Šiandien butų nuoma tampa vis populiaresnė, ypač didmiesčiuose. Daugelis žmonių renkasi gyventi moderniuose dangoraižiuose, kurie siūlo patogumus, gražius vaizdus ir patogią lokaciją. Tačiau, kaip ir bet kuri kita gyvenamoji vieta, butų nuoma dangoraižiuose turi savo privalumų ir trūkumų. Šiame straipsnyje aptarsime, kokie yra butų nuomos Europos dangoraižiuose atsiliepimai, su kokiomis problemomis susiduria gyventojai ir kaip jas galima išspręsti.
Sezoniškumas ir turizmas: kada geriausia keliauti?
Svarbus sezoniškumas. Yra vietų, kur jis didžiulis: t.y. nesezono metu keliauja labai mažai kas, palyginus su sezonu. O kitur skirtumai maži. Ten, kur sezoniškumas didelis, nesezonu ir sezonu patenki tarsi į kitą šalį, nesezono metu net svarbios lankytinos vietos gali neveikti. Bet nereikia suprasti, kad “Jei man netrukdo minios ir galiu sau leisti mokėti daugiau, geriau keliauti sezono metu”. Nes priežasčių, kodėl tam tikras laikas yra sezonas, yra daug - ir nebūtinai tos priežastys aktualios jums.
Kada geriausia kur keliauti? Ar tas mėnuo tinkamas kelionei? Koks ten oras? Šiame straipsnyje sudėjau į vieną vietą visus niuansus, kurie turėtų lemti kelionės datą. Ar verta keliauti sezono metu, priklauso ir nuo to, kiek jums trukdo tie minusai.
Be sezono ir nesezono dar išskiriamas “priesezonis” (angl. shoulder season) - tai yra laikas, kai turistų skaičiai vidutiniški (vidutiniška ir visa kita: pvz. oras kiek prastesnis, nei sezono metu, bet geresnis, nei nesezono). Beje - “Sezonas” ir “Nesezonas” skirtingose pasaulio vietose reiškia ne tą patį.
Pagrindiniai sezoniškumo veiksniai:
- Keliaujama daugiausiai dėl vieno dalyko, o tas dalykas įmanomas tik tam tikru metų laiku ar prie tam tikro oro (pvz. slidinėjimas).
- Yra metų laikų, kai oro sąlygos itin ekstremalios (pvz. uraganai).
- Vietos gyventojų mažai, o turistų sezono metu labai daug, dėl ko daug parduotuvių, restoranų dirba egzistuoja tik dėl turistų (pvz. pajūrio kurortai).
- Dauguma turistų atvyksta su organizuotom grupėm, o jos vežamos ne visus metus (pvz. kruizai).
O mažas sezoniškumas ten, kur oras ir aplinkybės kinta mažai ir/arba kur yra daug vietos gyventojų ir turizmo reikšmė ekonomikai mažesnė (didmiesčiai). Jei vieta pritraukia labai daug turistų (pvz. kokia Venecija), tai sezono metu ten gali būti “tragedija”: minių minios, ekskursija po ekskursijos, be galo išpūstos kainos.
Taigi, keliaujant į pačias populiariausias vietas gali būti tikrai verta keliauti nesezonu netgi tuo atveju, jei šiaip jau jums būtų maloniau sezonu. Nes labai gali būti, kad vėsesnis oras nebus jums tiek nemalonus, kiek būtų nemalonios turistų minios ir išpūstos kainos.
Oras ir klimatas: kaip pasirinkti tinkamą laiką kelionei?
Vienas dažniausių veiksnių renkantis kelionės laiką - oras. Pirkdamas kelionės bilietus iš anksto nežinosite, koks *tiksliai* bus oras būtent jūsų kelionės metu - bet ir ne tiek svarbu laipsnis-kitas šen ar ten, svarbu, koks klimatas apskritai tuo laiku.
Pagrindiniai klimato rodikliai:
- *Vidutinė dienos temperatūra (angl. average high temperature).
- *Vidutinė nakties temperatūra (angl. average low temperature).
- *Kritulių kiekis per mėnesį milimetrais (angl. precipitation).
