime už taisymą sumokėti. Kas teisus? Dėl būdo, kaip atlikti bendrojo naudojimo objekto atnaujinimą ir remontą pasako specialistai. Savininkai privalo užtikrinti prieigą prie bendrojo naudojimo objektų, esančių jų patalpose, taip pat ir prie bendro stovo. Už bendrojo naudojimo abjektų atnaujinimą (siena laiptinėje tokia yra) proporcingai moka visi savininkai arba asmuo, dėl kurio...
Mūsų namo bendrija dabar apmokėjimus vykdyti pradėjo per jūsų apskaitos sistemą, bet mes negalime apmokėti, nes per banką darant pavedimą ir įrašant jūsų pavadinimą rašoma kad "sąskaita neatitinka įmonės pavadinimo" ir neleidžiamas apmokėjimas, prisijungus prie jūsų nurodyto adreso, viskas gerai prijungia, bet atliekant bankinę operacija sistema užstringa ir apmokėjimas nevykdomas, bandžiau užsiregistruoti į sistemą "vienasąskaita", nerandu jūsų įmonės pavadinimo...tai kas lieka? mokėti maximoje? Savininkai mokesčius moka ne buhalterinės apskaitos bendrovei, bet savo bendrijai. Mokant bendrijos pavadinimą reikia įvesti tokį, koks jis yra įregistruotas. Su "Vienos sąskaitos" sistemos administratoriumi bendrija turėtų pasirašyti sutartį, tada galėsite įtraukti ir paslaugos teikėją - savo bendriją, dėl mokėjimų "Maximoje", "Perlo"...
Vieną iš mūsų daugiabučių namų po kiekvieno lietaus pradėjo užpilinėti iš viršuje esančios privačios terasos. Nors terasa yra privati, tačiau užliejamam butui ji tarnauja kaip svetainės stogas. Man kaip bendrijos pirmininkui kyla klausimas, kas turėtų dengti remonto išlaidas? Visi gyventojai ar terasos savininkai? Darbus išskaidau į tris kategorjas, pagal tai galėtų būti skirtingi mokėtojai: 1) demontavimo darbai ir atliekų šalinimas, 2) hidroizoliacijos ir betonavimo medžiagos ir darbai, 3) plytelės ir jų klojimas. Į tokius klausimus galima atsakyti tik įsigilinus į konkrečią situaciją, o situacijų būna labai įvairių. Bendri patarimai būtų tokie: 1) parengti ir patvirtinti bendrojo naudojimo objektų aprašą, kuriame, be kitų dalykų, būtų nurodyta ir kam, kuriems savininkams priskiriamas bendrojo naudojimo objektas terasa - stogas; 2) atlikti terasos - stogo apžiūrą, pasikvietus atitinkamus specialistus, kurie apžiūros akte surašytų nustatytus pažeidimus, galimas to priežastis...
Kaimynų užliejimai ir draudimas
Viena dažniausių žalų, nuo kurių nukenčia kaimynai, yra užliejimai. „Nors užliejimą Lietuvoje yra patyrę mažiau žmonių nei Latvijoje ar Estijoje, visgi praktika rodo, kad daugiausiai nelaimių kaimynų būstui ir jame esančiam turtui padaro vanduo, dažnesnis nei įprasta kaimynų užliejimų skaičius pastebimas naujos statybos namuose. Pasak V. Katilienės, paprastai kaimynų būsto užliejimą sukelia priežastys, kurių galima išvengti, jei sistemos yra prevenciškai prižiūrimos ir remontuojamos.
Būsto savininkas turėtų pasirinkti civilinės atsakomybės draudimą, kuris atlygina nuostolius kaimynams. „Renkantis draudimo sumą patartina įvertinti, kad jos užtektų kaimynų buto remontui. Svarbus privalumas apsidraudus būstą - pagalba namuose visą parą be poilsio dienų. Tai yra skubios meistrų paslaugos, pavyzdžiui, pametus raktus, dužus stiklui ar užsikimšus vamzdynui. Užuot ieškoję meistro internete, klientai skambina draudimo bendrovei ir sulaukia praktinės pagalbos artimiausiu metu”, - kalba V.
