Lytis - biologinio žmogaus gyvenimo išraiška. Tačiau vaikas augdamas vystosi ne tik lytiškai, bet ir kaip asmenybė. Todėl lytiškumas laikomas ne tik biologine, bet ir psichologine sąvoka. Anot D. Leskausko, lytiškumą pirmiausiai suvokiame tapatindami save su moteriška arba vyriška lytimi.
Kiti svarbūs lytinio tapatumo aspektai susiję su socialiniu-seksualiniu vaidmeniu, pagal kurį pasirenkama vienokia ar kitokia seksualinio susižavėjimo objekto lytis. Visuomenėje tai vadinama seksualine orientacija, pagal kurią žmonės suskirstyti į heteroseksualus, homoseksualus arba biseksualus. Beje, įvykus apvaisinimui, anot psichologo, visi vaisiai būna moteriškos lyties. Genai, atsakingi už vyro lytį, suaktyvėja tik aštuntą savaitę. Lytiškumo formavimuisi didžiausią įtaką turi lytinių hormonų - testosterono ir estrogeno - kiekio santykis vaisiui dar besivystant gimdoje ir vėliau, kūdikystėje, o baigiasi šis procesas paauglystėje. Tuo laikotarpiu sustiprėja tiek socialinių, tiek hormoninių veiksnių įtaka asmenybės formavimuisi.
Tačiau hormonų ir genetikos apspręsta lytis bei socialinės aplinkos formuojamas lyties vaidmuo ne visada sutampa. Tuomet atsiranda neatitikimas tarp biologinio ir psichologinio lyties tapatumo, galintis sukelti nepasitenkinimą savo lytimi. „Pavyzdys galėtų būti transseksualūs žmonės, kurie trokšta, kad kiti juos matytų priklausančius tai lyčiai, kaip jie jaučiasi viduje“, - teigė D. Leskauskas Vyrų ir moterų santykių instituto surengtoje diskusijoje apie vyrų bei moterų skirtumus bei panašumus. Anot psichiatro, taip gali nutikti, kai tėvai laukia ne tos lyties vaiko - pavyzdžiui, nori „pakaitalo“ po vyresnio vaiko mirties arba kai šeima jau augina 3 mergaites ar 3 berniukus.
Hormonų Įtaka Psichologinėms Savybėms
„Hormonai veikia ne tik biologinius kūno pokyčius, bet ir psichologines savybes. Pavyzdžiui, didesnis testosterono kiekis lemia ne tik lytinių organų formavimąsi, bet ir agresyvesnį elgesį, stipresnį lytinį potraukį. Tai būdinga ir moterims, turinčioms didesnį šio hormono kiekį. Tuo tarpu didesnis estrogenų kiekis lemia tokią savybę, kaip valios stiprumas“, - aiškino pranešėjas. Anot jo, šiuo metu atrastos bent 5 smegenų sritys, kurios vyrams ir moterims yra skirtingos. Įdomiausia iš jų - pamatinis branduolys, kuris vyrų smegenyse paprastai 2,5 karto didesnis nei moterų, tačiau transseksualių žmonių - artimas priešingai lyčiai.
Taip pat įdomu, kad kalbos sritys moterų smegenyse išsidėsčiusios tolygiai abiejuose pusrutuliuose, vyrų - asimetriškai kairėje. Anot psichiatro, šis anatominis skirtumas turi įtakos saviraiškos, psichologinės gynybos būdams. „Kai kurie biologiškai nulemti lyčių skirtumai išryškėja jau vaikystėje. Mergaitės greičiau subręsta, yra fiziškai sveikesnės. Joms greičiau formuojasi žodiniai, rašytiniai kalbos įgūdžiai. Berniukai greičiau įvaldo įvairius instrumentus, sugeba geriau numatyti įvykius, pasekmes, pasižymi geresniu loginiu mąstymu, sugebėjimu analizuoti.
Jie paprastai fiziškai aktyvesni, triukšmingesni, žaidžia žaidimus, kuriems reikia didesnės kompanijos ir erdvės, linkę labiau nepasitikėti tėvais, turėti savo atskirą erdvę. Berniukai nuo mažens atviriau savo elgesiu išreiškia agresiją. Mergaitės atrodo mažiau agresyvios, tačiau galbūt todėl, kad agresiją reiškia žodžiais arba atstūmimu. Kita vertus, mergaitės jau nuo mokyklinio amžiaus pasižymi didesne empatija, moka geriau suvokti kito žmogaus emocijas, pažvelgti į situaciją kito akimis, tačiau stipriau išgyvena stresą. Paauglystėje berniukams dažniau pasireiškia agresyvaus, nusikalstamo elgesio sutrikimai, priklausomybės. Mergaitės dažniau suserga depresija“, - pasakojo D. Leskauskas.
