Kaunas - unikalus miestas, savyje talpinantis ir miestietišką, ir ramų gyvenimo būdą bei su tuo susijusius atributus. Dabartinis Kaunas - tai beveik 293 tūkstančiai gyventojų (2017 metų sausio 1 dienos duomenimis) 157 kv.km teritorijoje, kurios centras yra dviejų didžiausių Lietuvos upių - Nemuno ir Neries sankirta. Pagal poreikį galima rinktis gyvenimą ir miesto centro šurmulyje, ir priemiestyje, turinčiame kaimo atmosferą. Be viso to, Kaunas dar ir žalias miestas, mieste bendrosios paskirties želdynų vienam gyventojui tenka 15,3 kv.m (Vilniuje - 10,5 kv.m). Kaune parkai puikiai dera su su gyvenamaisiais masyvais, todėl galima pasivaikščioti dideliame parke pačiame miesto centre, Žaliakalnyje ar Panemunėje. Taip pat gana patogu keliauti į bet kurią Lietuvos vietą: atstumas iki sostinės - 103 km, iki Klaipėdos jūrų uosto - 209 km. Kauno mieste yra yra 11 seniūnijų, beveik visos jos apima ne vieną kauniečių gerai žinomą miesto dalį, todėl miesto rajonų yra gerokai daugiau. Šiame straipsnyje apžvelgsime buto pirkimo privalumus ir trūkumus įvairiuose Kauno rajonuose, atsižvelgiant į parkavimo galimybes.
Kauno Senamiestis
Be abejonės, Kauno senamiestis - unikali vieta tiek dėl geografinės padėties, tiek dėl istorinio paveldo, tai miesto pradžia. Nemuno ir Neries santakoje gynybinė pilis buvo pastatyta XIII- XIV amžiuje kryžiuočių antpuoliams palei Nemuną atremti. Kauno pilis rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėta 1361 metais, ši data ir laikoma oficialia miesto įkūrimo data. Kaip ir visur, aplink pilį ėmė kurtis gyvenvietė. Per šimtmečius Kauno Senamiestis ne kartą kentėjo nuo gaisrų, būtent dėl jų 1540 metais kunigaikštis Žygimantas Senasis išleido įsaką iš miesto teritorijos iškeldinti pirtis ir bravorus, o namus statyti tik mūrinius. Istorijos dvasia traukė ir dabar tebetraukia žmones į Kauno Senamiestį.
Taip buvo nuo seno - Kauno Senamiestis ir Naujamiestis su Laisvės alėja visada buvo mėgstami dėl daugybės ten esančių kultūros objektų, restoranų, barų, prekybos vietų. Naujų butų ir namų Kauno Senamiestyje statoma nedaug, visgi tai istorinis miesto centras, tačiau intensyviai rekonstruojami seni namai, remontuojamos gatvės. Senamiesčio privalumas - nereikalingas automobilis, nes siauruose kiemeliuose nėra kur jų parkuoti.
Žaliakalnis
Šiandieninį Žaliakalnį į dvi dalis dalina Savanorių prospektas, kuris yra pagrindinė arterija patogiam susisiekimui su visais miesto rajonais. Dėl Senamiesčio artumo nuo seno šiame rajone kūrėsi inteligentija ir tarpukario šviesuoliai, dėl to Žaliakalnis visais laikais, net ir sovietmečiu, išlaikė ypatingą charakterį, nepaklūstantį ano meto ideologijai ir gyvensenai. Žmonės čia statėsi namus imdami pavyzdžiu prieškarinių vilų architektūrą, dabar Žaliakalnis yra tarsi gyvas architektūros muziejus - jame rasite unikalų gatvių tinklą, medinės architektūros šedevrų, yra išlikusių dviaukščių ir sodybinio tipo medinukų, medinių vilų, kotedžų. Gyventi šiame rajone ir ramu, ir saugu.
