Siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į savanoriškos neatlygintinos kraujo donorystės skatinimą, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) iniciatyva kasmet birželio 14-ąją minima Pasaulinė kraujo donorų diena. Kraujo ir kaulų čiulpų donorystė yra viena vertingiausių dovanų, kurias galima įteikti kitam žmogui, nes tai padeda išgelbėti gyvybę.
PSO duomenimis, kraujo perpylimas kasmet padeda išgelbėti gyvybę milijonams žmonių. Jis taip pat pagerina sunkiomis ligomis sergančių pacientų gyvenimo kokybę ir prailgina jų gyvenimo trukmę. Be kraujo perpylimo būtų neįmanoma atlikti daugybės sudėtingų medicininių procedūrų ir chirurginių operacijų. Ypač jis svarbus ligoniams po sunkių traumų, nudegimų, neretai jo prireikia gimdyvėms.
Žmogaus kraujas yra unikalus. Iki šiol pasaulyje nėra sukurta dirbtinio pakaitalo, kuris galėtų pakeisti donoro kraujo. Būtent dėl šios priežasties yra labai svarbu, kad nuolat atsirastų žmonių, kurie padovanotų kraujo sužeistiesiems bei ligoniams, kuriems jis yra gyvybiškai svarbus.
Nacionalinio kraujo centro duomenimis, Lietuvoje kasdien kraujo perpylimo prireikia keliems šimtams žmonių. Kad būtų užtikrintas kraujo ir jo komponentų poreikis būtina, kad į didžiausiuose miestuose esančius kraujo centrus kasdien ateitų ir kraujo duotų per 400 donorų.
Kas gali būti kraujo donoru?
Pasak specialistės, kraujo donorais gali būti 18-65 metų amžiaus asmenys. Nuolatiniai kraujo donorai, kurių sveikata nepriekaištinga, turėdami donorystės įstaigos gydytojo išduotą leidimą, gali donuoti ir sulaukę 65 metų amžiaus. Donoro svoris turi būti ne mažesnis nei 50 kg. Taip pat svarbus tinkamas arterinis kraujo spaudimas, pulsas ir hemoglobino lygis donoro kraujyje - vyrams jis turi būti ne mažesnis nei 135 g/l, moterims - ne mažesnis nei 125 g/l.
Santaros klinikų Kraujo centre ne tik ištiriamas donorų kraujas, bet tuo pačiu jiems pamatuojamas kraujospūdis, patikrinama bendra sveikatos būklė. Be to donorams siūloma pasitikrinti savo cholesterolio kiekį kraujyje, išsitirti skydliaukę, pasitikrinti elektrolitų, ar feritino kiekį. „Atėjęs duoti kraujo žmogus turi žinoti, kad jis jaučiasi gerai, neturi jokių identifikuotų ligų.
Apribojimai kraujo donorystei
Kalbant apie apribojimus, specialistė sako, kad kraujo donorais negali būti asmenys, sirgę ar sergantys sunkia lėtine ar pasikartojančia kraujotakos ar imuninės sistemos liga, insulinu gydomu cukriniu diabetu, piktybinėmis ligomis, hepatitu B ar C, sifiliu, ŽIV, taip pat vartojantys intraveninius narkotikus ar anabolinius steroidus.
Po operacijos, danties implantacijos, endoskopinio tyrimo, tatuiravimo, auskarų vėrimo donorystė turi būti atidėta 4, po gimdymo arba nėštumo nutraukimo - 6 mėnesiams. Jei sirgote peršalimo ligomis, pūsleline (herpes), karščiavote, donuoti galima ne anksčiau, nei praėjus 2 savaitėms nuo visiško pasveikimo.
Dovanoti kraujo nereiktų blogai jaučiantis, sergant tam tikromis lėtinėmis ligomis, vartojant tam tikrus vaistus, jeigu pastaruosius 3-6 mėn. buvo atliktos chirurginės operacijos ar endoskopiniai tyrimai, jeigu žmogus keliavo į endeminius kraštus, iš kur galėjo parsivežti kokią nors užkrečiamą ligą.
Pasirengimas kraujo donorystei
Atvykęs donuoti žmogus turi būti pailsėjęs, pavalgęs, prieš ir po procedūros rekomenduojama gerti kuo daugiau skysčių. Kraujo davimo procedūra trunka apie 10-15 minučių. „Mūsų organizme cirkuliuoja apie 5 litrus kraujo, tad donorystės metu paimami 450 ml nepadaro jokios žalos jį donuojančiam žmogui.
Šeimos gydytoja pažymėjo, kad prieš kraujo davimą keletą dienų yra draudžiama vartoti stiprius alkoholinius gėrimus, o dieną prieš davimą rekomenduojama nevalgyti riebaus ir aštraus maisto (riebios mėsos, silkės, keptų bulvių, traškučių, majonezo, aštrių padažų), būtina gerti pakankamai skysčių. Prieš duodamas kraują donoras turi būti gerai pailsėjęs, išsimiegojęs, pavalgęs, atsigėręs pakankamai skysčių. Nepatartina duoti kraujo po įtempto darbo, naktinės pamainos. Kraujo davimo dieną rekomenduojama nerūkyti, negerti kofeino turinčių skysčių - kavos, energetinių gėrimų. Jeigu peršalote, kamuoja migrena ir vartojate vaistus, tai būtina pasveikti ir prieš duodant kraujo, nevartoti vaistų.