Ankstyvas Lyčių Skirstymas
Dar metų neturintys kūdikiai sugeba atskirti, kas su jais bendrauja - vyras ar moteris. Vienerių metų berniukai jau atkakliau kovoja dėl žaislų nei mergaitės. Dvejų metų berniukai žaisdami ir bendraudami agresyvesni už mergaites. Šio amžiaus vaikai spontaniškai renkasi žaislus tradiciškai pagal savo lytį: mergaitės - lėles, berniukai - mašinytes. Šiame amžiuje dažniau pasirenkama bendrauti su savo lyties vaikais. Trejų metų jau perima ir lyčių vaidmenų stereotipus. Pavyzdžiui, paprašius tam tikriems būdvardžiams priskirti lytį, moterį jie dažniau susieja su būdvardžiais „liūdnas“, „švelnus“, vyrą - su „piktas“.
Socialiniai Vaidmenys ir Lyčių Stereotipai
Taigi lytinio tapatumo aiškinimas vien biologiniais mechanizmais, anot pranešėjo, būtų per siauras. Nepaisant lyčių lygybės idėjų, tėvų elgesys su savo vaiku, priklausomai nuo lyties, skiriasi. Ypač tai liečia tėvą. Tėvas su mergaite elgiasi švelniau, daugiau bendrauja žodžiais. Tėvai, o vėliau ir mokytojai berniukams linkę skatinti agresyvumą, smalsumą, konkurenciją, savarankiškumą, mergaitėms - saviraišką, globėjiškumą, paklusnumą. Vaikas turi atitikti su jo lytimi susijusius socialinius stereotipus.
Visuomenėje skirtingoms lytims priskiriami skirtingi elgesio modeliai. Pavyzdžiui, mergaites, kurių žaidimai primena namų šeimininkės elgesį, įprasta vadinti mergaitiškomis, o agresyvias „pajodžargas“ - berniukiškomis. Tuo tarpu jautrūs, neagresyvūs berniukai laikomi mergaitiškais. Anot pranešėjo, seksualinės orientacijos formavimuisi lemiamas yra lytinio brendimo laikotarpis, tačiau pakraipos tendencija gali būti pastebima ir ankstyvoje vaikystėje. Teigiama, kad nuo 1 iki 2 trečdalių berniukų, labiau mėgstančių bendrauti su mergaitėmis, vėliau tampa homoseksualais arga įgyja lytinio tapatumo problemų. Beje, „mergaitiški“ berniukai paprastai patiria socialinę izoliaciją, tuo tarpu mergaičių pomėgį žaisti su berniukais bendraamžiai labiau toleruoja.
Ką Reiškia Būti Moterimi?
Visi žmonės yra skirtingi, o visos moterys yra unikalios. Tai, ką reiškia būti moterimi, priklauso ne tik nuo biologinių faktorių, bet ir nuo aplinkos, kurioje ji užaugo. Aplinką sudaro žmonės, su kuriais augote, ir vieta, kurioje praleidote vaikystę. Anksčiau manyta, kad žmogaus savybės priklauso tik nuo jo prigimties, tačiau tyrimai rodo, kad tiek prigimtis, tiek aplinka formuoja individą.
Mintis, kad žmogaus lytis susijusi ne tik su prigimtimi, - gana revoliucinga. Ji pakeitė plačiai paplitusį požiūrį - mokslininkų vadinamą esencializmu, kuris nurodo į žmogaus elgesio aiškinimą vien biologiniais veiksniais. O tai reiškia, kad moters samprata apima kur kas daugiau nei paprastas biologinis faktas, genetika, reprodukciniai organai. Daugumai mūsų intuityviai aišku, ar esame moteris, ar vyras. Dalis savęs negali priskirti nė vienai iš šių kategorijų. Tai - mūsų lyties tapatybė. Ją formuoja ne tik biologinė duotybė, bet ir mūsų patirtys, pavyzdžiui, tai, ką apie moteriškus darbus ir bruožus, reakcijas ir išvaizdą girdėjome iš aplinkinių.
