Ką daryti, jei kaimynas užpylė butą: išsamus vadovas

Buto užliejimas - tai viena iš dažniausiai pasitaikančių nelaimių namuose, kai trūkus vamzdžiui ar plyšus žarnelei vanduo padaro žalos jūsų turtui. Kaip elgtis tokioje situacijoje? Kaip išsaugoti dar nesušlapusius daiktus? Ką sakyti kaimynams, gyvenantiems apačioje? Šiame straipsnyje rasite atsakymus į šiuos ir kitus klausimus, kad galėtumėte ramiai ir efektyviai reaguoti į nelaimę.

Kaip elgtis iškart po užliejimo?

Svarbiausia - ramiai reaguoti į nelaimę, nes karštos emocijos ar barnis su kaimynais mažai padės. Štai ką reikėtų daryti:

1. Sustabdykite vandens tekėjimo šaltinį. Tai svarbiausias pirmas žingsnis.
2. Išsaugokite turtą. Užkelkite baldus ir kitus daiktus vienas ant kito, padėkite ant stalo ar lovos. Kilimus išneškite į balkoną arba kiemą.
3. Surinkite vandenį. Pradėkite rinkti vandens likučius skudurais arba rankšluosčiais, kurie gerai sugeria vandenį. Kempinės ir grindų šluostės padės tik esant nedideliam kiekiui vandens.
4. Vėdinkite patalpas. Jei vasara, atidarykite langus ir vėdinkite natūraliai.
5. Naudokite drėgmės surinkėjus. Jei turite drėgmės surinkėjus arba galite juos greitai gauti, būtinai jais pasinaudokite.

DĖMESIO!!! Drėgmės surinkėjai veiks efektyviai tik uždarose patalpose.

Papildomi šilumos šaltiniai ir ventiliacija

Galima pradėti džiovinti patalpas pajungus papildomus šilumos šaltinius. Tačiau:

DĖMESIO!!! Nekaitinkite stipriai šildytuvų, nes per greitai džiūdami paviršiai nespėja prisitaikyti ir adaptuotis drėgmės pasikeitimui. Kartu su lengvu ir nekarštu papildomu šilumos šaltiniu būtinai panaudokite ventiliatorių. Jūsų tikslas - "judinti orą".

Bendravimas su kaimynais

Jei jus užliejo kaimynai iš viršutinio buto, būtinai užeikite pas juos. Pasikalbėkite ramiai ir draugiškai. Išsiaiškinkite, kas atsitiko ir kokia užliejimo priežastis.

• Išsiaiškinkite, ar viršutiniai kaimynai turi savo buto draudimą.
• Parekomenduokite jiems patiems užregistruoti žalą jų draudimo bendrovėje.
• Sužinokite kaimynų draudimo bendrovės žalos numerį.

Jeigu jūs patys užliejote apatinius kaimynus:

• Nuraminkite juos ir pasakykite, kad turite draudimą ir jiems bus atlygintas padarytas nuostolis.
• Apžiūrėkite, koks nuostolis jiems padarytas, gaukite kontaktus.
• Paklauskite, ar kaimynai irgi turi draudimą, kokioje bendrovėje.

Atlikę šiuos paprastus veiksmus, užliejimo situacija nebebus tokia baisi, kaimynai nesusipyks, o draudimo arba REMEKS ekspertai apžiūrės ir įvertins žalą.

Žalos atlyginimas ir draudimas

Ne paslaptis, jog tarp kaimynų kyla kivirčai dėl įvairiausių kasdieninių situacijų, įskaitant ir buto užliejimą. Taigi, kas buto užliejimo atveju turi atlyginti padarytą žalą? Kaimynas? Daugiabučio butų savininkų bendrija? Visi savininkai bendrai?