- *Saulėtų valandų kiekis (angl. sunshine hours).
- *Vandens temperatūra vandenyne / jūroje (angl. sea temperature).
Jums tie skaičiai nieko nesako? Atsidarykite tokią pačią informaciją apie savo miestą (pvz. Vilnių, Palangą). Matysite, kokį mėnesį kokie skaičiai “pas jus” ir galėsite palyginti, kada kelionės vietoje šilčiau, kada šalčiau, kada kritulių mažiau, kada daugiau, nei esate įpratę. Tai pasakys jums daug daugiau nei “nuogi skaičiai”. Dažnai pamatai pvz. “Toje vietoje temperatūra balandį - kaip rugpjūtį Palangoje” ar pan. ir iškart viskas aišku.
Tiesa, kartais klimatą sunku palyginti su lietuvišku. Pavyzdžiui, kuo toliau nuo vandenyno kranto ir kuo aukščiau į kalnus, tuo labiau skiriasi dienos ir nakties temperatūros. Be to, nors Lietuvoje, kur šalis nedidelė ir nėra kalnų, visur klimatas panašus, kitose šalyse nebūtinai taip: taigi, nepakanka pažiūrėti klimato viename mieste, jei važiuosi per daug šalies vietų, per kalnus ir per žemumas, reikia žiūrėti klimatą skirtingose vietose pakeliui.
Šventės ir renginiai: ar verta keliauti per šventes?
Kada šalyje šventės, nedarbo dienos internete pamatyti labai lengva. Bet šventė šventei nelygu - svarbu suprasti ir jų reikšmę.
- Šventės, kurios yra tik nedarbo dienos, ypač, kai sudaro ilgąjį savaitgalį. Gavę laisvadienius “pajudės” daug vietinių, užims viešbučius. Jei jau keliausite tokiu metu, pasistenkite būti ten, kur vietiniai mažiau linkę leisti šventes (pvz. didmiesčiuose).
Tačiau net jeigu pirma reakcija išgirdus “vietinė šventė” - “aišku, nedalyvausiu, ką aš ten veiksiu”, pagalvokite darsyk. Vienos įspūdingiausių patirčių kelionėse man buvo būtent šventėse: pamatai šalį, kultūrą savaip, taip, kaip mažai kas pamato. Svarbu kaip ta šventė švenčiama ten, o ne pas jus. Dažna pradedančių keliautojų klaida - norėdami pamatyti “vietines šventes” jie vyksta tuo metu, kai švenčiama Lietuvoje (ypač per Naujus metus). Bet ne visur tos pačios šventės švenčiamos, o net jei ir švenčiamos - nebūtinai jų svarba vienoda (pvz. Kalėdos Europoje - svarbiau, nei Azijoje).
Asmeninės aplinkybės ir "stumiantys faktoriai"
Bet dažnam kelionės laiką labiau nulemia asmeninės gyvenimo, darbo aplinkybės, kaip atostogos darbe (jei galima paimti ne bet kuriuo metu) ar jo vaikų atostogos mokykloje, medaus mėnuo ar dar kas. Kartais kelionių laiką žmonės renkasi “iš inercijos”: pvz. kasmet per Kalėdas skrenda į Egiptą. Jei taip darote ir jūs - pergalvokite, ar tai logiška.
Reikia suprasti, kad kaip jums bus aplinkybių, skatinančių “iškeliauti”, taip bus ir kitiems, ir jos nebūtinai sutaps. Laiku, kai “iškeliauti nori daugelis” (pvz. per moksleivių atostogas, naujus metus, savaitgalius - ypač ilguosius), išbrangs lėktuvų bilietai, tad, jei jums tai nėra aktualu (pvz. turite daug pinigų ar keliaujate ne sezono metu), galite ignoruoti.
Kai kurių vietų turistinį sezoną labiausiai lemia ne situacija tose pačiose šalyse, bet “stumiantis faktorius” šalyse iš kur ten atvyksta turistai. Na, kokiuose Kanaruose visad šilta - bet europiečiai užplūsta žiemą, nes vengia šaltų žiemų Europoje. O Meksikos kurortai itin “apgulami” per JAV moksleivių atostogas.
