Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas numato naujosios gyvenamosios vietos deklaravimo tvarką. Pagal šį įstatymą, žmogus, persikėlęs gyventi į kitą miestą, per 7 darbo dienas privalo deklaruoti savo naująją gyvenamąją vietą. Tuo pačiu panaikinama ankstesnioji gyvenamosios vietos deklaracija arba registracija.
Deklaruotos gyvenamosios vietos adresus savo veikloje naudoja Lietuvos paštas, pagalbos tarnybos ir viešos institucijos.
Panagrinėkime situaciją, kai nuomininkas nori deklaruoti savo gyvenamąją vietą nuomojamame būste, bet susiduria su savininko nenoru tai leisti. Aptarsime, kodėl taip nutinka, kokios yra nuomininko ir savininko teisės bei pareigos, ir kokios galimos išeitys.
Nuomininko teisės ir pareigos
Gyvenamosios vietos deklaravimo tvarka
Anksčiau buvusią gyvenamosios vietos registraciją pakeitusi deklaracija nuo pirmosios skiriasi tuo, kad į pasą nededamas antspaudas. Jei pageidaujama, išduodama speciali pažyma. Tai kainuoja 2 litus, jie turi būti pervesti į nurodytą banko sąskaitą.
Gyvenamosios vietos deklaraciją asmuo privalo pateikti migracijos tarnybai (Panevėžyje - miesto policijos Migracijos skyriui) pagal gyvenamąją vietą. Jeigu į kitą miestą persikėlęs žmogus turi savo gyvenamąjį plotą arba apsigyvena pas gimines, paprastai problemų dėl deklaracijos nekyla.
Kaip deklaruoti gyvenamąją vietą su savininko sutikimu?
Norintysis pateikti deklaraciją su savo gyvenamojo ploto savininku nueina į migracijos tarnybą ir jie abu užpildo gyvenamosios vietos deklaraciją. Du deklaracijos punktus pildo savininkas. Jis patvirtina, kad neprieštarauja deklaravimo faktui. Po keliolikos minučių naujoji gyvenamoji vieta jau deklaruota.
Kodėl buto savininkas gali nenorėti, kad nuomininkas deklaruotų gyvenamąją vietą?
Blogiau būna tada, jeigu išsinuomojamas butas ar kambarys pas nepažįstamą šeimininką. Pagrindinė priežastis, kodėl buto savininkas neleidžia savo nuomininkui deklaruoti gyvenamosios vietos, yra kompensacijos už būsto šildymą, šiltą ir šaltą vandenį.
Pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymą teisę į kompensacijas turi mažas pajamas gaunantys asmenys, pensininkai, invalidai (išskyrus III grupės), moksleiviai, studentai, bedarbio pašalpą gaunantys Darbo biržoje užsiregistravę bedarbiai, kiti socialiai remtini piliečiai.
Pagal paminėto įstatymo 6 straipsnio 5 punktą, jeigu vienas iš viename būste gyvenančių (t.y. deklaruotų) asmenų (šeimų) neturi teisės į kompensaciją, teisės į ją neturi nė vienas iš šių asmenų (šeimų). Taigi labai daug nuomininkų labai greitai pavirsta nelegalais - gyvena ne pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą.
"Ore pakibę" nuomininkai ir gyvenamosios vietos neturintys asmenys
Daug geriau yra jokios gyvenamosios vietos deklaracijos ir net jokios gyvenamosios vietos neturintiems asmenims (paprastai jie vadinami bomžais). Tokiems naujoji gyvenamosios vietos deklaravimo tvarka suteikia galimybę būti įtrauktiems į Gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą pagal savivaldybės teritoriją. Tačiau tai yra įmanoma tik su viena sąlyga - žmogus nėra deklaravęs jokios gyvenamosios vietos.
Kalbant apie butų nuomininkus, Panevėžio miesto VPK VP l. e. Migracijos skyriaus viršininko pareigas Bronislava Pliavgienė pabrėžė jų blogesnę padėtį: “Buto savininkas turi teisę leisti nuomininkui deklaruoti gyvenamąją vietą savo bute, bet tai nėra jo pareiga. O nuomininko pareiga - deklaruoti ir nurodyti valstybei savo gyvenamąją vietą”.