Suprantama, bėgant laikui, dalis medinių namų apgriuvo, buvo pakeistos modernesniais mūrinukais, rajonas sutankintas, tačiau atmosfera išliko. Šiaurinėje Žaliakalnio dalyje, ypač ties Birželio 23 gatve, dar yra likusių sovietmečiu statytų gamyklų. Taip pat rajone yra daug daugiabučių. Nežiūrint į pramoninę praeitį, ši rajono dalis jau tampa viena iš patraukliausių vietų įsigyti būstą. Gamyklų vietoje auga nauji namai, biurai, infrastruktūros objektai. Atsižvelgiant į pasaulinę patirtį, tai labai perpektyvus derinys. Jei pavyktų gamyklas sutvarkyti kompleksiškai, tai būtų galimybė sukurti naują, šiuolaikinį rajoną. Žaliakalnio šiaurinė zona itin perspektyvi naujoms statyboms. Didelės gamyklų erdvės leidžia pastatyti iškirtinius objektus. Rajono daugiabučiai taip pat sparčiai renovuojami, kas rodo, kad rajone gyvena sveikas sociumas.
Pačiame Žaliakalnyje ir aplinkui esančiuose rajonuose yra mokyklos, darželiai, poliklinika, daug žaliųjų erdvišų, vietos piosiui ir sportui. Tai puiki vieta įsikurti šeimai su mažamečiais vaikais.
"Žaliakalnio terasos"
Pirmasis didesnis naujos statybos objektas Žaliakalnyje yra gyvenamasis kompleksas "Žaliakalnio terasos". Pasak projekto vystytojų, tai aukščiausias Kauno pastatas nuo jūros lygio. Pastatytas viename iš mėgstamiausių Kauno rajonų, Dainavos ir Žaliakalnio rajonų sankirtoje. Aplinkui gausu mokyklų, darželių, gydymo ir pramogų įstaigų. Pastatas daugiafunkcis. Apatiniame aukšte - paslaugas teikiančios salonai, antrame aukšte - biurai, viršutiniai aukštai - gyvenamieji. Daigiabutyje įrengtos net kelios gyventojams priklausančios bendros zonos su želdynais, vaikų žaidimo aikštelėmis, minigolfo aikštele. Daug parkingo vietų aplink pastatą ir požeminėje aikštelėje. Butai erdvūs ir patogaus suplanavimo. Iš didelių terasų atsiveria nuostabi Kauno panorama. Butai su daline apdaila arba įrengti. Dalinės apdailos butuose sienos tinkuotos, grindys išlygintos smėliniu betonu. Pastatas su puikia šilumos izoliacija, terasos prie pastato priglaustos, neturi su juo bendrų konstrukcijų, dėl šios priežasties jungčių vietose nėra šilumos tiltelių, visas namas šiltesnis.
Kauno Naujamiestis
Irgi išskirtinis Kauno mikrorajonas, nes jame yra garsioji Laisvės alėja, pretenduojanti į ilgiausią Rytų Europoje pėsčiųjų gatvę. Kauno Naujamiestis - tai Laisvės alėja su ją kertančiomis gavelėmis, lygiagrečiomis Kęstučio ir K. Donelaičio gatvėmis, tai Soboras, Nemuno sala. Rajonas išsiskiria aiškia stačiakampe gatvių struktūra, susiformavusia XIX amžiuje, kai Kaunas buvo vienas iš Rusijos gubernijos centrų. Pietuose prašmatnaus Naujamiesčio skiriamoji riba yra Kauno geležinkelio stotis.
Šiandien Naujamiestis - viešojo gyvenimo centras, šiame rajone yra daugybė valstybės įstaigų, teatrų, muziejų, didžiausia Lietuvoje Žalgirio arena, nekalbant apie nesuskaičiuojamas kavines, restoranus ir parduotuves.
