Ant Baltijos jūros kranto, į šiaurę nuo Šventosios, yra įrengtas Būtingės naftos terminalas. Šiandieniniame geopolitiniame kontekste Būtingės terminalas, kuriame po ketverius metus trukusių statybų pirmasis 70 tūkst. t eksportui skirtos naftos tanklaivis buvo pripildytas 1999 m., yra itin svarbus tiek ekonominiu, tiek geopolitiniu požiūriu.
Būtingės terminalas užtikrina, kad Lietuva ir kitos Baltijos šalys galėtų saugiai ir efektyviai gauti energiją, nepriklausomai nuo politinio ar ekonominio spaudimo iš Rytų“, - sako terminalą operuojančios bendrovės vadovas M. Valstybės, kurios gali šias dedamąsias užtikrinti, investuotojams visuomet bus patrauklesnės už tas, kurių energetikos infrastruktūra yra nestabili, nepatikima, priklausoma nuo nedraugiškų kaimynių ir pan. Beje, Būtingės terminalas šiandien yra ir ypač svarbus transporto mazgas, leidžiantis sujungti jūros ir sausumos logistinius maršrutus.
Pagrindinis prieš tris dešimtmečius statyti pradėto Būtingės terminalo tikslas visuomet buvo Lietuvos energetinės nepriklausomybės stiprinimas, mat jau tuomet Rusijai, pagrindinei ano meto naftos tiekėjai į Lietuvą, ši žaliava buvo vienas veiksmingiausių politinio ir ekonominio spaudimo įrankių. Istorija parodė, kad tuometinis brangus ir nemažai diskusijų sukėlęs sprendimas jūroje statyti Būtingės naftos terminalą pasiteisino. „Šiandien jau nėra jokių abejonių, kad anuomet priimti sprendimai statyti Būtingės terminalą iš esmės pakeitė geopolitines Lietuvos galias, jas labai smarkiai sustiprino.
Terminalas Baltijos jūroje, be abejo, labai reikalingas ne tik Lietuvai, bet ir kitoms regiono valstybėms, jis yra labai reikalingas naftos tranzito taškas. Jis taip pat augina Lietuvos reikšmę ES ir NATO, yra svarbi detalė stiprinant regiono saugumą, saugaus ir stabilaus energijos tiekimo garantas.
Prieš 25-erius metus šis terminalas iš esmės pakeitė Lietuvos kelią į nepriklausomybę. Be abejo, visi puikiai prisimename, kiek diskusijų tuomet buvo, kiek nepasitenkinimo, vilkinimo, stabdymo. Tiesa, vėliau lygiai tas pats buvo ir pradėjus kalbėti apie suskystintų gamtinių dujų terminalą. Būtingės terminalas buvo pati pirma žvaigždė, kuri padėjo pradėti siekti energetinės nepriklausomybės.
Vėliau tuo pačiu keliu eiti padėjo ir padeda suskystintų gamtinių dujų terminalas, elektros jungtys su Švedija ir Lenkija, atsinaujinančios energetikos projektai“, - dėsto M. „Šiandien Mažeikių miestas yra labai priklausomas nuo naftos perdirbimo kompanijos, kuri naftos tiekimą užsitikrina būtent per šį terminalą.
Būtingės naftos terminalo schema
Istorija ir plėtra
Būtingės naftos terminalo statybai ir eksploatacijai 1995 m. buvo įkurta AB „Būtingės nafta“, kuri, reorganizuojant Lietuvos naftos sektorių, 1998 m. Terminalą suprojektavo JAV bendrovė „Fluor Daniel“, statybų ir inžinerijos korporacijos „Fluor Corporation“ padalinys. Būtingės naftos terminalas pradėjo veikti 1999 m. Pirmasis terminale aptarnautas tanklaivis „Centaur“, į kurį tų metų liepos mėnesį buvo pakrauta 68,544 tūkst.
