Butų privatizavimas Lietuvoje lengvatinėmis sąlygomis

Butų privatizavimas Lietuvoje yra procesas, suteikęs galimybę šalies gyventojams įsigyti nuosavybės teise valstybės ar savivaldybės būstą. Šis procesas turėjo didelę įtaką šalies socialinei ir ekonominei raidai.

Privatizavimo istorija ir teisinis reglamentavimas

Butų privatizavimo įstatyme, galiojusiame iki 1998 m. liepos 1 d., buvo nustatyta įstatyminė asmenų teisė lengvatinėmis sąlygomis nusipirkti (privatizuoti) jų naudojamas gyvenamąsias patalpas. Pažymėtina, kad specialus gyvenamųjų patalpų privatizavimą reglamentavęs Butų privatizavimo įstatymas suteikė Lietuvos gyventojams, nuomojantiems iš valstybės (savivaldybės) gyvenamąsias patalpas, galimybę įsigyti vieną gyvenamąją patalpą privačion nuosavybėn lengvatine tvarka (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalis).

Valstybinis turtas gali būti perleidžiamas privačiam savininkui už pinigus, čekius arba nemokamai. Dauguma žmonių gyvena valstybiniuose butuose, namuose ar kitokiuose pastatuose nuomotojo sąlygomis, tačiau retas žino, kada įgaunama nuosavybės teisė į šį turtą. Viešoji teisė nustato skirtingus tokių objektų nuosavybės perleidimo įgyvendinimo būdus ir tvarką.

Valstybinių gyvenamųjų patalpų privatizavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymas. Savivaldybės gyvenamosios patalpos yra privatizuojamos lengvatinėmis sąlygomis. Kita lengvatinė sąlyga yra tada, kai privatizuoja nuomininkai, kurie yra iškeldinti arba kuriuos ruošiamasi iškeldinti iš avarinių gyvenamųjų patalpų ir patalpų, įrašytų į griaunamų sąrašą arba įrašytų į visuomenės poreikiams paimamų pastatų sąrašą, ir kurių dėl to negalima buvo privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą.

Teisės privatizuoti valstybinį turtą ypatumai

Fiziniams asmenims, pageidaujantiems privatizuoti valstybės būstą, pagalbinio ūkio paskirties pastatą ir jų dalį, pirmiausia reikia atsižvelgti į gyvenamųjų patalpų ir jų priklausinių privatizavimo tikslus ir į teisinių santykių, susiklostančių privatizuojant gyvenamąsias patalpas, specifiką. Ypač svarbus yra naudojimosi šiomis patalpomis teisinis pagrindas, t. y. nuomos sutarties ar kitokiu pagrindu.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą butų privatizavimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, pasibaigus specialiojo Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, jo pagrindu negalima įgyti naujų teisių, tačiau gali būti įgyvendinamos ir turi būti ginamos asmenų teisės, įgytos galiojant šiam įstatymui. Asmens, tinkamai neįgyvendinusio savo teisių butų privatizavimo galiojimo metu, teisės negali būti ginamos.

Nustačius, jog nuomojamas butas galėjo būti privatizavimo objektu, tačiau dėl savivaldybės darbuotojų kaltės galiojant Butų privatizavimo įstatymui asmeniui negalėjus tinkamai įgyvendinti teisės lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti gyvenamosios patalpos, tokia asmens teisė turi būti ginama.

Sprendžiant šalių ginčus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, būtina aiškinti ir taikyti teisės normas ne formaliai, o atsižvelgiant į butų privatizavimą numačiusių įstatymų pagrindinį tikslą, įvertinant kiekvienos konkrečios situacijos individualias aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais. Tačiau asmens teisė privatizuoti valstybinį turtą nėra prigimtinė ar kokia nors kita absoliuti teisė, t. y. ji gali atsirasti tik įstatyme nustatytų sąlygų pagrindu. Įvertinus konkrečias aplinkybes būtina nustatyti ar asmuo butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu įgijo subjektines teises.

Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą konstatuota, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas; šie konstituciniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui; asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos; neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad, aiškinant ir taikant teisės normas, reglamentuojančias valstybės (savivaldybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimą, būtina atsižvelgti į gyvenamųjų patalpų privatizavimo tikslus ir teisinių santykių, susiklostančių privatizuojant tokias patalpas, specifiką. Gyvenamųjų patalpų privatizavimas - tai ne tik sudėtinė valstybės (savivaldybės) turto privatizavimo proceso dalis, bet ir viena valstybės socialinės-ekonominės politikos krypčių, kurios tikslas - sudaryti sąlygas fiziniams asmenims įsigyti gyvenamąsias patalpas privačion nuosavybėn.

Gyvenamųjų patalpų privatizavimas, kurio teisinis padarinys - fizinių asmenų įgyta nuosavybės teisė į gyvenamąsias patalpas, yra ne vienkartinis aktas, bet tam tikras procesas, užtrunkantis trumpesnį ar ilgesnį laiko tarpą. Tai lemia teisinių santykių, susiklostančių dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, sudėtingumą ir specifiką. Dėl to teismas, spręsdamas šalių ginčus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, turi aiškinti bei taikyti teisės normas ne formaliai, bet įvertindamas kiekvienos konkrečios situacijos individualias aplinkybes, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais.

Privatizavimą vykdančioms savivaldybės tarnyboms buvo nustatyta pareiga informuoti apie privatizavimą vykdžiusios savivaldybės tarnybos atliktus atitinkamus veiksmus ir savivaldybės institucijos turėjo užtikrinti tinkamą teisės privatizuoti butus įgyvendinimą.

Vis dar pasitaiko atvejų, kai asmenys nėra įgyvendinę savo teisių privatizuoti gyvenamuosius butus. Sprendžiant asmens teisės privatizuoti butą pagal Butų privatizavimo įstatymą įgyvendinimą, būtina nustatyti visas šiame įstatyme įtvirtintas sąlygas: 1) asmuo yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (1991 m. gegužės 21 d.

Ar po pagrindinio nuomininko mirties ar jam išvykus, jo giminaičiams suteikiama teisė privatizuoti valstybinį turtą? Taip, tačiau su tam tikromis sąlygomis. Laikinai išvykusiam nuomininkui, jo šeimos nariui ar buvusiam šeimos nariui, teisė į valstybės ar savivaldybės gyvenamąją patalpą paliekama šešeriems mėnesiams, tačiau tik su sąlyga, kad bus mokamas nuomos mokestis ir mokestis už komunalines paslaugas. Pasibaigus numatytoms aplinkybėms, laikinai išvykusiems teisė į nuomojamą gyvenamąją patalpą išlieka dar šešis mėnesius, o pasibaigus nurodytam terminui, laikinai išvykęs nuomininkas, jo šeimos narys ar buvęs šeimos narys praranda teisę į gyvenamąją patalpą.

Parduodant bendrosios nuosavybės dalį, taikomos bendraturčių pirmenybės teisės taisyklės. Pavyzdžiui, bendradarbučio kambariai esantys iš dalies privatizuotame bute su bendra virtuve yra priskiriami greta esančių privatizuotų gyvenamųjų patalpų savininkams. Taip pat, gyvenamųjų patalpų savininkų teisėtai naudojami pagalbinio ūkio paskirties pastatai (išskyrus laikinus pastatus) priskiriami šių patalpų bendraturčiams.

Naujasis Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas numato pareigą savivaldybių socialinio būsto nuomininkams ir kartu su jais gyvenantiems pilnamečiams šeimos nariams, Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka, kasmet deklaruoti turtą (įskaitant gautas pajamas). Pabrėžtina, kad socialinio būsto nuomos sutartys su nuomininkais, nedeklaravusiais turto (įskaitant gautas pajamas) už kalendorinius metus Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka, yra nutraukiamos.

Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas

Taip, visai neseniai, 2015 m. sausio 1 d., įsigaliojo Seimo priimtas Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas. Priimant Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, kuriame numatyta galimybė privatizuoti anksčiau neprivatizuotus būstus, buvo atsižvelgta ir į Valstybės kontrolės 2008 m. gruodžio 1 d. valstybinio audito ataskaitą Nr. VA-P-30-21, kurioje Valstybės kontrolė nurodė: „didžioji dalis (apie 70 proc.) savivaldybės gyvenamųjų patalpų išnuomota iki 2002-12-31. Su šių patalpų nuomininkais sudarytos sutartys neriboja nuomos santykių kokiu nors terminu, sutarties galiojimas nebuvo siejamas su asmens turtine padėtimi. Sprendimą dėl nuomos sutarties sąlygų pakeitimo ar sutarties nutraukimo priimti gali sutarties šalys tik abipusiu sutarimu arba teismas.

Minėto įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad už turto vertintojo nustatytą rinkos kainą, įvertinus parduodamo objekto vertę pakeitusias nuomininko investicijas, gali būti parduodami savivaldybei nuosavybės teise priklausantys būstai, kurių žmonės nespėjo privatizuoti. Minėtame visiškai naujame įstatyme yra sąlyga, kad nuomininkai (būsimi pirkėjai) privatizuotiname būste turi būti išgyvenę ne trumpiau kaip 5 metus nuo būsto nuomos sutarties sudarymo dienos.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, pristatydama naują įstatymą, aiškinamajame rašte Nr. XIIP-1859 rašė, kad leidus parduoti nuomojamus butus ir kitas susijusias patalpas, būtų sprendžiama socialinio būsto problema, nes savivaldybės gautų pajamų, kurias galėtų naudoti socialinio būsto fondo plėtrai, t. y.

Palangos m. savivaldybės taryba 2015-02-26 posėdyje sprendimu Nr. T2-64 patvirtino Palangos m. savivaldybės būsto fondo sąrašą. Sąraše yra minimi butai, esantys Bangų g. 6, 13A, J.Biliūno g. 6, S. Daukanto g. 5, Druskininkų g. 4, Ganyklų g. 59, 69, J.Janonio g. 8, 41, 45, Jūratės g. 33, Kastyčio g. 37, Kretingos g. 14, 33, 62, 66, 68, Liepojos pl. 10A, Medvalakio g. 3, 7, 11, 13, 15, Saulėtekio takas 8, 15, 17, Taikos g. 9, 15, 17, L.Vaineikio g. 3, M.Valančiaus g. 6, Vydūno al. 3, Vytauto g. 65, 98, 124, Vasaros g. 9, Žuvėdrų g. 3, 12, Žvejų g. 1.

Socialinio būsto privatizavimas Vilniuje

Per praėjusius metus sostinėje privatizuota 13 socialinių būstų. Artimiausiu metu miesto taryba ir vėl svarstys, ar leisti lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti tris būstus. Visi butai yra Pilaitės mikrorajone, per pastaruosius penkerius metus pastatytuose daugiabučiuose - taigi naujos statybos namuose. Vieną 43 kv. m dviejų kambarių butą, kurio rinkos vertė, Registrų centro duomenimis, - 160 tūkst. litų, savivaldybės valdininkai siūlo privatizuoti už 14 tūkst. litų. Kitą 30 kv. m vieno kambario butą, kurio rinkos vertė yra 111 tūkst. litų, siekiama privatizuoti už 10 tūkst. litų. Trečią, 40-ies kv. už 18 tūkst. Jo rinkos vertė, pasak Registrų centro, 150 tūkst. Kaip nustatoma lengvatinėmis sąlygomis privatizuojamo buto kaina, yra reglamentavusi Vyriausybė, o vėliau patikslinusi savivaldybė.