Šančiai
Į pietus nuo geležinkelio stoties prasideda Šančiai - irgi labai savita Kauno miesto dalis. Nemunas dalija šį rajoną į dvi dalis: Aukštuosius Šančius - šiaurės rytinę dalį, išsidėsčiusią aukštutinėje Nemuno terasoje ir Žemuosius Šančius - pietinę dalį, nusidriekusią žemutinėje upės terasoje. Iki antrojo pasaulinio karo Šančiai buvo miesto priemiestis, kuriame kūrėsi fabrikai ir darbininkija, sovietmečiu carinėse Kauno tvirtovės kareivinėse irgi buvo įkurdinti kareiviai. Pagrindinė gatvė - Juozapavičiaus prospektas, vedantis į miesto centrą. Šančiai - nuo seno darbininkiškas rajonas, garsėjęs maištinga dvasia, ne be kriminalinių prieskonių. Tuo pačiu Šančiai yra ne vieno garsaus Lietuvos sportininko, menininko, aktoriaus, režisieriaus, rašytojo gimtasis lopšys, apdainuotas ne vienoje dainoje.
Petrašiūnai
Šis rajonas Kauno rytinėje dalyje miesto dalimi tapo užtvenkus Nemuną ir pastačius Kauno hidroelektrinę. Anksčiau teritorija buvo Pažaislio valsčiaus dalimi, joje buvo keli tipiški lietuviški kaimai: Petrašiūnai, Amaliai, Naujasodis, Palemonas, kurių pavadinimai išlikę iki šiol. Dabar rajono gyventojai turi nuosavą paplūdimį, jachtų klubą, deja, ir geležinkelį, kuris buvo nutiestas išilgai užtvankos.
Tačiau rajono gyventojai negali skųstis poilsio ir kultūrinių objektų stoka: minėtas Kauno marių paplūdimys, įrengti pasivaikščiojimo takai palei Kauno marias, brandžiojo baroko architektūros šedevras - Pažaislio vienuolynas ir bažnyčia, kur vyksta daugybė renginių ir koncertų, Palemono bažnyčia, Kamaldulių vienuolyno pastatų ansamblis.
Vilijampolė
Miesto dalis, buvęs priemiestis, įsikūręs dešiniajame Neries ir Nemuno krante, prie upių sankirtos. Teritorijai priklauso Lampėdžių, Veršvų, Vakarų ir Rytų Vilijampolės bei Panerių gyvenvietės. Stambiausios gatvės - Raudondvario plentas, Panerių, Varnių, Ariogalos. Šiuo metu mikrorajone gyvena apie 30 tūkst.
Istorinė gyvenvietė tapo Kauno pramonės, prekybos, biurų ir verslo centrų plėtros vieta, taip pat ir patogiu žaliu ir nesutankintu gyvenamuoju rajonu. Nors Žemieji Šančiai ir Vilijampolė laikomi rajonais, po kuriuos nevaikšto skrybelėti ponai, tačiau pamažu situacija keičiasi, nusikaltimų mažėja, gerėja infrastruktūra, tvarkomos gatvės, statomi nauji objektai.
Vilijampolė, Varnių g. 38. Apleistame pastate įrengiami komercinės ir gyvenamosios paskirties loftai.
Dainava, Kalniečiai, Eiguliai ir Šilainiai
Visus šiuos tris miegamuosius Kauno mikrorajonus galime vadinti sovietmečio kūdikiais, gimusiais XX amžiaus septintajame-devintajame dešimtmečiuose. Dainava iš jų vyriausia. Tai miesto dalis šiaurės rytų pusėje, rajonas pradėtas statyti maždaug 1960 metais, kai Kaunas buvo daromas lengvosios pramonės flagmanu sovietų sąjungoje ir jame buvo masiškai dalinami butai darbininkams. Pagrindinės gatvės - V. Krėvės, Partizanų, Savanorių ir Pramonės pr., J. Dainava iš tipinių daugiabučių rajonų niekuo neišsiskiria, tik atkūrus Nepriklausomybę jame suklestėjo prekyba (Urmo bazė), pastatyti keli verslo centrai. Jis anksčiau už Žaliakalnį ėmė tvarkyti gamyklas. Dabar čia prekybos ir verslo centrai.