Jeigu butas buvo užlietas, jį užliejęs asmuo ir nuo užliejimo nukentėjęs atsiduria civilinės atsakomybės santykių gretose. Kiekvienas turi pareigą susilaikyti nuo veiksmų, kurie kenktų kitam asmeniui tinkamai naudotis savo nuosavybe, o tas, kuris tokią pareigą pažeidžia, privalo atsakyti.

Siekdami, kad kiltų deliktinė atsakomybė, būtina nustatyti jos atsiradimo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį ir kaltę.

Teismų praktikoje buto užliejimo atveju nereikia atskirai įrodyti, kad kaimynas netinkamai prižiūrėjo bute esančius vandens ar nuotekų įrenginius - užtenka pagrįsti, kad butą apliejo kaimynas, gyvenantis viršuje, o tai savaime lemia ir kaimyno veiksmų neteisėtumą. Tačiau kaimynas, nesutikdamas, jog jis yra kaltas dėl avarijos, turi teisę įrodinėti priešingai.

Visai kita situacija yra tuomet, kai užliejimas atsiranda dėl visam daugiabučiui bendrosios nuosavybės teise priklausančio vamzdžio. Tokiu atveju norint prisiteisti žalos atlyginimą iš kurio nors vieno ar visų savininkų bendrai, privalu įrodyti kaltę.

Dažnu atveju žmonės būna apsidraudę savo butus ar juose esantį turtą. Bet kuriuo atveju - nesvarbu, ar butas buvo aplietas dėl bendro naudojimo, ar asmeninio kaimyno objekto, svarbu pasikreipti į savo draudiką tam, kad jis užfiksuotų įvykį. Jeigu įvykis bus draudžiamasis, draudikas bus įpareigotas atlyginti padarytą žalą. Atitinkamai vėliau visas išmokėtų sumų išsiieškojimas iš kalto asmens bus draudiko atsakomybė.

Darbų etapai po užliejimo

Po užliejimo svarbu atlikti šiuos etapus:

1. Žalos vertinimas
2. Džiovinimas ir valymas
3. Kvapų ir pelėsio naikinimas
4. Remontas

Kaip išvengti didesnių nuostolių?

Visų pirma, svarbu paminėti, kad dažnai tokios nelaimės atsitinka šeimininkams išvykus atostogų. Vis dėlto, jeigu toks draudiminis įvykis atsitinka jums esant namuose, nedelsiant užsukite vandens tiekimą. Jeigu patys to padaryti negalite arba nežinote kaip, nedelsdami kvieskite avarinę tarnybą.

Jeigu vandens daug, išjunkite namuose elektrą, kad nebūtų trumpojo jungimo. Vėliau surinkite visus sausus daiktus ir padėkite juos į saugią, sausą vietą. Dabar svarbiausia yra surinkti ir kuo greičiau išvalyti vandenį, kol jis dar nespėjo padaryti daugiau žalos - nusausinkite grindis, susemkite išsiliejusį vandenį. Nuvalykite ir nusausinkite daiktus, kurie buvo sulieti.

Po to, kai vanduo užsuktas, praneškite apie įvykį namo pirmininkui arba namą administruojančiai įmonei. Jeigu trūkus vamzdžiui užliejote ir kaimynus, siekiant apsisaugoti nuo didelių išlaidų tvarkant kaimynų būstą, rekomenduojame turėti ir civilinės atsakomybės draudimą.

Jeigu jaučiate, kad kaimynai gali reikalauti nepagrįstai didelės sumos, žalos užfiksavimui galite pasikviesti antstolį.

Įrodymai ir žalos vertinimas

Svarbiausia užlieto būsto šeimininkams yra surinkti įrodymus, kad žala buvo padaryta vandeniui ištekėjus iš viršaus. Apsilankykite pas viršuje gyvenančius kaimynus ir pasitikslinkite, ar pas juos bute neįvyko vandens nutekėjimo nelaimė. Jei įvyko, išsiaiškinkite, ar kaimynai jau užsuko vandens tiekimą ir ar iškvietė avarinę tarnybą.