Kaimynų problemos ir jų sprendimai
Vienas iš dažniausiai pasitaikančių atsiliepimų apie gyvenimą dangoraižyje - problemos su kaimynais. Tai gali būti triukšmas, vandens pratekėjimas ar kitos nepatogios situacijos. Kaip rodo vienas pavyzdys, "Jau pusę metų niekaip nepavyksta susitarti su kaimynais. Virš mūsų buto, viršutiniame pastato aukšte, įrengti prabangūs apartamentai. Buto savininkas gyvena Palangoje, o patį butą prižiūri ir nuomoja kažkokia agentūra."
Kaip spręsti problemas su kaimynais?
- Bendraukite su kaimynais: Pabandykite ramiai pasikalbėti su kaimynais ir išsakyti savo problemas. Dažnai tiesioginis pokalbis gali padėti rasti kompromisą.
- Kreipkitės į bendrijos pirmininką: Jei nepavyksta susitarti su kaimynais, kreipkitės į bendrijos pirmininką. Jis gali padėti išspręsti konfliktą ir užtikrinti, kad būtų laikomasi namo taisyklių.
- Kreipkitės į policiją: Jei kaimynai nuolat triukšmauja ar elgiasi netinkamai, kreipkitės į policiją. Jie gali padėti užtikrinti viešąją tvarką.
- Kreipkitės į agentūrą: Kalbėkite su butą nuomojančia agente.
Įžymybių butų nuoma
Kaip „Kommersant“ pasakojo vienoje Maskvos nekilnojamojo turto agentūrų, kai kurios žvaigždės nuomai siūlo po du tris butus. Nekilnojamojo turto agentai tikina, kad taip uždarbiaudamos garsenybės turi įsigijusios verslo patentus ir sąžiningai moka mokesčius. Jei prie skelbimo, kuriame siūloma išsinuomoti būstą, ir neparašyta, kas jo savininkas, aprodydami patalpas tarpininkai nepamirš pridurti: „Žinote šį aktorių? Tai jo butas, todėl šis ir brangesnis“.
„Daugelis įžymybių buityje paprastos, - pasakoja nekilnojamojo turo agentas Valerijus, besispecializuojantis prabangaus nekilnojamojo turto segmente. - Vis dėlto neretai jos save pervertina. Žvaigždės gyvena pasaulyje, kuriame sukasi kitokios pinigų sumos, nei mums įprasta. Joms sudėtinga įrodyti, kad už nuomą norima gauti visiškai neadekvačią sumą“.
Valerijus prisimena, kaip prieš porą metų televizijos laidų vedėja Ksenija Sobčiak mėgino išnuomoti jai priklausančius apartamentus komplekse „Moscow City“. Trijų kambarių butas buvo dangoraižyje „Mercury City Tower“, aukščiausiame Europos dangoraižyje. 200 kv. metrų butas - naujai suremontuotas, jame - visi baldai.
„K.Sobčiak užsiprašė rimtų pinigų - 40 tūkst. JAV dolerių (104,59 tūkst. litų) mėnesiui. Nepaisant to, kad prabangaus nekilnojamojo turto nuoma kainuoja daug, tokių kainų rinkoje nėra. Pavyzdžiui, analogiški apartamentai dangoraižyje „Sankt-Peterburg“ dabar kainuoja 23 tūkst. JAV dolerių (60,14 tūkst. litų). Beje, nuomininkų Ksenija taip ir nerado“, - pasakojo nekilnojamo turto agentas. Neseniai K.Sobčiak, duodama interviu, prasitarė, kad šį butą pardavė ir su vyru persikėlė į kotedžą užmiestyje.
Išvados
Butų nuoma Europos dangoraižiuose gali būti puikus pasirinkimas tiems, kurie ieško patogaus ir modernaus būsto. Tačiau svarbu atsižvelgti į galimas problemas ir būti pasiruošus jas spręsti. Tinkamai pasirinkus butą ir bendraujant su kaimynais, galima užtikrinti, kad gyvenimas dangoraižyje būtų patogus ir malonus.
tags: #buto #nuoma #europos #dangoraizyje