Tiek Žaliakalnio, tiek Dainavos gyventojai džiaugiasi sutvarkytu Dainavos parku - tai visiškai atnaujinta 3,8 ha ploto rekreacinė erdvė tarp V. Krėvės prospekto ir Partizanų gatvės - dabar yra kur pasivaikščioti, sportuoti, aktyviai leisti laivalaikį.
Apie 1973-1974 metus, kai Dainavos mikrorajonas jau buvo užpildytas daugiabučiais, jų statybos persikėlė šiauriau, į vakarus nuo tuometinio Raudonosios Armijos, dabar Savanorių prospekto, į Kalniečius. Juose jau buvo statomi šiek tiek geresnio suplanavimo 5-9 ir 16-os aukštų blokiniai daugiabučiai, kuriuose buvo didesni koridoriai ir virtuvės. Tarp arčiau Savanorių pr. Aštuntojo dešimtmečio pabaigoje greta Kalniečių, vakarinėje dalyje, imtas statyti Eigulių mikrorajonas. Rajoną sudaro dvi teritorijos - Eiguliai ir Kleboniškis.
Eigulių daugiabučiai pradėti statyti 1979 metais, butai juose tokie pat kaip ir Kalniečiuose, bet erdvesni ir patogesni nei Dainavoje. Mikrorajonas tankiai apgyvendintas, statistika fiksuoja, jog jame gyvena apie 13 proc. kauniečių. Itin aktuali daugiabučių renovacijos problema, nes jie jau ir fiziškai, ir morališkai pasenę. Kauno savivaldybė paskelbė, kad imsis vieno kvartalo atnaujinimo Eiguliuose (apie 15 daugiabučių). Tuo pat metu planuojama atnaujinti mokyklas, požemines komunikacijas, inžinerinę infrastruktūrą.
Mikrorajone nėra parko, tačiau netoliese esantis Kleboniškio miškas jį visiškai atstoja, rajone nėra pramonės įmonių ir gamyklų, geras susisiekimas su miesto centru ir Senamiesčiu.
Šilainių gimimo data - praeito amžiaus devinto dešimtmečio vidurys - 1984 metų pavasaris. Teritoriją sudaro Smėliai, Milikoniai, Linkuva, Romainiai ir Sargėnai. Šilainiai buvo planuoti 90-čiai tūkstančių kauniečių, kaip didžiausias miesto mikrorajonas, kurio gyventojams būtų patogu pasiekti Vilijampolėje esančias gamyklas. Buvo statomi 5,9 ir 12-os aukštų blokiniai namai, juose dabar gyvena apie 40 tūkst. kauniečių.
10 geriausių dalykų, kuriuos reikia nuveikti Kaune, Lietuvoje, 2024 m.!
Automobilio stovėjimo vietos įsigijimas
Kadangi didmiesčiuose dažniausiai perkami butai, o ne nuosavi namai, natūralu, kad visam gyvenimui perkamas būstas dažniausiai reikalauja smulkmenų įvertinimo ir tuo pačiu skirtingų galimybių analizavimo. Štai viena iš tokių smulkmenų yra auto stovėjimo vieta. Nauji butai Vilniuje dažniausiai siūlo po vieną arba dvi vietas, kurios yra skirtos vienam namų ūkiui, tai yra - vienam butui. Dažniausiai toks poreikis puikiai patenkinamas, kadangi namuose gyvena iki 2 suaugusiųjų asmenų.