Jei vis dėlto kaimynai nieko nežino apie nutikusį įvykį, tuomet nedelsiant patys kvieskite avarinę tarnybą, išjunkite savo namuose elektrą, vandens tiekimą.

Užfiksuokite įrodymus. Nufotografuokite vandens nuotėkį telefonu arba fotoaparatu, kad nuotraukose matytųsi visa padaryta žala. Jeigu jaučiate, kad gali kilti problemų ir norite jaustis saugiau, žalos užfiksavimui pasikvieskite antstolį. Antstolio užfiksuoti įrodymai turi didesnę vertę.

Užliejimas gali turėti palaipsniui ryškėjančių padarinių. Būna, kad patalpų džiovinimas padeda tik trumpam laikui.

Užliejus butą, žalos vertinimas įprastai yra atliekamas per keletą kartų. Nukentėjusiam asmeniui rekomenduojama atlikti drėgmės matavimus praėjus dienai po užliejimo, tuomet savaitei/keletai savaičių po nelaimės arba po atlikto džiovinimo. Taip užtikrinsite ilgalaikės drėgmės faktą, jeigu toks bus.

Jeigu drėgmė namuose didelė, o už lango - šaltasis ir drėgnasis metų laikas, pravertas langas drėgmei panaikinti gali nepadėti. Nukentėjusiam asmeniui rekomenduojama išsikviesti ir atestuotą elektrotechnikos įmonę/specialistą, kad jis įvertintų varžų matavimus. Tai labai svarbu, kadangi jeigu elektros instaliacija buvo pažeista, ją bus būtina keisti.

Taip pat nukentėjusiam asmeniui rekomenduojame išsikviesti ir specialistą, kuris atliktų defektų matavimus.

Galiausiai lieka nustatyti ieškinio sumą. Jeigu tik atsitikus nelaimei pakvietėte antstolį žalos faktams surinkti, vėliau - elektrotechnikos specialistą ir defektų matavimo specialistą, tai padaryti nebus sunku. Vis dėlto, jei norite, kad iki galo šiuo darbu rūpintųsi specialistai, tam gali pagelbėti atestuotas sąmatininkas.

Svarbiausia - nepanikuoti, nenuleisti rankų, išlaikyti šaltą protą.

Namų administratoriaus atsakomybė

Advokatas dr. Arvydas Budnikas pasakojo, kad namo administratorius paprastai tokių dalykų neatlygina ir į jį nesikreipiama, mat, jei trūksta kurio nors buto vamzdžiai, laikoma, kad atsakingas yra to buto savininkas. Jis turi rūpintis vamzdžiais, užsukt vandenį ir kt.

Vis tik kalbėdamas apie Giedrės atvejį advokatas neslėpė, kad yra teorinė galimybė į teismą paduoti namo administratorių, teigiant, kad jis atlaidžiai užsiima namo priežiūra. „Bet sėkmė būtų abejotina, nes, jei namas - senesnis, administratorius sakytų, kad gyventojas turėjo rūpintis seno namo renovacija, vamzdynų keitimu ir pan. Tad galimai administratorius nebūtų dėl to atsakingas. Vis tik, jeigu daugiabutis būtų naujas, t. y. nebūtų praėję įstatymų numatyti terminai - gal 10 metų - tokiu atveju būtų galima į teismą paduoti patį statytoją. Sakyti, kad jis blogai įrengė namą, todėl turi kompensuoti žalą“, - kalbėjo A. Budnikas.

Anot jo, skaitytojos atveju yra gerai bent tai, kad vamzdžiai neužliejo nieko kito, nes tektų nuostolius padengti ir jiems, o dabar - žala tik jai.

Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad dažniausiai ir trūksta kokie nors vamzdžiai. Ir, jeigu būtų galima efektyviai gintis, kad dėl to yra kaltas kas nors kitas, tai niekas tų butų nesidraustų.

