Būsto nuoma Lietuvoje dažnai susiduria su diskriminacija, ypač šeimoms, auginančioms vaikus. Frazės, tokios kaip „Nuomojame butą porai be vaikų“, vis dar pasitaiko skelbimuose, o tai rodo gilias šios problemos šaknis.
Teisiniai aspektai ir lygių galimybių užtikrinimas
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Teisės grupės vadovas Vytis Muliuolis primena, kad tokia praktika laikoma diskriminacija dėl šeiminės padėties, panašiai kaip ir atsisakymas nuomoti būstą dėl rasės, kilmės, religijos ar kitų Lygių galimybių įstatyme įtvirtintų pagrindų. Pastebėjus tokius skelbimus, galima kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, tačiau teisinė situacija yra daugialypė ir nevienareikšmė.
Lygių galimybių įstatymas užtikrina lygias galimybes vartotojų teisių srityje, įskaitant aprūpinimą būstu. Gyvenamojo būsto nuoma, kai nuomos mokestį moka gyventojas, yra šiek tiek išskirtinė visame paslaugų sektoriuje.
Kaip pranešti apie diskriminacinį skelbimą?
Apie pastebėtą skelbimą galima pranešti tarnybai, tačiau tai nebūtų traktuojama kaip skundo pateikimas, nes pats skelbimo platinimas savaime nėra Lygių galimybių įstatymo pažeidimas. Tokiais atvejais tarnyba susisiekia su skelbimą platinančiu asmeniu arba tinklalapio administracija ir siūlo netinkamą turinį pakoreguoti arba pašalinti skelbimą.
Nuo rugpjūčio 1 d. įsigalioję Lygių galimybių įstatymo pakeitimai įtraukė šeiminę padėtį į draudžiamų diskriminacijos pagrindų sąrašą. Būstą besinuomojančias šeimas su vaikais vis dar apsaugo ir Civilinio kodekso nuostatos, draudžiančios atsisakyti nuomoti būstą ar sudaryti mažiau palankias nuomos sąlygas šeimoms su vaikais ir besilaukiančioms moterims.
🔴Mėginam imti Hatas?🔴 | GTAKaimeliai.lt
Visuomenės nuostatos ir nuomotojų baimės
Socialiniuose tinkluose pasirodęs skelbimas apie butą Vilniuje, kuris bus išnuomotas tik žmonėms be vaikų, augintinių ir tik kalbantiems lietuviškai, sukėlė diskusiją apie būstų savininkų baimes nuomininkų su vaikais, gyvūnais ar užsieniečiais atžvilgiu. NT brokerė Justina Zabarauskienė patvirtino, kad didelė dalis nuomojamų butų savininkų nenori nei šeimų su vaikais, nei išsiskyrusių.
Nuomotojų pageidavimai
Dažnas nuomotojas pageidauja, kad nuomininkas būtų be augintinių, o pastaruoju metu norima būstą nuomoti statybininkams, kad jie galėtų paremontuoti nuomojamą butą. Visais atvejais prioritetas teikiamas lietuviams dėl kalbos barjero.
Brokerė išdavė, jog dažnai, derindama nuomos sutartį, bando testuoti, kaip žmogus gali elgtis kilus konfliktui.
- Pirmasis testas, ar į svetimą butą atėjęs žmogus mandagus, ar bent jau ketina nusiauti batus, kokius klausimus užduoda, kaip apžiūri butą, ar elgiasi subtiliai, ar iškart lenda į privačią kito žmogaus erdvę.
- Patvirtinus, kad butas tinka, pateikiama asmeninių klausimų: kuo užsiima, jei nuomotis ketina pora, labai normalu paklausti, kiek laiko kartu, ar ketinimai rimti. Jeigu išsiskyrę, kada.
Tačiau dažniausiai bijomasi teisinių reikalų, jei šeima pasirodytų esanti nemoki. Sklando gandai, kad tokios šeimos, kuri turi mažą vaiką, iškeldinti tiesiog neleidžia įstatymai.
Vaiko teisės ir nuomotojo teisės
Teisininkas Darius Rušinas informavo, kad vaiko teisė turėti būstą nepaneigia buto savininko teisės į nuosavybę. Teismai laikosi nuomonės, kad vaiko interesų prioritetinės gynybos principas negali būti suabsoliutinamas, o vaiko teisę į būstą bei jo vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas visų pirma privalo užtikrinti vaiko tėvai.
Net jei būste gyvena nepilnametis asmuo, jo poreikis turėti stogą virš galvos nėra aukščiau būsto savininko teisės iškeldinti nepageidaujamus asmenis iš būsto.
