Lietuvos gyventojai ir toliau rodo didelį susidomėjimą aplinkai draugiškais sprendimais - pasinaudodami valstybės dotacijomis, jie sparčiai keičia turimus taršius šildymo katilus į efektyvesnius ir mažiau taršius įrenginius. Ši tendencija ne tik prisideda prie švaresnės aplinkos kūrimo, bet ir padeda gyventojams taupyti išlaidas energijai.
Paraiškų Teikimas ir Dotacijos
Nuo spalio 1 d., paskelbus kvietimų teikti paraiškas taršių katilų keitimui finansuoti, gyventojai iš viso pateikė 2 690 paraiškų, jų bendra prašoma dotacijų suma siekia 8,46 mln.
Per dešimt dienų nuo paskelbto kvietimo teikti paraiškas neefektyvių biomasę naudojančių katilų keitimui finansuoti Vilniaus regiono gyventojai pateikė 310 paraiškų, jų bendra prašoma dotacijų suma siekia 1 mln.
Per savaitę nuo spalio 1 d. paskelbto kvietimo Vidurio ir Vakarų Lietuvos gyventojai pateikė 1 290 paraiškų neefektyvių biomasę naudojančių katilų keitimui finansuoti, jų bendra prašoma dotacijų suma siekia 4 mln. eurų - tai maksimali šiame kvietimo etape numatyta paskirstyti lėšų suma.
Įvertinus pirmąsias spalio mėnesį gautas paraiškas katilų keitimui finansuoti, jau išmokėta daugiau kaip 248 tūkst. Daugiau nei 9 100 gyventojų, įsirengusių naujus būsto šildymo įrenginius, išmokėta daugiau nei 30 mln.
Elektromobilių įkrovimo privati infrastruktūra šalyje nuosekliai plečiama, pasinaudojant valstybės dotacijomis. Iš viso jau įrengta beveik 9 000 privačių įkrovimo prieigų, išmokėta beveik 7,9 mln. eurų dotacijų.
Energijos Kainos ir Rinkos Pokyčiai
Per praėjusią savaitę Lietuvoje vidutinė benzino kaina padidėjo 0,1 proc., o dyzelinas atpigo 0,5 procento. Spalio pirmojoje pusėje didmeninė dyzelino kaina sumažėjo 0,03 Eur/l daugiau nei mažėjo benzino kaina.
Europos Sąjungos šalyse per savaitę vidutinės benzino kainos smuko 0,2 proc., o dyzelino - 0,6 procento. Palyginti su ES šalių kainų vidurkiais, mūsų šalyje benzino vidutinė kaina mažesnė 13,6 proc., dyzelino - 4,3 procento.
Vidutinė praėjusios savaitės Brent naftos kaina siekė 65,0 USD/bbl - tai 1,2 proc.
Rugsėjo mėnesį vidutinė benzino kaina buvo 1,393 Eur/l - tai mažiausia kaina šiais metais, panaši vidutinė benzino kaina buvo prieš akcizų padidinimą pernai gruodį, kai siekė 1,392 Eur/l.
Lietuvoje centralizuotai tiekiamos šilumos energijos vidutinė kaina spalį - 6,58 ct/kWh, per mėnesį ji padidėjo 3,95 proc. didesnė nei rugsėjį, kai buvo 6,33 ct/kWh bei 2,26 proc. didesnė nei pernai spalį, kai siekė 6,46 ct/kWh.
Biokuras paskutinę rugsėjo savaitę kainavo 18,66 Eur/MWh, arba 4,4 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, kai jo kainas buvo 19,52 Eur/MWh.
Praėjusią savaitę Lietuvoje pasigaminome 65 proc. suvartotos elektros energijos, o trūkstama elektra importuota iš Švedijos ir Latvijos. Vienos savaitės vidutinė didmeninė elektros energijos kaina siekė 0,082 Eur/kWh.
Ankstesnę savaitę vidutinė kaina buvo 0,080 Eur/kWh, arba apie 2 proc. mažesnė. Nepriklausomų elektros tiekėjų siūlomų 24 mėn. fiksuotos kainos planų vidutiniai tarifai per savaitę sumažėjo 0,3 proc., o 24 mėn. fiksuotos kainos planų vienos laiko zonos tarifas nepakito, bet 0,1 proc.
Brent naftos kainos po geopolitinės įtampos išprovokuoto šuolio mažėjo 4,1 proc., rinkoms tikinti, kad OPEC+ toliau padidins gavybą. Lietuvoje benzino ir dyzelino kainos per savaitę padidėjo nežymiai - 0,4 proc. ir 0,6 procento.
Biokuro kaina, prasidėjus naujam šildymo sezonui, kyla 1,4 procento.
Praėjusią savaitę Lietuvoje vidutinė benzino kaina padidėjo 0,4 proc., o dyzelinas pabrango 0,6 procento. ES šalyse per savaitę vidutinė benzino kaina nepakito, o dyzelino kaina padidėjo 0,4 procento.
Palyginti su ES šalių kainų vidurkiais, mūsų šalyje benzino vidutinė kaina mažesnė 13,7 proc., dyzelino - 4 procentais.