Nuo 1998 m. gruodžio 1 d., reorganizavus tris, savarankiškas veiklas vykdžiusias įmones - Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą, Būtingės naftos terminalą ir Biržų naftotiekį, įsteigta viena akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“.
Nuo 2006 metų per sistemą kraunama importinė nafta povandeniniu vamzdynu keliauja iki krante esančių rezervuarų. Su dabartiniais pajėgumais per jį galima perkrauti iki 14 mln. Pernai jos perkrauta 9 mln.
Svarbūs įvykiai
- 1995: Įkurta AB „Būtingės nafta“. Pradėtos terminalo statybos.
- 1999: Būtingės naftos terminalas pradėjo veikti.
- 2006: Rusijai nutraukus naftos tiekimą naftotiekiu Draugystė, Būtingės terminalas Lietuvai tapo vienintelė naftos importo įmonė.
- 2022: Prasidėjus Rusijos karinei invazijai į Ukrainą, nafta iš Rusijos neimportuojama.
2006 Rusijai nutraukus naftos tiekimą naftotiekiu Draugystė, Būtingės terminalas Lietuvai tapo vienintelė naftos importo įmonė, visiškai aprūpinanti žaliavomis Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą. 2022 02 24 prasidėjus Rusijos karinei invazijai į Ukrainą nafta iš Rusijos neimportuojama, perdirbama nafta, išgauta Šiaurės jūroje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Saudo Arabijoje ir kitur.
Terminalo sandara ir veikla
Šį jūroje plūduriuojantį terminalą, per kurį naftą perduoda tanklaiviai, su Būtingės terminalo rezervuarais krante per kelis kilometrus nuo Šventosios miestelio jungia 10 km ilgio vamzdynas, kurio didžioji dalis driekiasi jūros dugnu 20 m gylyje. Būtingės naftos terminalą sudaro magistralinis 91,5 kilometro ilgio naftotiekis (nutiestas iki Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos, ORLEN Lietuva), siurblinė Mažeikiuose, terminalo įrenginiai ir rezervuarų parkas Būtingėje, jūrinis vamzdynas (10 kilometrų ilgio, 20 metrų gylyje), jungiantis tanklaivių švartavimo plūdurą Baltijos jūroje ir rezervuarus. Įrengti 6 rezervuarai, kurie kartu talpina 306 tūkst. kubinių metrų naftos.
Būtingės naftos terminalas - neužšąlantis uostas, galintis aptarnauti iki 150 tūkst. tonų talpos tanklaivius. Per metus Būtingės naftos terminale iškraunama vidutiniškai 95 tanklaiviai; importuojama apie 9,0 mln. Atsiradus didesniems poreikiams, importo pajėgumus būtų galima padidinti iki 12 mln. Šiandien Būtingės naftos terminalas gali aptarnauti įspūdingo dydžio tanklaivius, kurių maksimalus dedveitas yra 150 tūkst.
Nuo 1999-ųjų terminale jau perkrauta daugiau nei 195 mln. Per 25 eksploatacijos metus į terminalo atnaujinimą buvo nuolat investuojama, siekiant užtikrinti stabilumą ir didesnes veiklos apimtis. Terminalo pajėgumai išplėsti statant naujas naftos saugyklas - Būtingės terminalo žaliavos saugojimo apimtys išaugo nuo 150 tūkst. m³ iki 306 tūkst.
Tanklaivis Būtingės terminale
Naftotiekio sistema
Pagrindinė Akcinės bendrovės „ORLEN Lietuva“ eksploatuojamų vamzdynų paskirtis - žalios naftos ir naftos produktų transportavimas per Lietuvos teritoriją į Ventspilio uostą Latvijos Respublikoje bei naftos perdirbimą Lietuvoje vykdančiai akcinei bendrovei „ORLEN Lietuva“.
