Lietuvių kalbos gramatinė sandara yra fleksinio tipo. Tai reiškia, kad žodžių formos, jų tarpusavio santykiai ir sistemos (morfologinės kategorijos) yra svarbūs norint teisingai reikšti mintis. Šiame straipsnyje aptarsime vieną iš tokių formų - būtojo kartinio laiko 2 asmens vienaskaitą.
Veiksmažodis yra kalbos dalis, kuri reiškia daikto veiksmą. Veiksmažodžio laikai nurodo, kada veiksmas vyksta: dabartyje, praeityje, ar ateityje.
Būtasis laikas skirstomas į dvi formas: būtąjį kartinį ir būtąjį dažninį. Būtasis kartinis laikas vartojamas tada, kai norime nurodyti, kad veiksmas vyko konkrečiu momentu praeityje ir jau yra pasibaigęs.
Būtojo kartinio laiko veiksmažodžiuose klaidų gali kilti rašant vienaskaitos II asmens galūnes, kai atsakoma į klausimą „ką veikei?“.
Jei III asmens galūnė yra -o, tuomet vienaskaitos II asmenyje rašome galūnę -ai. Jei III asmens galūnė yra -ė, tai II asmenyje rašome galūnę -ei.
Taip pat verta atkreipti dėmesį į vienaskaitos I asmens veiksmažodžius, atsakančius į klausimą „ką veikiau?“. Kai galūnės pradžioje yra j, rašome -au. Kitais atvejais, kai galūnėje girdime e, rašome -iau.
Lietuvių kalbos veiksmažodžiai turi asmens, skaičiaus, laiko, nuosakos ir rūšies formas. Jos daromos iš esamojo, būtojo kartinio laiko ir bendraties.
Veiksmažodžio asmenį ir skaičių rodo prie kaitybos kamieno pridedamos galūnės: vns. 1 asmens -u / uo (esamasis laikas neš-ù, neš-úo-si; tiki-ù, tiki-úo-si; raša-ũ, raša-ũ-si, būtasis kartinis rašia-ũ, rašia-ũ-si), 2 asmens -i / ie (esamasis laikas neš-, neš-e-si; tik-, tik-e-si; raša-, raša--si, būtasis kartinis raše-, raše--si), dgs. 1 asmens -me / mė (esamasis laikas nẽša-me, nẽša-mė-s; tki-me, tki-mė-s; rãšo-me, rãšo-mė-s, būtasis kartinis rãšė-me, rãšė-mė-s), 2 asmens -te / tė (esamasis laikas nẽša-te, nẽša-tė-s; tki-te, tki-tė-s; rãšo-te, rãšo-tė-s, būtasis kartinis rãšė-te, rãšė-tė-s).
Prieš vienaskaitos 1 ir 2 asmenų galūnes kamiengalio balsis a iškrinta (neša-u → neš-ù, neša-i → neš-), ilgieji kamiengalio balsiai o, ė virsta a, e (rašo-u → raša-ũ, rašė-i → raše-).
Pavyzdžiai
Štai keletas pavyzdžių, iliustruojančių šias taisykles:
- Jei III asmuo yra "rašė", tai II asmuo bus "rašei" (Ką veikei?).
- Jei III asmuo yra "bėgo", tai II asmuo bus "bėgai" (Ką veikai?).
Norint geriau suprasti, kaip veikia būtojo kartinio laiko 2 asmens vienaskaita, panagrinėkime keletą skirtingų veiksmažodžių pavyzdžių:
| Veiksmažodis (Bendratis) | III Asmuo (Būtasis Kartinis) | II Asmuo (Būtasis Kartinis) |
|---|---|---|
| Rašyti | Rašė | Rašei |
| Bėgti | Bėgo | Bėgai |
| Šokti | Šoko | Šokai |
| Dainuoti | Dainavo | Dainavai |
| Žiūrėti | Žiūrėjo | Žiūrėjai |
Ši lentelė padeda vizualiai suvokti, kaip formuojamos tinkamos formos.
Dažniausiai Pasitaikančios Klaidos
Viena iš dažniausių klaidų yra painiojimas, kada naudoti galūnes -ai ir -ei. Svarbu prisiminti, kad galūnė priklauso nuo III asmens formos.
Nepamirškite atkreipti dėmesį į šias taisykles, kad išvengtumėte klaidų ir taisyklingai vartotumėte būtojo kartinio laiko 2 asmens vienaskaitos formas.
Lietuvos dialektai
Kalbos ekonomijos principas pasaulyje seniai žinoma sąvoka. Taigi vėl susiduriame su dažnumų įtaka vartojamo žodžio pasirinkimui. Kalbos ekonomijos principas siejasi su kai kuriais Dresslerio natūralumo teorijos aspektais (Dressler 1997). Dažniausiai vartojami žodžiai yra trumpi (žr. Priedo 1 lentelę), todėl ir kalboje linkstama trumpinti žodžius praleidžiant priesagą ar šaknį, pvz., busas → autobusas, kompas → kompiuteris.
W. U. Dressleris pateikia argumentus apie kalbos elementų natūralumą, susijusį su žmogaus proto veikla ir kognityvinėmis sistemomis. Dažnesnė tam tikro elemento vartosena lemia geresnį jo pažįstamumą, o kognityvinės sąnaudos, reikalingos tam elementui vartoti, sumažėja.
Vadinasi, tam tikras nepažymėtas, paprastas (skaidrus), dažnas kalbos elementas yra natūralesnis už tą, kuris šių požymių neturi (Dabašinskienė 2009; Dressler 1997).
Lietuvių kalbos mokymai
Šiandien svarbu išsiaiškinti, kaip kalbos ekonomijos principas veikia lietuvių anekamąją kalbą, nes tai dar mažai tyrinėta sritis (pvz., Dabašinskienė 2008). Šis darbas yra naujas, nes kalbos ekonomijos principas aiškinamas remiantis natūralumo teorija (Dressler 1997), tiriami natūralūs spontaniški pokalbiai.
Italų kalbos būtasis kartinis laikas (passato prossimo)
Aprašomuoju metodu buvo apžvelgti trumpinimo variantai, suskirstyti pagal gramatines kategorijas. Teorinėje dalyje aprašomas ekonomijos principas, jo poveikis kalbai, galimi redukcijos būdai, taip pat bendrieji anekamosios kalbos požymiai, trumpinimo tendencijos.