Štai aukštakulniai buvo išrasti kaip vyriška avalynė, siekiant pakylėti nuo žemės nediduką Liudviką XIV - karalių Saulę. Profesijos, kurios vienoje epochoje buvo laikomos moteriškomis, kitoje tapdavo vyriškomis, ir atvirkščiai (pavyzdžiui, medicina Vakarų Europoje). Tačiau, nepaisant akivaizdžių faktų, dalis žmonių vis dar atkakliai tvirtina, kad lytis yra prigimtinė, nekintama, o moterys turi būti moteriškos tik vienu, jiems priimtinu būdu. Socialinių tinklų sraute akis rėžia aiškinimai, ką reiškia būti tikra moterimi: šypsotis, mokėti puikiai naudoti makiažą, elgtis kukliai, eiti viliojančiu žingsniu, nesišlaistyti, segėti sijonus, pasitikėti savim, nebūti įžūliai… Šie vieni kitiems prieštaraujantys tauškalai tebūtų akustinis triukšmas, jeigu jų pagrindu nebūtų siekiama riboti mūsų laisvių!
Pavyzdžiui, itin paplitęs įsitikinimas, kad moterų emocijas ar elgesį lemia jų fiziologija - menstruacijų ciklai, nėštumas, gimdymas, žindymas, menopauzė. Žinoma, šie fiziologiniai procesai, lygiai kaip tai, kas vyksta žarnyne ar skydliaukėje, daro poveikį, tačiau vyrų vertybinės nuostatos ir pasisakymai nėra siejami su prostatos funkcijos ypatumais. Daug kam girdėta Simone de Beauvoir, garsios XX a. prancūzų filosofės frazė „moterimi ne gimstama, o tampama“.
Nėra moterų, kurios mažiau moterys ar labiau moterys. Moterimis vadink visas, kurios laiko save moterimis. Venk moterų (ir savo!) elgesio aiškinimo remiantis fiziologija. Visi žmonės yra labai sudėtingos biologinės būtybės, kurių elgesį lemia biologijos ir socialinių patirčių sąveika. Judėjimas už moterų teises visada siekė plėsti motinystės supratimą. Tai sudėtinga užduotis, ir aktyvisčių nuomonės ne kartą išsiskyrė.
Ko Vyrai Iš Tikrųjų Nori Moteryje?
Mes dažnai kalbame apie tai, kaip svarbu rasti „tą vienintelę“ moterį, su kuria supsimės gyvenimo bangose, kad ir kas nutiktų. Tos vienintelės pasirinkimas - vienas svarbiausių sprendimų vyro gyvenime (o gal net pats svarbiausias). Moteris, su kuria nusprendžiame dalintis savo pasauliu, bus jo vaikų motina, padės jam kurti planus, leis jausti, ką jau ten - pavers jį geresniu. Bet kokia ji, ta ideali moteris? Ilgus metus girdėjome, ko nori moterys. Tuo pat metu buvo laikomasi nuomonės, kad vyrams tereikia „žmonos statusui“. Sunku su tuo sutikti. Taigi, kas vyrui iš tikrųjų svarbu moteryje?
- Charakteris: Vyrams norisi šalia matyti tokią moterį, kuri ne tik rūpinasi savo išore, bet ir stengiasi būti nuoširdžia ir tikra.
- Savigarba: Tai, kaip save pateikiate, daug ką pasako. Kalba eina ne apie drabužius, kurie pabrėžia jūsų figūros privalumus (nors vyrai tame nemato nieko blogo).
- Jausmingumas: Jokių abejonių, juos traukia jausmus laisvai reiškiančios moterys. Moteriai norisi, kad ją paimtų už rankos, bučiuotų, apkabintų ir klausinėtų, kaip praėjo diena. Bet ir vyrams norisi to paties!
- Protas: Vyrus „užveda“ pokalbiai su protingomis moterimis - su tomis, kurios žino daug apie jas supantį pasaulį ir trokšta jį padaryti geresniu.
- Pasitikėjimas: Moteris, kuri myli save, nepaisant savo trūkumų, mylės vyrą, nepaisant jo minusų.
- Ambicingumas: Vyrai visiškai nenori visų sprendimų priimti vieni. Jiems reikia toliaregio žmogaus, kuris padės žvelgti į priekį.
- Kuklumas: Kuklios moterys yra empatiškos, joms kitų interesai yra aukščiau jų pačių, tačiau visa tai daro taip, kad įgyja ramybę ir apsaugą.