Brent naftos vidutinė kaina praėjusią savaitę siekė 68,6 USD/bbl - tai 1,5 proc.
Šiais metais trečiąjį ketvirtį to paties tipo ir talpos elektros kaupimo įrenginiai kainavo apie 5 proc. mažiau nei metų pradžioje ir 1 proc. mažiau nei antrąjį ketvirtį. Įrenginių kainos mažėja trečią ketvirtį iš eilės ir didina kaupimo sistemų prieinamumą.
Rugsėjo mėnesio vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Nord Pool yra 0,084 Eur/kWh - tai 5 proc. didesnė vidutinė kaina nei rugpjūtį, kai ji buvo 0,080 Eur/kWh ir tokia pat kaina kaip prieš metus - 2024 m. rugsėjo mėnesį.
Gamtinių dujų kainos Europoje dėl pakankamo tiekimo išliko tokios pat kaip ir ankstesnę savaitę. Dyzelino ir benzino kainos per savaitę Lietuvoje padidėjo nežymiai - 0,2 proc. ir 0,6 procento.
Tuo tarpu Brent naftos kainos dėl tebesitęsiančio Rusijos ir Ukrainos karo pakilo 1,5 procento.
Biokuro kaina, ruošiantis naujam šildymo sezonui, pakilo 2,1 procento.
Praėjusią savaitę Lietuvoje vidutinė benzino kaina padidėjo 0,6 proc., o dyzelinas pabrango 0,2 procento. ES šalyse per savaitę benzino ir dyzelino kainos kilstelėjo 0,1 proc., brangstant naftai.
Vidutinė Brent naftos kaina siekė 67,6 USD/bbl - tai 1,3 proc. didesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai ji buvo 66,7 USD/bbl.
Palyginti su ES šalių kainų vidurkiais, mūsų šalyje benzino vidutinė kaina mažesnė 14,1 proc., dyzelino - 4,1 procento.
Per savaitę pasigaminome apie 88 proc. vartojimui reikalingos elektros, o penktadienį ir sekmadienį Lietuvoje pagaminta daugiau elektros nei suvartojome.
Praėjusią savaitę Lietuvoje vidutinė benzino kaina padidėjo 0,3 proc., o dyzelinas mažėjo 0,1 procento. Pastarąsias keturias savaites kainų pokyčiai mūsų šalies degalinėse labai maži: dyzelino vidutinė kaina mažėjo 1 centu, o benzino - tik 0,1 cento.
Nuo rugsėjo pradžios iki šiol didmeninė dyzelino kaina išaugo 0,03 Eur/l, benzino - 0,02 Eur/l. ES šalyse per savaitę benzino kaina padidėjo 0,4 proc., o dyzelino - 0,6 procento.
Palyginti su ES šalių vidurkiais, mūsų šalyje benzino vidutinė kaina mažesnė 14,6 proc., dyzelino - 4,2 procento. Vidutinė benzino kaina Lietuvoje yra mažiausia tarp Baltijos šalių, o mažiausia vidutinė dyzelino kaina yra Estijoje.
Vidutinė Brent naftos kaina siekė 66,7 USD/bbl - tai 1,2 proc.
Saulės modulių kainos Lietuvoje šių metų trečiąjį ketvirtį vėl mažėja, po antrąjį ketvirtį stebėto augimo. Kainų vidurkis dabar 6,3 proc. mažesnis, palyginti su ankstesniu metų ketvirčiu, tačiau vis dar 1 proc. didesnis nei šių metų pirmąjį ketvirtį.
Praėjusią savaitę Lietuvoje pagaminta apie 78 proc. suvartotos elektros energijos, o trūkstama elektra importuota iš Švedijos. Vienos savaitės vidutinė didmeninė elektros energijos kaina siekė 0,094 Eur/kWh.
Didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje per savaitę sumažėjo 11 proc., tai lėmė išaugusi vėjo elektrinių gamyba.
Lietuva yra įsipareigojusi didinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį transporto sektoriuje. Biodegalų gamyba yra svarbi, siekiant sumažinti iškastinio kuro naudojimą ir pereiti prie švaresnių, tvaresnių energijos šaltinių.
Tobulėjant technologijoms ir ieškant naujų, efektyvesnių žaliavų, svarbu maksimaliai panaudoti biodegalus, pagamintus iš tvarių žaliavų, ir didinti jų dalį bendrame kuro balanse.
Pirmąjį rudens mėnesį didmeninės elektros kainos Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse kilo dėl sumažėjusios AEI generacijos bei vykdytų elektrinių ir perdavimo jungčių remonto darbų.
Lietuvoje didmeninės elektros vidutinė kaina siekė 84 Eur/MWh ir buvo kiek aukštesnė nei ES vidurkis, kuris sudarė 82 Eur/MWh. Per šių metų devynis mėnesius didmeninės elektros kainos vidurkis mūsų šalyje siekė 81 Eur/MWh ir išliko mažesnis nei ES vidurkis - 86,9 Eur/MWh.