Jeigu semia vanduo du butus, o namo bendrija nieko nedaro, galite imtis priemonių patys tvarkyti, o vėliau pateikti argumentuotą (nuotraukos, aktai, sąskaitos ir kiti dokumentai) reikalavimą kompensuoti žalą tiems, dėl kieno kaltės tai įvyko, pavyzdžiui, bendrijai, jeigu, pavyzdžiui, nebuvo sutvarkyti bendrojo naudojimo vamzdynai ir todėl užliejo butus. O gal kaltė virš butų gyvenančio savininko, gal...
Būsto draudimas ir saugumas
Lietuvos gyventojų požiūris į namų saugumą - tai leitmotyvas, kuris itin garsiai pasigirsta su būstu susijusių didelių nelaimių fone. Nemaža dalis žmonių ėmėsi tikrinti, nuo ko jie yra apdraudę namus, kokios draudimo išmokos galėtų sulaukti skirtingų nelaimių atvejais ir kokią draudimo apsaugą būtų verta pastiprinti. Baimės akys - išties didelės, todėl po kiekvienos rezonansinės istorijos sulaukiame daugiau nei trečdaliu išaugančio klientų, norinčių apsidrausti būstą, skaičiaus.
Kasmet analizuojame ir tiriame, kaip Lietuvos žmonės saugo savo namus. Dabar gi tokių žmonių - perpus mažiau. „NielseIQ“ apklausos duomenimis, jokių priemonių būsto saugumui užtikrinti pastaraisiais metais nenaudojo jau tik 21 proc. Skaičiai rodo, kad prieš septynerius metus būsto draudimą turėjo 24 proc. mūsų šalies gyventojų, šiandien ši draudimo rūšis - populiariausias būdas saugoti namus. Mūsų bendrovės užsakymu atliktų sociologinių tyrimų duomenimis, dabar būsto draudimą turi daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų.
Pastarieji metai mūsų šalies būsto savininkams buvo išskirtiniai - tapo išbandymu ir, deja, pateikė ne vieną antirekordą. Tai rodo, kad Lietuvoje audros ir liūtys praėjusiais metais padarė daugiau žalos nei kada anksčiau. Kita priežastis, skatinanti žmones rūpintis būsto saugumu - tai namus pasiglemžianti ugnis, ji yra skaudžiausia ir didžiausią baimę mūsų visuomenei kelianti nelaimė.
Gaisrai privačiuose namuose yra fiksuojami dažniau, tačiau praėjusiais metais radosi nauja liūdinanti tendencija - gaisrai butuose, kuriuose nukentėjo ir žmonės. Pirmiausia, pastebime didesnį žmonių susidomėjimą būsto draudimo sąlygomis. Klientams tapo gerokai svarbiau žinoti, ką apima jų pasirinktas ar jau turimas draudimas. Svarbu žinoti, kad būsto draudimas apima visas pagrindines negandas: vagystes, ugnį, vandenį, gamtos jėgas.
Taigi, besidraudžiantieji turėtų suprasti, kad draudimo kaina priklauso nuo labai daug faktorių, tokių kaip dydis, vertė, tipas (butas ar namas), statybos metų ir statybos būdo, pasirenkamos draudimo sumos, draudimo apsaugos dydžio.
Vis garsiau pasigirsta nuomonės, kad kiekvienas būstas Lietuvoje, kaip ir transporto priemonės valdytojų atsakomybė, būtų apdrausti, tačiau kol tokie sprendimai tik svarstomi, veikti reikia čia ir dabar.
Draudikė atkreipia dėmesį, kad po mėnesio prasidėsiantis šildymo sezonas atneš naują gaisrų bangą gyvenamosios patalpose. „Kad jos pavyktų išvengti, šildantis elektriniais šildytuvais jų nereikėtų palikti be priežiūros. Tie, kurie nespėjo išsivalyti kaminų pasibaigus kūrenimo sezonui, turėtų suskubti ir tai padaryti dabar. Na, ir svarbiausia - namuose patikrinti, kaip veikia dūmų detektorius. Jis yra privalomas, todėl turi būti įrengtas kiekvienuose namuose”, - pabrėžia draudimo bendrovės Žalų departamento vadovė Baltijos šalims.
Draudimo bendrovės atstovė atkreipia dėmesį, kad vasaros mėnesiais išaugo vidutinė žala, kuri atlyginama už kaimynų padarytus nuostolius. „Išvykę iš namų žmonės avarijas pastebi ne taip greitai, kaip šaltuoju sezonu.