Kreipimasis į teismą

Jei butas buvo užlietas, A. Budniko aiškinimu, reikia įvertinti butui padarytą žalą. Tą galima padaryti ir pačiam savininkui, tačiau geriau išsikviesti vertintoją. Jis įvertina, kiek kainuos sulietų sienų renovacija, sugadintų baldų pakeitimas į naujus ir kt.

Anot advokato, jei butas yra neapdraustas, reikia kreiptis į buto, iš kurio padaryta žala, savininką su prašymu atlyginti žalą. Jeigu jis žalos geranoriškai neatlygina, jį galima paduoti į teismą.

Specialistas tikino, kad kreiptis į teismą tokiu atveju tikrai apsimoka ir blogiau esą nebūna, nes paprastai visiems pavyksta prisiteisti. „Jei mano butas - nedraustas ir mane užlieja iš aukščiau esančio buto, jo savininkas ir yra kaltas. Tad teismo kelias yra tikrai efektyvus. Pavyzdžiui, draudimo kompanijos, kompensuojančios žalą nukentėjusiajam, lygiai taip pat į teismą duoda tos žalos kaltininką. Juk jei tai nebūtų efektyvu, draudimo kompanijos tuo neužsiimtų. Reikia suprasti, kad išmokėdamos draudimą jos negali nueiti į minusą, jos turi tuos pinigus atgauti ir dažniausiai tą padaro prisiteisdamos juos iš kaltininko“, - įžvalgomis dalinosi pašnekovas.

Specialistas minėjo, kad dažniausiai visi prašo atlyginti tą žalą, kuri buvo apskaičiuota vertinimo metu. Vis tik nebūtinai tokią sumą pavyksta prisiteisti, mat kita šalis ją gali ginčyti ir su ja nesutikti.

Advokato teigimu, už tokią bylą advokatui gali tekti sumokėti ir 500, ir 1500 eurų - tai labai individualu. Vis tik jis pabrėžė, kad laimėjus bylą visas išlaidas padengia pralaimėjusi pusė. Į jas įeina ne tik advokato kaina, bet ir žalos vertintojui sumokėtos sumos.

A. Budniko teigimu, tokios bylos trunka apie 6 mėnesius. „Bet, jeigu mane aplieja, aš pasidarau privačią žalos ekspertizę ir ja remiantis paduodu ieškinį prieš kaltininką, o jis sako, kad ta ekspertize netiki ir prašo teisminės ekspertizės, tada teismas skiria ekspertą pakartotiniam žalos įvertinimui. Tokiu atveju procesas gali vykti ir ilgiau. Dar apeliaciją galima pateikti, tai dar papildomi 4 mėnesiai gali būti. Su visu tuo gali trukti ir metus“, - pasakojo advokatas.

Civilinės atsakomybės draudimas

Remiantis Civilinio kodekso nuostatomis, perkant butą naudojantis banko paskola ir jį įkeičiant bankui, yra reikalaujama butą apdrausti. Apdraudžiant butą, įprastai taip pat yra apdraudžiama ir buto savininko civilinė atsakomybė už tretiesiems asmenims (pvz. kaimynams) padarytą žalą, kilusią dėl buto (pvz.

Nukentėjusio buto savininkui, siekiančiam pasinaudoti atsakingo už žalą kaimyno civilinės atsakomybės draudimu ir gauti draudimo išmoką, reikėtų kreiptis su raštiška pretenzija - reikalavimu atlyginti žalą - tiek į atsakingą kaimyną, tiek ir į jo civilinės atsakomybės draudiką. Pretenzijoje turėtų būti nurodytos žalos atsiradimo aplinkybės ir padarytos žalos dydžio pagrindimas.

Kartu su pretenzija reikia pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad pretenziją reiškiantis asmuo yra apgadinto buto savininkas.

Kaip išvengti situacijos, kuomet avarinė negali patekti į butą?