Ar labai brangios tokios vietos? Sunku atsakyti. Ne todėl, kad kainos kinta, tačiau todėl, kad kinta požiūris į tai - kaip labai svari yra tokia vieta. Paprasčiausiai mašinos laikymas saugioje vietoje ir ten, kur Jums visada bus vietos - naudingas pasirinkimas, pagalba, kuri padeda jaustis kur kas ramiau. Juk grįžus po darbų dažniausiai tikimasi, kad bus galima rasti vietą, kur automobilis stovės. Natūralu, kad be išsipirkimo vietos mažėja tikimybės. Juk šiuo metu vienas namų ūkis dažniausiai turi bent jau po dvi mašinas, o jeigu dar atvažiuoja draugai… Galiausiai tenka tenkintis tuo, jog mašinos yra pastatomos ne tik gana toli nuo namų, tačiau blogiausia, kad menkai apsaugotose vietose.
Nauji butai Vilniuje dažniausiai parduodami su išsiperkamomis mašinų stovėjimo vietomis. Ir tokiu atveju, jeigu yra tokia galimybė jūsų pasirinktame projekte - būtinai turite tai daryti. Tokiu atveju galite būti ramus, jog mašina ne tik visada turės būtent jai skirtą vietą, tačiau taip pat ir bus saugi.
Patarimai perkantiems butą
Daugelis ieškodami naujo buto nori jį įsigyti už kuo mažesnę sumą pinigų, todėl ieško įvairiais būdais kaip tai įgyvendinti. Šiuo metu naujos statybos butai Klaipėda yra parduodami geromis kainomis, tik reikia nesnausti ir rezervuoti tinkamą. Pirmiausia reikia žinoti, kad įsigyti pigiau butą tikrai įmanoma. Pavyzdžiui, Saulės butai parduodami labai geromis kainomis lyginant su kitais panašiais variantais. Vis dėl to, kartais žmonės galvoja, kad jeigu butas yra pigesnis, nei panašūs kiti objektai, tai su juo kažkas yra ne taip arba kaina pirkimo metu padidės. Iš tikrųjų viskas šiek tiek kitaip. Yra labai daug butų, kurie parduodami pigiau dėl paprastos priežasties. Ta priežastis susijusi su vieta.
Ar žinojote, kad nuo to, kurioje vietoje stovi butas, priklauso jo kaina? Taigi, jeigu randate naujos statybos butą miesto centre tai jis tikrai bus gerokai brangesnis, nei tas butas, kuris stovės miesto pakraštyje. Taip yra dėl vietos, nes ten, kur išvystyta infrastruktūra, kaina bus didesnė. Nors abiem atvejais lyginami butai yra vienodo ploto bei pastatyti naudojant panašias medžiagas bei technologijas. Žinoma gali pasitaikyti ir kitokių variantų, kuomet ne dėl vietos skiriasi kaina, o dėl statybų kokybės arba statybų metų. Dažnai būna taip, kad net ir stovėdami toje pačioje gatvėje, rajone ar net kvartale, butai skiriasi savo kainomis. Tuomet galima tokio pačio ploto butą įsigyti skirtingomis kainomis. Taip nutinka, kai statytojas naudoja skirtingas medžiagas.
Kainų skirtumas matomas ir tais atvejais, kai butai parduodami su skirtingo lygio remontu. Pavyzdžiui, Saulės butai gali būti parduodami su daline apdaila arba su pilna apdaila. Kaina nuo to pasikeičia ženkliai, nes su pilna apdaila galutinė kaina išauga. Todėl norintys sutaupyti gali rinktis pirkti butą su daline apdaila ir vėliau po truputį patys remontuoti savo būstą arba surasti pigiau remontuojančius meistrus, kurie viską atliks pigiau. Norintys pigesnio buto, tačiau geros kokybės gali rinktis atokiau nuo centro esančius rajonus ir pasirinkti kitokias medžiagas ar rinktis su daline apdaila.