Jei būsto savininkui nepasisekė su nuomininkais ir pastarieji nesiteikia mokėti nei nuomos, nei komunalinių mokesčių, manydami, kad vaikas yra jų visraktis svetimame būste, be teismo įsikišimo situacijos neišspręsite. Tačiau bet kokio asmens iškeldinimas vyksta tik įsikišus teisėsaugos institucijoms.
Teisminio proceso trukmė
Vienas dalykas, dėl kurio būsto savininkų baimės išties yra pagrįstos, - teisminio proceso trukmė. Paprastai siekiant iškeldinti nemokią šeimą su vaikais, procesai trunka ilgiau nei bandant iškeldinti asmenį ar asmenis, neturinčius vaikų.
Savavališkas spynos pakeitimas galėtų būti vertinamas kaip Konstitucijos 24 str., kuriame nurodyta, kad žmogaus būstas yra neliečiamas, pažeidimas. Be to, reikia nepamiršti, kad nuomojamame būste greičiausiai yra asmeninių nuomininkų daiktų, taigi tokiu atveju spynos pakeitimas reikštų neteisėtą nuomininkų galimybės naudotis jiems priklausančiu turtu apribojimą.
Diskriminacija ir kaip ją įrodyti
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės patarėjas Marius Morkevičius pabrėžė, kad paslaugų teikėjai visiems klientams turi sudaryti vienodas paslaugų gavimo ir apmokėjimo sąlygas, nepriklausomai nuo jų lyties, amžiaus, socialinės padėties, tautybės ir kitų asmens tapatybės požymių.
Diskriminaciją būsto nuomos rinkoje įrodyti yra sunku, tačiau įmanoma. Jeigu yra būsto nuomos skelbimo tekstas ar susirašinėjimai su nuomotoju, kuriuose aiškiai išreiškiamas nenoras nuomoti, pvz., būtent dėl vaikų turėjimo, kitos pilietybės ar pan., tai galimos diskriminacijos požymiai yra labiau akivaizdūs.
Atsakomybė už diskriminaciją
Nustačius diskriminaciją, lygių galimybių kontrolierė galėtų:
- rekomenduoti asmeniui pakeisti lygias galimybes pažeidžiančius veiksmus;
- įspėti dėl lygių galimybių pažeidimo, dažnai parengiant pranešimą žiniasklaidai ir informuojant visuomenę apie netinkamą pažeidėjo elgesį;
- kreiptis į teismą;
- įpareigoti nutraukti diskriminuojančius veiksmus;
- skirti 40-1200 eurų baudą;
- informaciją perduoti teisėsaugai.
Nuomotojo pasirinkimas ir rinkos realijos
Nekilnojamojo turto agentūros „Proreal“ NT brokeris Evaldas Matlauskas sutiko, kad skelbime tikriausiai nereikėtų nurodyti didesnės kainos dėl akivaizdžios užsieniečių diskriminacijos. Vis dėlto, jo manymu, savininkas turi teisę pasirinkti, kam ir už kiek nuomoti savo turtą. Jei jis mato didesnę riziką nuomodamas užsieniečiams, logiška, kad už didesnės rizikos prisiėmimą gali prašyti didesnio užstato, didesnės nuomos kainos arba tiesiog jiems nenuomoti.
Pasak E. Matlausko, diskriminacija priklauso nuo nuomojamo turto: turint mažą butą pirmenybė bus teikiama vienam asmeniui, tad poros ar šeimos su vaikais gali būti atstumtos. Tačiau nuomojant namą diskriminacija šeimų su vaikais atžvilgiu pasitaiko kur kas rečiau.
Kaip kovoti su diskriminacija?
E. Matlausko vertinimu, išvengti diskriminacijos būsto nuomos rinkoje nėra šansų, nes žmonės visada siekia to, kas jiems atrodo geriausia. Jei manote, kad būsto savininkas gali rasti patrauklesnius nuomininkus, galite pasiūlyti didesnę kainą, didesnį užstatą, pateikti daugiau informacijos apie save, savo pajamas ir pan., kad padidintumėte savo galimybes.
M. Morkevičius paminėjo, kad su diskriminacija susiduriantys žmonės visuomet gali pasikonsultuoti su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Jis mano, kad diskriminacijos apraiškos būsto nuomos rinkoje yra tiesiogiai susijusios su visuomenės nuostatomis, tad didžiausias dėmesys čia turėtų būti skiriamas švietimui, kovai prieš ksenofobiją, lyčių stereotipus ir pan.
Svarbu atminti: kiekvienas potencialios diskriminacijos atvejis turėtų būti nagrinėjamas individualiai, įvertinant visus teisinius aspektus.