Laikas, per kurį visam namui bus atstatytas vandens tiekimas, priklauso nuo kelių faktų. Pirma, kaip greitai pavyks avarinės tarnybos specialistams patekti į butą, kuriame trūko vamzdis, ir surasti tikslią avarijos vietą. Antra, problemos mastas.

Deja, avarinė tarnyba dažnai susiduria su situacijomis, kuomet į butą patekti gerokai užtrunka. Nėra gyventojo kontakto, nekelia telefono, neatsiliepia, išvyko atostogauti, gyvena užsienyje ar kitame mieste ir niekam iš artimųjų nepaliko buto rakto.

Įvykus avarijai, visų pirma daugiabučio rūsyje esančiame įvade visam namui užsukamas vandens tiekimas. Tam, kad vanduo nustotų pilti kaimynų butus ir bendrąsias patalpas.

Neradę gyventojo namuose, visų pirma kontakto ieškome savo klientų duomenų bazėje. Į paiešką dažnai įsitraukia ir patys gyventojai, norintys, kad namuose kuo greičiau atsirastų vanduo. Nors namo administratorius privalo laikytis Asmens duomenų apsaugos įstatymo ir neturi teisės dalintis informacija su kaimynais, iniciatyvūs gyventojai patys netrunka išsiaiškinti, kurį kaimyną užliejo.

Kraštutiniu atveju, jei avarinei nepavyksta patekti į butą, namo administratorius turi galimybę kreiptis į teismą ir jo sprendimu išlaužti duris.

Atviras priėjimas prie vamzdyno (estetikos sumetimais vamzdžius įprasta paslėpti vonios spintelėse) padėtų išvengti ne tik didesnių nuostolių remonto atveju.

Didesnių avarijų iš viso nekiltų, jei gyventojai pastebėtų po truputį besisunkiantį vandenį.

Ko imtis, kad atostogų nesudrumstų skambutis iš avarinės tarnybos, negalinčios patekti į jūsų butą, kuriame įvyko avarija? Taip pat verta pasidomėti ar namą administruojančios įmonės turimas jūsų kontaktas nėra pasenęs ir jį atnaujinti.

Antstolio pagalba fiksuojant žalą

Vos tik iškvietus avarinę tarnybą, galima tartis su antstoliu dėl faktų konstatavimo paslaugos. Pati avarija, jos padariniai, apgadinto turto būklė gali būti fiksuojama keliais etapais: pradedant įvykiais pirmosiomis avarijos valandomis ir baigiant vaizdais po mėnesio ar kelių, kai vandens dėmės labiau išryškėja.

Galima ir pačiam nufotografuoti arba nufilmuoti apgadintą butą. Tačiau reikia turėti galvoje, kad antstolio užfiksuoti įrodymai visais atžvilgiais gerokai pranašesni. Antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas teisiniuose procesuose yra rašytinis įrodymas ir turi didesnę įrodomąją galią.

Preziumuojama, kad antstolis fiksavo objektyviai matomus arba girdimus įrodymus profesionaliai ir nešališkai. Tuo metu užlieto buto savininko ar kito suinteresuoto asmens pateikti įrodymai teisme gali būti atmesti ar ginčijami kaip netinkami, suklastoti ir t. t.

Antstolių surašyti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai daugybei paslaugos užsakovų padėjo apsidrausti nuo žalą padariusių kaimynų nesąžiningumo.

Kai antstolis užfiksuoja dėmėtas sienas ar ant grindų telkšančias balas, nebelieka galimybių įrodinėti, kad jokios žalos nėra.

Jei ginčas vis dėlto persikeltų į teismą, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas taip pat būtų labai svarbus. Mat žalą patyręs asmuo privalėtų įrodyti, kad patalpos užpylimo židinys yra viršuje esanti žalą padariusio asmens patalpa, o ne kiti šaltiniai.