Vyrams patinka moterys, kurios žino, ko nori, ir nelaukia, kol jai tai kažkas duos. Ji yra patenkinta savimi ir savo kūnu. Štai savybės, kurios gali atkreipti vyro dėmesį: Ji turi būti tobula! Antra savybė, privalanti puošti moterį - tai jos meilė jam. Ideali moteris turi sutarti su artimais vyrui žmonėmis - artimaisiais ir draugais. Visas jos elgesys netyčiomis pabrėžia vyro vyriškumą. Protinga moteris niekada nereikalaus kažko, neįrodinės to, kas vyrui nepatinka, ji prisiderins prie situacijos, pagamins ką nors skanaus kai jis netikėtai įgrius į namus su būriu kolegų.
Moteris turi gerbti šalia esantį vyrą. Moteris, be abejo, turi būti stilinga, graži, seksuali. Pagrindinis tobulos moters privalumas - jos permainingumas. Daugelis respondentų teigė, kad jų širdį gali pavergti moteris, su kuria visada įdomu kalbėtis. Vyrai jaučiasi nejaukiai su moterimi, kuri vertina save labai rimtai.
Vyrams gerokai mažiau rūpi nepriekaištinga partnerės išvaizda, nei mano pačios moterys. Jiems daug patrauklesnės tokios moters savybės kaip pasitikėjimas savimi ir gebėjimas į gyvenimą pažvelgti kaip į žaidimą. Moteris turi suprasti, kad vyras neprivalo už ją mokėti kiekvieną pasimatymą. Ji turėtų pasisiūlyti susimokėti už save, o kaip tuomet elgsis vyras - tai jau jo reikalas.
Sveikiausia situacija, kai vyras pirmas pasiūlo moteriai susitikti su jo vaikais. Santykiai su vaikais turėtų vystytis natūraliu tempu ir labai svarbu, kad moteris nesistengtų jų auklėti. Vyro visai nežavi perspektyva tapti moters pagrindiniu pomėgiu, todėl jai būtina turėti savo pomėgių ir draugų ratą. Taigi didžiausia moterų klaida - manymas, kad, jeigu kuri nors vyro savybė ją erzina, ilgainiui sugebės ją pakeisti. Ne, jeigu moteris nesugeba jos priimti, išmintingiausia nutraukti santykius dar jiems neįsibėgėjus. Bent jau pažinties pradžioje tema apie ankstesnius partnerius turėtų būti tabu, nes ji gerokai aptemdo dabartinius santykius.
Šiek tiek užuominų apie tai, kas iš tikrųjų yra moteriškumas. Tai savęs gerbimas. Jei esi moteriška moteris: turi aiškią savigarbą, net sau neleidi savęs sumenkinti, vertini save, darai viską, kad jaustum komfortą darbe, namuose, santykiuose. Svarbu suvokti, kad buities reikalai yra dviejų žmonių susitarimas. Moteriškumas ypač svarbus santykiuose. Nori vyriško vyro - pirmiausiai pati tapk moterimi, o ne išvaizdžia dama vyrišku mąstymu ir elgesiu. Labiausiai pastebima moterų-vyrų savybė yra ta, kad jos galvoja tik pačios galinčios viską padaryti teisingai, viską kontroliuoti ir stebėti.
Moters Prigimtis ir Vyro Rolė
Moters prigimtis yra panaši į upę. Ji kartais teka ramiai, kartais labai greitai, gali rastis užtvankos ir potvyniai, gali šliaužti krantai. Vyras, kuris pasirinko gyventi su moterimi, yra upės krantai. Nesvarbu, kokie, bet krantai. Vyrams tenka mokytis atlaikyti moterį. Tačiau dažniausiai taikomi būdai netinka. Nei kontrolė, nei griežtumas, nei bausmės, nei pasekmės, nei bauginimai, nei racionalūs patarimai moterims nereikalingi ir daro dažniausiai žalą.
Vyras turi tik vieną užduotį: išbūti su moterimi tuomet, kai jai sunku, liūdna, pikta ar kitaip nemalonu. Šios nemalonios būsenos - tai yra labai svarbios emocijos. Nors ir nemalonios. Atminkime: jei norime, kad mylima moteris būtų sveika, ji gali būti tik savimi, t.y. neslėpti nė vienos savo būsenos, nevengti nemalonių jausmų, nesulaikyti malonių jausmų.