Naftotiekį „Mažeikiai - Būtingė“ kurio ilgis 91,5 km, projektinis našumas - 14 mln. t naftos per metus, vamzdyno diametras - 559 mm. Naftotiekis skirtas naftos eksportui/importui per Būtingės terminalą, pradėtas eksploatuoti 1998 metais. Naftotiekių trasose maždaug kas 120 km pastatytos didesnio ar mažesnio pajėgumo perpumpavimo stotys. Lietuvos teritorijoje yra 3 naftos perpumpavimo stotys. Vamzdynuose maždaug kas 20 km sumontuotos sklendės.
Šiuo metu bendrovė prižiūri apie 500 km eksploatuojamų naftos ir jos produktų transportavimo vamzdynų. Naftotiekyje dirba vamzdynų priežiūros specialistai, kurie pasirengę operatyviai reaguoti į avarijmagistraliniuose vamzdynuose.
Vamzdynų apsauga
Vamzdynų apsaugai nuo korozijos užtikrinti naudojami du apsaugos metodai: pasyvi apsauga - bituminė arba polimerinė apsauginė plėvelė, ir aktyvi apsauga - elektrocheminė vamzdynų apsauga. Vidinės vamzdynų diagnostikos prietaisais periodiškai atliekama magistralinių vamzdynų vidinė diagnostika. Jos metu nustatomi visi vamzdynų geometrijos ir sienelės defektai: įlenkimai, mechaniniai pažeidimai, vidinės ir išorinės korozijos židiniai, išsisluoksniavimai, skersinių siūlių kokybė.
Ekologija ir saugumas
Terminalo vadovas K. Verpečinskas teigia, kad Būtingės terminalas, kaip ir bet koks kitas Baltijos jūroje veikiantis ir su potencialia tarša susijęs objektas, kelia jautrius aplinkosauginius klausimus. „Be abejo, aplinkosauginė sistema nuolat tobulinama, taikomos geriausios pasaulinės praktikos.
Šiuo metu terminalą aptarnauja du laivai, kurie yra aprūpinti naftos surinkimo nuo jūros paviršiaus įranga, tad incidento metu gali operatyviai surinktų išsiliejusią naftą. Turime nuotėkių aptikimo sistemą, nuolat vykdomas gamtosauginis Būtingės terminalo monitoringas tiek siekiant nustatyti oro taršą, tiek rizikas, susijusias su nuotekomis, požeminio vandens tarša ir pan.
Jūroje terminalo akvatorijoje kasmet atliekamas hidrologinis, hidrogeocheminis, hidrobiologinis, ichtiologinis ir krantų monitoringas“, - teigia K. Kad nustatyti Būtingės terminalo veiklos poveikį aplinkai jūroje, kasmet atliekamas hidrologinis, hidrogeocheminis, hidrobiologinis, ichtiologinis ir krantų monitoringas.
Priemonės teršalų likvidavimui
Siekiant užtikrinti nepriekaištingą galimų teršimo incidentų likvidavimą jūroje, Būtingės terminale naudojamos šios priemonės:
- Du terminalą aptarnaujantys laivai yra aprūpinti naftos surinkimo nuo jūros paviršiaus įranga.
- Būtingės naftos terminale kasmet organizuojamos pratybos ir mokymai, kurių metų darbuotojai ir Būtingės terminalo teršimo incidentų likvidavimo pajėgos praktikuojasi efektyviai ir operatyviai likviduoti bet kokį galimą incidentą jūroje.
2017 m. rugsėjo 27 d. Baltijos jūroje vyko bendros Lietuvos karinių jūrų pajėgų (KJP) Jūrų gelbėjimo koordinacinio centro ir Būtingės naftos terminalo pratybos, kurių tikslas buvo patikrinti tarnybų, dalyvaujančių kovoje su naftos tarša techninį apsirūpinimą, ryšius, sąveikas tarp įstaigų, gebėjimą operatyviai reaguoti į susidariusią situaciją, užkertant kelią tolimesniam naftos teršalų plitimui, bei darbo koordinavimą teršalų surinkimui.