Jeigu žmogus ilgesnį laiką negyvena ten, kur yra priregistruotas arba deklaruotas, gyvenamojo ploto savininkas gali panaikinti jo deklaraciją. Tam reikalingas arba pačio gyventojo sutikimas arba dviejų liudininkų parodymai, kad asmuo jau ilgokai negyvena pagal savo deklaruotą adresą. “Ore pakibusiems” nuomininkams tai vienintelė galimybė pakeitus buto savininką pakeisti ir realiai nurodomą gyvenamąją vietą.
Dalis savininkų, ypač pensinio amžiaus, bijo, kad deklaruotas asmuo gali imti ir išvaryti juos iš teisėtai priklausančios nuosavybės. Tokia baimė visiškai nepagrįsta.
Gyvenamosios vietos deklaravimas gimus vaikui
Gimus vaikui tėvai privalo jį deklaruoti taip pat, kaip ir suaugusį asmenį. Kol naujagimis nedeklaruotas, negaunamos jokios pašalpos. B.Pliavgienė teigė, kad civilinės metrikacijos skyriai paprastai siunčia tėvus deklaruoti vaiką. Tokia tvarka įsigaliojo nuo 2005 metų pavasario.
Teisiniai aspektai ir patarimai
Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 9 ir 10 str. numatyta, kad, deklaruojant gyvenamąją vietą, turi būti pateikiami duomenys ne tik apie patalpos ar pastato savininką (bendraturčius), bet ir savininko arba jo įgalioto asmens parašu patvirtintas sutikimas, kad asmuo apsigyventų savininkui priklausančioje patalpoje ar pastate, arba kitas dokumentas, patvirtinantis asmens teisę gyventi toje patalpoje ar pastate.
Kaip išregistruoti asmenį iš būsto?
Patalpos ar pastato savininkas sutikime arba kitame dokumente, patvirtinančiame asmens teisę gyventi toje patalpoje ar pastate, gali nurodyti konkrečią datą, iki kurios asmeniui leista ten gyventi. Tokiu atveju deklaravimo duomenys galioja ne ilgiau kaip iki nurodytos datos.
Kita gyvenamąją vietą deklaravusio asmens išregistravimo galimybė numatyta Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 11 str., kuriame sakoma, kad patalpos ar pastato savininkas deklaravimo įstaigai gali pateikti prašymą panaikinti jam priklausančioje patalpoje ar pastate savo gyvenamąją vietą deklaravusio ir ją pakeitusio (išvykusio) asmens deklaravimo duomenis.
Tačiau atkreipiame dėmesį, kad pastaruoju atveju asmens deklaravimo duomenų panaikinimas galimas tik esant abiejų sąlygų visumai, t. y. kai asmuo, besikreipiantis dėl gyvenamosios vietos duomenų panaikinimo, yra patalpos savininkas ir asmuo, kurio deklaravimo duomenis prašoma panaikinti, negyvena gyvenamojoje patalpoje, kurioje yra deklaruota gyvenamoji vieta.
Tik esant minėtoms sąlygoms galima panaikinti gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis pagal patalpos savininko prašymą, t. y. pagal kito asmens, negu to, kuris yra deklaravęs gyvenamąją vietą.
Savininko rizikos ir baimės
Dėl patalpos ar pastato savininkui kylančių grėsmių, leidžiant kitam asmeniui deklaruoti gyvenamąją vietą, galime pabrėžti tai, kad kai kurie komunaliniai mokesčiai gali būti skaičiuojami pagal būste registruotų žmonių skaičių, be to, gali būti apsunkintas patalpos ar pastato pardavimas tol, kol jame bus registruotas kitas asmuo, taip pat gali kilti problemų siekiant šį asmenį išregistruoti ir iškeldinti.
Nuomininko teisė deklaruoti gyvenamąją vietą
Taip, nuomininkas turi teisę deklaruoti gyvenamąją vietą nuomojamame bute. Nurodytu dokumentu, patvirtinančiu asmens teisę gyventi patalpoje, yra laikomas ne tik patalpos savininko sutikimas, bet ir patalpų nuomos sutartis.
Nuomininkas taip pat turi teisę paprasta rašytine forma sudarytą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį įregistruoti nekilnojamojo turto registre be atskiro buto savininko sutikimo. Ir nors sutikimo nereikia, tikriausiai neetiška būtų nepranešti savininkui, kad ketinate deklaruotis jo būste, todėl visais atvejais rekomenduojama būsto savininkui pranešti.
Jeigu norite papildomos informacijos apie gyvenamosios vietos deklaravimą, registrų centro puslapyje yra išsami klausimų ir atsakymų lentelė, susijusi su gyvenamosios vietos deklaravimu.
tags: #buto #savininkas #jame #ne #deklaruotas