Moteris rami būna tuomet, kai vyro mintys, žodžiai ir veikla sutampa. Moteris yra labai nuovoki, todėl dažniausiai ji žino, ką jai daryti. Emocijos moterį užvaldo tik tuomet, kai ji nežino, ką jai daryti. Vyrui verta nepriimti visko asmeniškai, kai moteris demonstruoja nemalonias emocijas. ir tai yra visokeriopos sveikatos, sėkmės ir laimės požymiai.
Patarimai vyrams:
- Būkite kantrūs.
- Mylėkite visokią moterį, ne tik besišypsančią.
- Neskubėkite teisti.
- Išmokite išklausyti.
Patarimai moterims:
- Gerbkite save.
- Būkite savimi.
- Nekaltinkite savęs dėl visų nesėkmių.
- Pasitikėkite savo intuicija.
Tinklalaidė “Žmogiškai”: Lyčių (ir ne tik) stereotipai XXI a. ir kaip tai veikia mūsų darbą
Lyčių Lygybė ir Tradicijos
Lygių teisių pasekėjai vis aktyviau bando atsiriboti nuo rinkos diktuojamų moteriškų ir vyriškų standartų. Vaikų ankstyvojo ugdymo psichologė, edukologė Giedrė Sujetaitė-Volungevičienė sako, vis dėlto taip lengvai ištrinti skirtumų tarp moteriškumo ir vyriškumo neleidžia pasaulyje gajus tradicijų puoselėjimas. - Lietuvoje lyčiai nusakyti turime vieną žodį. O, pavyzdžiui, anglakalbėse šalyse vartojami du - sex ir gender terminai.
- Sex ir gender terminai padeda labiau suprasti, kai kalbama apie vyriškumo ir moteriškumo sampratą. Sex nusako įgimtą žmogaus lytį, gender reiškia įgytą žmogaus lytį. Taip plačiajame pasaulyje žmogus išsilaisvina nuo įgimtos duotybės. Jam nereikia susitaikyti esant moterimi, ar vyru - gali pasirinkti, pagal tai, kas jautiesi esantis. - Anksčiau buvo kalbėta, kad lytis atsiskleidžia paauglystės laikotarpiu vykstant hormonų pokyčiams. Esą bręsdamas paauglys suranda identitetą. Tačiau moteriškumo ir vyriškumo samprata stipriai formuojasi jau ikimokykliniame amžiuje.
Pastaraisiais metais imta viešinti istorijos, kaip vaikas tikrąją savo lytį supranta jau būdamas penkerių. Pastebima, kad vaikai gaudami laisvę rinktis, neretai pasirenka ne tai, kas kultūriškai primesta lyties. - Vaikų ir paauglių psichiatrai kalba, kad samprata apie žmogaus lytį jau nuo pirmųjų gyvenimo dienų formuojama aplinkos. - Visų pirma mergaitei didelę įtaką daro mama, kuri dažniausiai būna arčiausiai augančios dukters. Vyriškumo ir moteriškumo sampratą gali lemti santykiai su aplinkiniais. Tačiau tai toli gražu ne vieninteliai kriterijai, kuriais siekdamas pažinti save vadovaujasi augantis vaikas.
Jis seka ne tik šeimos narius: mamas tėčius, senelius, brolius - katile ima virti ištisa kultūra. Rinka užpildoma knygomis, herojais, filmais, madomis. Tai formuoja mūsų pasirinkimus, kuria standartus. - Rožinės suknelės ir mėlynos kelnytės, lėlės barbės ir sraigtasparniai, kaspinėliai ir kardai. Vadinasi, nuo pat pirmų dienų pirkdami daiktus, drabužius ir žaislus vaikui pagal jo lytį traumuojame jo savastį?
- Kad kalbėdami apie lytį būtų paisoma ne tik įgimtos, bet ir įgytos lyties, ypač siekia švedų kultūra. Jau darželiuose vaikai nėra skirstomi į lytis, ugdymą stengiamasi sukurti be moteriškų ir vyriškų stereotipų, visiems išlaikomos vienodos spalvos, taikomi tie patys vaidmenų žaidimai. - Atsižadėti kultūros ir pereiti prie kitų įpročių, žvelgti lanksčiau yra sunku. Karta turi keistis pamažu. Kita vertus, tarp jaunimo vis dažniau atsiranda judėjimų, kurie siekia įtvirtinti lyčių lygybę. Mūsų tėvų karta augo griežto moters ir vyro modelio pavyzdžiu, turėjo aiškias atsakomybes.