Kaip informavo miesto savivaldybės atstovai, pernai lengvatinėmis sąlygomis buvo leista privatizuoti 13 socialinių būstų. Vidučio Bareikio, savivaldybės Socialinio būsto skyriaus vedėjo, teigimu, iš viso maždaug už 400-450 tūkst. litų. Juro Požėlos, Vilniaus miesto tarybos Socialinių reikalų komiteto pirmininko, teigimu, lengvatinėmis sąlygomis privatizuojami būstai vėliau išties parduodami, tik jau rinkos kainomis. Tačiau jis negalėjo pasakyti, ar tokia tendencija Vilniuje plačiai paplitusi. „Didelė dalis tokio privatizuoto būsto iš tiesų parduodama. Žinoma, galima svarstyti, kad privatizavimo sutartyje galėtų atsirasti nuostata, jog, tarkime, tam tikrą laiką po privatizavimo jie šių būstų parduoti negali“, - kalbėjo socialdemokratas, kurio vadovaujamame komitete svarstomi tokie reabilituotų politinių kalinių ir tremtinių bei jų vaikų prašymai.

Pilaitės seniūnui Albinui Šnirui socialinio būsto privatizavimo problemos - kasdienybė. Jo vadovaujamoje seniūnijoje - ne vienas daugiabutis su socialiniais būstais. A.Šniras „Vilniaus dieną“ tikino, jog tendencijos, kai lengvatinėmis sąlygomis įsigyti būstai išsyk parduodami, bent Pilaitėje tikrai nėra. „Žinoma, kad yra parduotų. Bet juk taip elgiasi tie, kurie išvažiuoja iš Lietuvos. Tai tikrai nėra masinis reiškinys. Kiekvienas atvejis, pasak seniūno, individualus, ir pasakoti kiekvieno pardavusio būstą istoriją reikėtų labai ilgai. „Jei, tarkime, šeimoje vyras lietuvis, o jo žmona - rusė, tada, žinoma, pasitaiko atvejų, kai būstas parduodamas. “Bet galiu patikinti - jei šeima lietuvių, jie pasilieka čia. Galiu pasakyti paprastai: kaip visa Lietuva privatizavo būstus iki 1998-ųjų, panašios sąlygos yra ir dabar. Tik tada buvo investiciniai čekiai.

Su „Vilniaus diena“ sutikusi kalbėtis Marina Lukaševičiūtė - viena tų, kuri pateikė savivaldybei prašymus lengvatinėmis sąlygomis įsigyti šiuo metu nuomojamą socialinį būstą. Būtą Pilaitėje, Karaliaučiaus gatvėje, jau privatizavo ir M.Lukaševičiūtės sesuo.

„Anksčiau, kai butą privatizavo mano sesuo, ji sumokėjo perpus mažiau, nei man dabar kainuos. O juk ir būstas per tuos penkerius menus paseno“, - guodėsi M.Lukaševičiūtė, kuriai būstą siūloma pirkti beveik už 10 tūkst. 43-ejų moteris socialiniame bute gyvena su dukra. Ji neatmeta, kad ateityje būstą gali tekti parduoti. „Man vietos šiame bute per mažai, turiu normalų darbą, gali būti, kad butą pakeisiu į didesnį. M.Lukaševičiūtė - viena pirmųjų, gyvenančių naujai pastatytuose būstuose Pilaitėje, kuri nusprendė pradėti privatizacijos procesą. Norint socialinį būstą privatizuoti, anot pašnekovės, reikia nueiti kryžiaus kelius, esą daug čia gyvenančių norėtų būstą privatizuoti, teoriškai ir gali tai padaryti. Tiems, kurie kreivai žiūri į lengvatinėmis sąlygomis privatizuojančius socialinius būstus, M.Lukaševičiūtė priminė, kad tai savotiška kompensacija už patirtas skriaudas: „Štai mano mama, jai 75-eri ir ji dar neatsigavo po patirtos traumos. Ne visi juk galėjo grįžti. Štai mano tėvas lietuvis, jis vedė mano mamą ir nenorėjo grįžti. Į Lietuvą iš Krasnojarsko moteris grįžo dar 1998-aisiais ir septynerius metus gyveno socialiniame būste Naujojoje Vilniuje, nors, pasak jos, buvo žadėta, kad tą būstą bus galima privatizuoti po dvejų metų: „Stovėjome eilėje, sakė, kad gausime būstą, tačiau teko septynerius metus gyventi tremtinių apgyvendinimo punkte, Naujojoje Vilnioje. Ir tuo metu, 1998-aisiais, buvo leista visiems privatizuoti būstus. Vėliau įstatymai keitėsi. Socialinio būsto nuomos kainos Pilaitėje taip pat nesikandžioja. Tremtinių dukra sako, kad nuoma kurį laiką kainavo 50 litų, paskui pabrango - reikėjo mokėti jau 90 litų. Atsakymas į klausimą, kodėl nusprendė būtent Vilniuje prašyti būsto, tradicinis: sostinėje juk lengviau rasti darbą. „Į butą daug investavau. Kai jį gavau, čia nebuvo nei durų ir daugelio kitų dalykų, jį remontavau. Žinoma, kad jį parduodant kaina išaugs. Žinoma, rinkos kaina. Bet aš juk ir kitą butą pirkčiau rinkos kaina. Žinoma, nesakau, kad taip ir pasielgsiu.