Pratybose dalyvavo KJP laivas „Šakiai“, du Būtingės terminalo laivai, Lietuvos karinių oro pajėgų sraigtasparnis, Vamzdynų ir terminalo operacijų padalinio atsakingi darbuotojai bei kitos atsakingos institucijos.
2017 m. pradėtas eksploatuoti naujas 52 000 m3 talpos rezervuaras TK-106. Pastačius naują rezervuarą Būtingės terminale numatyta galimybė sandėliuoti iki 306 000 m3 žaliavinės naftos. Rezervuaras yra su plaukiojančiu stogu, kuris maksimaliai sumažina oro taršą.
Būtingės naftos terminalo veiklos rezultatai
AB „ORLEN Lietuva“ skelbia, kad jos valdomas 25 metus veikiantis Būtingės naftos terminalas lapkričio 18 d. sulaukė 2000-ojo tanklaivio. Juo tapo su Bahamų vėliava plaukiojantis „Lancing“, atgabenęs 76 tūkst. tonų „Saharan blend“ tipo naftos iš Alžyro. Iš viso per dešimt šių metų mėnesių Būtingės terminale jau importuota daugiau nei 7,6 mln. tonų žaliavų - 1,8 proc.
2022 terminalas perkrovė 8,2 mln., 2023 - 9,0 mln. Nepaisant to, naftos importas per Būtingės terminalą nesumažėjo - terminalas praėjusiais metais perkrovė 9 mln. t naftos (9 proc. daugiau nei 2022-aisiais), pirmąjį šių metų pusmetį krova augo 3,5 proc. ir siekė 4,6 mln.
Šiuo metu terminale iškraunamos ir į Mažeikių gamyklą vamzdynu pristatomos Norvegijoje, Saudo Arabijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir kitose pasaulio šalyse išgaunamos naftos. Pernai „Orlen Lietuva“ perdirbo 9,1 mln. tonų naftos, daugiausiai jos pagamintų degalų parduodama Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Ukrainoje, o pajamos siekė 5,9 mlrd.
„Būtingės terminalas per ketvirtį amžiaus ne kartą įrodė savo kaip strateginio objekto, stiprinančio Baltijos regiono energetinę nepriklausomybę, svarbą. 2022-aisiais Rusijai pradėjus plataus masto karą Ukrainoje „ORLEN Lietuva“, nelaukdama bendrų Europos Sąjungos sankcijų paskelbimo, nustojo naudoti rusišką naftą savo veikloje ir pradėjo ją importuoti iš kitų regionų.
Šiuo metu daugiau nei 40 proc. importo sudaro Saudo Arabijoje išgaunama nafta, nemaža dalis naftos importuojama ir iš Šiaurės jūros regiono, JAV bei kitų valstybių. „Atsisakius rusiškos naftos Būtingės terminalas tapo dar svarbesnis užtikrinant Baltijos šalių energetinį saugumą, o terminalo veikla yra pavyzdys, kaip galima atsisakyti priklausomybių nuo nepatikimų tiekimo šaltinių užtikrinant veiklos tęstinumą. Mano nuomone, energetinės nepriklausomybės dėlionėje terminalo svarba niekuo nenusileidžia Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalo reikšmei“, - pabrėžia K.
2021 m. Bendrovė planuoja terminalo plūduro sistemą pritaikyti tanklaiviams, kurie gali gabenti iki 165 tūkst. Dabar sistema gali naudotis iki 150 tūkst. Pokyčių pasiekti „Orlen Lietuva“ norėtų per artimiausius dvejus metus - iki 2027-ųjų vidurio.
Tačiau nei tanklaiviais atvežamos žaliavinės naftos kiekis, nei terminalo pajėgumai neturėtų keistis, nes „grimzlė privalo būti ne didesnė kaip 16 metrų“, dokumentuose nurodo „Orlen Lietuva“.
tags: #butinges #naftos #terminalas