Galutinė elektros kaina Lietuvoje rugsėjį sudarė 25,4 ct/kWh - tai 2,7 proc. daugiau nei ankstesnį mėnesį ir atitiko ES šalių vidurkį.
Šiluminės elektrinės, palaikančios šalies elektros tinklų stabilumą, per mėnesį pagamino apie 16 proc. suvartotos elektros, kai rugpjūtį jos patenkino apie 14 proc. elektros vartojimo poreikio.
Vėjuotą pirmąjį rudens mėnesį daugiausia energijos pagamino vėjo elektrinės - daugiau nei 30 proc. vartojimui reikalingos elektros. Tai didžiausias jų gamybos rodiklis nuo rekordinio birželio, kai vėjo elektrinės patenkino apie 45 proc. elektros vartojimo poreikio.
Tiek gamtinių dujų, tiek ir naftos kainos buvo mažiausios nuo 2020-ųjų rudens pradžios.
Didmeninė elektros kaina Lietuvoje rugsėjį kilo 4,9 proc., bet išliko mažesnė nei Lenkijoje ir Latvijoje.
Biokuro kaina, artėjant šildymo sezono pradžiai, per mėnesį padidėjo 5,2 proc., o vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kaina - tik 0,16 procento.
Elektros kainos stabilizavosi, dviem dienomis anksčiau nei planuota sėkmingai įjungus „NordBalt“.
Rusijai atakuojant dujų infrastruktūrą Ukrainoje, gamtinės dujos TTF per savaitę pabrango 0,9 proc., prasidėjus šildymo sezonui, biokuro kainos mūsų šalyje pakilo 6,3 proc., o dėl planinių jungties „NordBalt“ tarp Švedijos ir Lietuvos remonto darbų, sutapusių su itin maža vėjo elektrinių generacija, didmeninės elektros energijos kainų vidurkis praėjusią savaitę buvo 48 proc. didesnis nei ankstesnę savaitę.
Katilinė HD
Elektromobilių Rinka
Lengvųjų keleivinių elektromobilių rugsėjį šalyje padaugėjo 4,6 proc., bet viešosiose įkrovimo stotelėse jie suvartojo 13,2 proc.
Rugsėjį elektromobilių registravimo šuolis Lietuvoje buvo didžiausias iki šiol: per mėnesį įregistruoti 1 848 lengvieji keleiviniai elektromobiliai, iš kurių 1 004 grynieji elektromobiliai ir 844 įkraunami hibridiniai automobiliai.
Tai 29,5 proc. daugiau nei rugpjūtį, kai įregistruoti 1 427 elektromobiliai, ir 84,6 proc. daugiau nei prieš metus. Taip pat rugsėjį įregistruoti 68 lengvieji krovininiai elektromobiliai - tai 51,1 proc. daugiau nei rugpjūtį, kai įregistruoti 45. Taigi, Lietuvoje jau beveik 40 300 elektrinių lengvųjų automobilių.
Privačių elektromobilių įkrovimo stotelių skaičius šalyje auga nuosekliai, naudojantis valstybės dotacijomis.
Statybų sektorius
Vilniaus būsto rinka toliau stebina: išankstiniai „Citus“ rinkos duomenys rodo, kad vasaris sostinėje pažymėtas dar vienu rekordu. Net ir atėmus galimus „sukritimus“ (tikėtina, anksčiau įvykusias rezervacijas).
„Citus“ analitikų išankstiniais duomenimis, šių metų sausio mėnuo Vilniuje užbaigtas su daugiau nei 700 rezervuotų naujų būstų (butų ir kotedžų) pirminėje rinkoje. Palyginimui, rekordiniu greičiu startavusiais 2020 m. Jei ne dvigubas karantinas, praėję metai, neabejotinai, būtų tapę rekordiniais sostinės būsto rinkai. Tiesa, po pirmojo karantino trumpam buvo atsiradę skelbusių priešingus rekordus ir kolapsą, tačiau taip neįvyko.
Vilniaus naujų būstų kol kas kopia aukštyn: spalio mėnesį, išankstiniais „Citus“ duomenimis, rezervuoti 627 butai ir kotedžai.
Sparčiausiai besivystančiame sostinės Šnipiškių mikrorajone nekilnojamojo turto (NT) projektų valdymo įmonė „Citus“ pristato naują žaidėją - būsto projektą „Link Ten“. Dviejuose A+ energinio efektyvumo klasės 5 ir 6 aukštų namuose vilniečiai galės rinktis iš 114 skirtingo ploto ir kambarių skaičiaus butų. Investicijos į projektą sieks apie 9 mln.
Energinis efektyvumas ir inovacijos
Augant pastatų energinio efektyvumo reikalavimams vis labiau artėja laikas, kai vien keliasdešimties centimetrų sienų neužteks - reikės naudoti atsinaujinančius energijos išteklius, kurių panaudojimu, beje, jau šiandien atsiliekame nuo Europos Sąjungos iškeltų užduočių.
Inovacijų projekte „Aeronamai“ taikomi moderniausi energinio efektyvumo sprendimai.