Pasak vaistininkės, po kraujo davimo donorui rekomenduojama pailsėti 10-15min. Venos punkcijos (dūrio) vieta turi būti sutvarstyta ne mažiau nei 2 valandas, tvarsčio negalima drėkinti. Po donacijos nepatariama aktyviai sportuoti, vartoti stiprių alkoholinių gėrimų. Kai kurie žmonės po kraujo davimo gali jausti šalutines reakcijas - trumpalaikį silpnumą, mieguistumą, troškulį. Tai trumpalaikė organizmo reakcija į kraujo netekimą, kad šių reakcijų nebūtų - svarbu tinkamai pasirengti donorystei.
Kraujo donorystės nauda
Gydytoja primena, kad donuojantys turėtų stebėti laiką tarp donacijų, pagal donoro individualią būklę. Turėtų būti stebimos geležies atsargos, monitoruojamas feritinas. E. Simaškienė taip pat pabrėžia, kad kraujo donavimas yra visiškai saugi procedūra.
Gydytoja sako, kad didžiausia nauda yra moralinė - galimybė padėti kitam žmogui, galbūt, net išgelbėti gyvybę. Iš vieno žmogaus donuoto kraujo pagaminami net trys produktai (eritrocitų ir trombocitų masės, plazma), tad vieną kartą davus kraujo, galima padėti trims žmonėms! Todėl, davus kraujo, daugelį aplanko teigiamos emocijos dėl prasmingo darbo atlikimo.
Kraujo davimas teigiamai veikia ne tik mūsų emocinę savijautą. Jis suaktyvina kraujotaką, skatina kraujo ląstelių ir organizmo audinių regeneraciją. Tyrimais įrodyta, jog reguliariai donuojantys žmonės linkę mažiau sirgti piktybinėmis ligomis, arterinėmis hipertenzijomis.
Kartais nutinka taip, kad gyvybė išgelbėjama ne tik tam, kuriam perpilamas paaukotas kraujas, bet ir pačiam donorui. VUL Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro Kraujo centro vedėja Lina Kryžauskaitė portalui Delfi patvirtino, kad išties prieš kraujo donacijas tiriant donorų kraują kartais laiku nustatomos ir pavojingos organizme tyliai tūnančios ligos.
„Dauguma donorų, kai darome jų apklausas, bandydami atsižvelgti į pageidavimus, nurodo, kad norėtų kokių nors medicinos tyrimų panelės vietoje kažkokio padovanoto puodelio. Todėl esame sudarę tyrimų minipaketėlius ir žmonės gali pasirinkti, kokių tyrimų jie nori: ar išsitirti kasos, ar kepenų fermentus, ar pasitikrinti gliukozės koncentraciją. Donorai paaukoja daug laiko, kad galėtų atvykti į Kraujo centrą ir praleisti čia 2-3 val. Taigi tie tyrimai yra mažiausia, ką mes galime jiems padaryti“, - įsitikinusi gydytoja L.
Kraujo donorystė yra ypatingai svarbi kraujo vėžiu sergantiems pacientams, nes ji dažnai tampa esmine jų gydymo dalimi. Vienam kraujo vėžiu sergančiam pacientui gali prireikti daugybės kraujo perpylimų per gydymo laikotarpį.
Vis dar abejojantiems, bijantiems ar nedrįstantiems tapti kraujo donorais, hematologė E. Simaškienė sako, kad šiuo atveju labai svarbi kiekvieno mūsų motyvacija ir psichologinis nusiteikimas. „Žmogaus kraujas yra unikalus. Jis negali būti pagaminamas, jo neįmanoma susintetinti cheminiais ar kitais būdais, jis gaunamas tik iš donuojančių žmonių, todėl donacija tiesiogiai gelbėja gyvybes.
Vaistininkė Ž. Bajoriūnaitė pabrėžė, kad kraujo donorystė nedaro jokios žalos duodančiam, tačiau pati duoda didžiausią naudą kito žmogaus sveikatai. Šis principas kraujo donorystėje yra pagrindinis jau daugelį metų, nes vienas iš svarbių tikslų - remti kilnią kraujo donorystės misiją ir skatinti žmones duoti kraujo kelis kartus per metus, VšĮ Nacionaliniame kraujo centre donorų sveikata nuolat stebima ir vertinama. Lietuvos ir kitų šalių patirtis rodo, kad nuolatinė kraujo donorystė neturi neigiamos įtakos tolimesnei donorų sveikatai. Tad duoti kraujo - nieko nekainuoja donorui, o tam, kuriam jis reikalingas - dažnais atvejais gali kainuoti gyvybę.
Ar žinojote, kad kraujo davimas gali išgelbėti ne tik kitų gyvybes, bet ir jūsų pačių? Moksliniais tyrimais įrodyta: kraujo aukojęs žmogus avarijos ar operacijos metu ne taip stipriai nukraujuoja.
Vaistininkė atkreipia dėmesį, kad aukojant kraujo, svarbu būti atsakingu. Pavyzdžiui, jeigu žmogus yra peršalęs, jaučiasi išsekęs ir pavargęs, jį kankina nemiga, kraujo davimą reikėtų nukelti. Duodant kraują reikia į visa tai pažvelgti atsakingai ir galvoti ne tik apie savo gerovę.
Svarbiausia galvoti ne tik apie save, bet ir kitą žmogų. Tai parodo mūsų socialinį atsakingumą, gebėjimą suteikti pagalbą kitiems, kada jos labiausiai reikia ar net išgelbėti gyvybę.
Patarimai, norintiems duoti kraujo:
- Keletą dienų prieš duodant kraujo, nevartokite alkoholinių gėrimų.
- Likus vienai dienai prieš kraujo davimą atsisakykite aštraus ir riebaus maisto.
- Prieš duodant kraujo gerai išsimiegokite, pavalgykite, nepamirškite vartoti skysčių.
- Kraujo davimo dieną rekomenduojama nerūkyti, negerti kofeino turinčių skysčių.
Informacija iš: Image: FreeDigitalPhotos.net