- Kodėl reikia griauti nusistovėjusias normas? - Padėti lygybės ženklą tarp lyčių - dar vienas žingsnis demokratijos stiprinimo link. Jau ankstyvame amžiuje bandoma išsklaidyti normas, kurios vėliau gali daryti įtaką karjerai. Siekiama, kad vyrai ir moterys galėtų vadovautis tais pačiais standartais: gautų vienodą darbo užmokestį, pasitikėtų savo jėgomis. Anksčiau moterys buvo labiau prie namų ruošos ir buities, nesiekdavo karjeros kaip vyrai. O juk abi lytys turi vienodai talento, rinkai gali vienodai daug pasiūlyti.
- O kaip mūsų tradicijos? Negali jų taip paprastai atsisakyti... - Kultūrą kuriame su tradicijomis, kurios eina iš kartos į kartą. Galime tas normas paneiginėti ir laužyti, tačiau turime suprasti, kad ir šios mūsų psichikai davė ir duoda daug teigiamų dalykų. Tradicijos padėjo įgauti brandos, užsiauginti stuburą ar net gelbėjo gyvenime. Visiškai panaikinę tradicijas žmonių psichikoje galime stebėti disbalansą, padaugėjusių depresijų. Depresija sergančiųjų skaičių galime prilyginti pandemijai. Be to, Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad depresija - didžiausią nedarbingumą sukelianti priežastis.
Taigi šiandien mūsų kultūroje atsirado didelis pasimetimas - žmogus nebežino, kurioje barikados pusėje yra ir kaip jam geriausiai pasielgti, ką pasirinkti, neberanda savo identiteto. Psichologinis krūvis apsunkina visą žmogaus aplinką, šeimos ir darbo santykius. Dėl šios priežasties tradicijos išlaikyti moteriškumo ir vyriškumo liniją pasaulyje dar neatsisakoma. Švedai bando kurti atskirą identitetą, įtvirtina įstatymus, tačiau ar jie šiuo aspektu yra laimėtojai, neaišku.
Apibendrinant, moteris yra sudėtinga ir nuostabi būtybė, kurios tapatybę formuoja ne tik biologiniai faktoriai, bet ir socialinė aplinka, patirtys bei asmeniniai pasirinkimai. Seksualumas prasiskverbia iki giliausio mūsų asmenybės metafizinio pamato. Todėl fiziniai skirtumai tarp vyro ir moters įkūnija dar svarbesnius psichinius bei dvasinius skirtumus. Bet koks bandymas tiksliai nusakyti skirtumus tarp vyrų ir moterų, ypač jei remiantis šiais skirtumais imama tvirtinti, jog šioms lytims namie ir Bažnyčioje priklauso skirtingos atsakomybės sferos, greičiausiai pagimdys daugiau kritikų bei skeptikų nei draugų.
Jau pats bandymas sukelia nepasitikėjimą. Jis priverčia mus įsitempti. Žinoma, šito ir reikia tikėtis, jei šie skirtumai išties dideli ir jeigu mūsų asmenybės identitetas yra neišvengiamai įsuptas į mūsų vyriškumą ar moteriškumą. Aplink matau daugybę vyrų, kurie neturi nė menkiausio supratimo, kaip galėtų padėti savo žmonoms jaustis mylimomis.
Aišku, kiekvienuose santykiuose pasitaiko konfliktų, kai nė viena pusė nebemato situacijos sprendimo. Tačiau vyrai pernelyg dažnai savo sutrikimą šalina atsitraukdami nuo stipraus ir jautraus jausminio ryšio, kuris galėtų paskatinti žmonas atsipalaiduoti iš vidaus. Daugelis vyrų iškreipia Pauliaus mokymą apie vadovavimą šeimai, paversdami jį įsakymu, reikalaujančiu iš žmonos visada sutikti su vyru ir patenkinti kiekvieną jo reikmę. Tačiau galėtų būti ir kitaip.
Kai vyrai yra vyriški, moterys linkusios atsipalaiduoti. Jos jaučiasi išvaduotos nuo nuolatinės slegiančios pareigos laiduoti, kad viskas vyktų taip, kaip turi vykti. Gynėjo stiprybė jas atpalaiduoja ir leidžia lengviau išreikšti savo moteriškumo džiaugsmą, nukreiptą į kitą žmogų. Kai moterys yra moteriškos, vyrai įgyja pasitikėjimo atlikdami savo pareigas ir skatinami nuoširdžiai džiaugtis bei iš tikro gerbti moterį, kurios jausmai jiems reiškia daugiau nei labiausiai geidžiama garbė ar pasiekimai.