Gyvenimas pirmame aukšte: privalumai ir trūkumai
Gyvenimas pirmame aukšte turi savų privalumų ir trūkumų. Jeigu namas be lifto, tai pirmas aušktas laabai patogu, ypatingai būnant nėščiai ar su mažu vaiku, vežimėlio nereikia nešioti. Privalumas mažiau kaimynų ir vaikas gali lakstyti ir šokinėti kiek nori, niekas nebambės. Būna miegantį vaiką vežime prie lauko durų palieku, pati greit užbėgu į wc, ar pirkinius pasidėt. Tačiau supratau, kad mėgstu gerą vaizdą pro langą ir daugiau natūralios šviesos. O ir užuolaidų nemėgstu, tai man tas vakarinis langų užsidangstymas dėl privatumo truputi erzina.
Šalčiausia namie būna arba šiuo metų laiku, kai lauke vėsta, o šildymas dar neįjungtas arba kai šildymas būna jau išjungtas, bet lauke dar nepakankamai karšta. Priklauso ar labai mėgstate šilumą ar ne. Aš kaip šilumos mėgėja namie, nes nemėgstu prisirengti, tai per porą metų adaptavausi ir nuėjus pas dragus į svečius, kurie gyvena trečiam aukšte ir langai į pietus visi, tai ten man jau per karšta būna. Bet mūsų butas dar ir kampinis, tai vėsiau. Be to senos statybos blokiniame name. Bet jei darysite kapitalinį remontą, tai rekomenduoju apsišildinti grindis, gal būt net vietiniai rekuperatoriai praverstų. Jei ilgiau gyvensim šiame bute, tikrai ir mes šiltinsimės grindis. Šiaip žiemą pas mus būna paie 21-22 laipsniai šilumos. Dar labai svarbu kokios name laiptinės durys įdėtos, kai atsikraustėm buvo tokios sunkios, kurios garsiai trankydavosi (retas žmogus gyvenantis aukščiau supranta tą per nervus einantį durų trinktelėjimą), bet jas pakeitė per pirmus metus, tai dabar gerai, tylu.
Turbūt nuo namo priklauso šiluma, gyvenu pirmam aukšte senos statybos plytiniame name, butas kampinis( 3sienos lauko: rytai, pietus,vakarai), kažkaip beveik visada visa šeima trumpom rankovėm ir šiltų kojinių net neturime, žiemą būna apie 23silumos, tik vėsiau tas pereinamasis laikas prieš šildymą ir po, drėgmės daugiau ir būna nukrenta iki 18-19 laipsnių, bet jei drėgna lauke ir nėra šildymo tai nuo aukšto nepriklauso,pas tetą taip pat senos statybos( blokiniam) trečiam aukšte tuo pereinamuoju laiku taip pat vėsiau,net vėsiau nei pas mus ir drėgmės daugiau. Grindys nesildytos ir nematom reikalo( uždarų šlepečių ir neturime,o vaikai dažniausiai išvis tik su medvilnės kojinem). Nė už ką aukščiau nenorėčiau gyventi,nes ir apsipirkus porai savaičių būtų ką veikti susinesti ir su vaikais geriau, mano mamai su sąnariais problemos tai ir patogiau lipti į pirmą aukštą, ir senatvėje bus lengviau, na nebent miesto centre nenorėčiau gyventi pirmam aukšte,o šiaip tik už pirmą. Vienintelis minusas gyventi ne paskutiniame aukšte tai,kad šokinėja ir laksto ant galvos vaikai iki 23val kai maniskiai seniai miega.
Aš asmeniškai negalėčiau gyventi pirmam aukšte, laikinai - ok, bet mėgstu privatumą, kiek jau įmanoma jį daugiabuty gauti O jeigu reiktų kasdien matyt, kas išeina ir ateina, kas kieme kasa sniegą, arba jausti smalsius praeinančiųjų žvilgsnius (pati irgi pasicekavyju ), tai reiktų visąlaik su užtrauktomis užuolaidomis sėdėt.