Šiuo metu Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme numatoma, kad Vyriausybės nustatyta tvarka teisė privatizuoti nuomos pagrindais skirtas gyvenamąsias patalpas suteikiama grįžusiems į Lietuvą reabilituotiems politiniams kaliniams, tremtiniams ir jų vaikams, o Seimo narys Arimantas Dumčius siūlo papildyti šią nuostatą, kad tokia teisė būtų suteikta ir politinių kalinių, tremtinių sutuoktiniams. Projekto iniciatoriai siūlo papildyti įstatymą nuostata, jog minėti asmenys savivaldybės (valstybės) gyvenamąsias patalpas galėtų privatizuoti laikantis sąlygos, kad patalpų pardavimo kaina nebūtų didesnė negu kaina, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d.

Vilniaus m. savivaldybės būstų privatizavimo sąlygos

Advokatės Dianos Višinskienės kontoros pergalė byloje

Advokatės Dianos Višinskienės kontora pasiekė pergalę itin specifinėje gyvenamojo būsto privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis byloje. 2019 m. balandžio 9 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai priėmė sprendimą, kuriuo pripažino K. D. teisę privatizuoti nuomojamą būstą, nuosavybės teise priklausantį Kauno miesto savivaldybei, lengvatinėmis sąlygomis.

Būstas K. D. šeimai buvo suteiktas daugiau nei prieš kelis dešimtmečius. Prasidėjus privatizavimo procesui dar 1993 m. K. D. kreipėsi į Kauno miesto valdybą dėl būsto privatizavimo lengvatine tvarka ir atliko visus reikiamus būsto privatizavimui veiksmus.

Vis dėlto, moteriai pranešta, kad išsipirkti būsto negalės, nes yra prasidėjusios nuosavybės teisių atkūrimo į daugiabutį, kuriame kartu su šeima gyvena ir K. D., procedūros. Teismas nurodė, kad konstatavus, jog ieškovė turėjo teisę privatizuoti ginčo butą lengvatine tvarka pagal Butų privatizavimo įstatymą, tačiau negalėjo pasinaudoti šia teise laiku dėl atsakovės Kauno miesto savivaldybės neinformavimo apie ginčo buto nuosavybės teisės atkūrimo pabaigą ir jo rezultatus.

Šiuo atveju advokatė Diana Višinskienė pabrėžia, kad „asmenims, laiku, t. y. galiojant Būsto privatizavimo įstatymui, išreiškusiems savo valią privatizuoti būstą lengvatinėmis sąlygomis, nepraleidusiems ieškinio senaties termino (10 m.), skaičiuojamo nuo sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie jų teisių pažeidimą, vis dar yra reali galimybė apginti savo teises ir teisėtus interesus ir pratęsti privatizavimo procedūras bei privatizuoti būstą lengvatinėmis sąlygomis“.

Advokatė džiaugiasi, kad galėjo pagelbėti K. D. šeimai pagaliau pasiekti teisingumą. Kaunietė K. D. į ieškovės.

tags: #buto #privatizavimas #istatymo #lengvatinemis #salygomis