Dėl faktinių aplinkybių konstatavimo paslaugos galima kreiptis į bet kurį Lietuvos antstolį. Visų antstolių kontaktai skelbiami Lietuvos antstolių rūmų interneto tinklalapyje www.antstoliurumai.lt. Jei būtina, paslauga gali būti teikiama ir ne darbo valandomis.

Drėgmės surinkėjų naudojimas

Optimali drėgmė patalpose turi būti nuo 40 iki 55 procentų. Užliejus būstą, ji dažniausiai pakyla net iki 90 procentų, kartais ir daugiau.

Bene pats geriausias ir svarbiausia greičiausias drėgmės šalinimo būdas yra pramoniniai (statybiniai) drėgmės surinkėjai. Svarbiausia, kad jie padeda veikti iš karto, labai efektyviai, tad jau po pirmos valandos bus matomas kur kas mažesnis oro drėgnumas.

Jeigu esate sudaręs sutartį su draudimu, drėgmės surinkėjo nuomos paslaugas jums atlygins draudimas. Jeigu neturite draudimo - tuomet nuomos paslaugas turėtų atlyginti asmuo, kuris užliejo jūsų butą. Taigi, jums tai galiausiai nieko nekainuos. To nepadarius viduje gali atsirasti pelėsis.

Labai dažnai po užliejimo reikia keisti grindis. Visgi, jeigu to nedarysite, nuimkite plintusus. Taip pat dėl oro cirkuliacijos bus tinkamai išdžiovinama drėgmė po laminatu arba parketu.

Jeigu namuose yra kiliminė danga - drėgmės surinkėjas gan greitai ją visą išsausins.

Jeigu buvo aplietos ne tik gyvenamosios patalpos, tačiau ir rūsys arba garažas, sandėliukas, kuris yra po namu - geriausia greta pramoninio drėgmės surinkėjo yra naudoti ir elektrinį oro ventiliatorių.

Galiausiai, baigus darbus verta patikrinti - ar patalpos tikrai gerai išsausinamos. Patikrai rekomenduojame nuomotis sausintuvus, kurie patikrins santykinę oro drėgmę. Tam geriausiai tinka TROTEC BC06, kadangi jie ne tik džiovina, tačiau ir parodo pasiektą rezultatą.

Draudimas turės Jums atlyginti drėgmės surinkėjo nuomos paslaugas. Labai dažnai į mus kreipiasi žmonės, kurie to nežino. Dėl to rekomenduojame rinktis ne tik galingiausius, tačiau ir inovatyviausius drėgmės surinkėjus nepriklausomai nuo nuomos kainos. Nelaukite.

DĖMESIO!!! Drėgmės surinkėjai veiks efektyviai tik uždarose patalpose.

Žingsniai po užliejimo:

Kiekvienas užliejimas arba vandens nuotėkio situacija yra ypač skirtinga ir unikali. Priežastys ir padariniai gali būti labai skirtingi. Svarbiausia - nenuleiskite rankų, šaltu protu viską apgalvokite.

Po įvykusio užliejimo, reikėtų kreiptis į mus, Turiu žalą komandą, kuri jau ne vienus metus atlieka atstatymo darbus. Mes pasirūpinsime sklandžia ir sąžininga komunikacija su Jūsų draudimo bendrove, žalos įvertinimu, draudimo išmoka, užlietų patalpų/gyvenamo namo arba buto valymu po užliejimo, patalpų vėdinimu, atsiradusios drėgmės džiovinimu.

Mūsų tikslas, kad Jūs kuo greičiau galėtumėte pamiršti apie įvykusią nelaimę, o mes pasirūpintumėme visais nemaloniais namų atstatymo procesais. Valymas po užliejimo, patalpų džiovinimas, turto atstatymas, derybos su draudimo bendrove - mūsų sritis, tad pasitikėkite profesionalų komanda!

Teisininkai aiškina, kad dėl nuostolių atsakingas kaimynas žalą gali atlyginti geranoriškai, jeigu ne - jį galima paduoti į teismą. Paprastai tokios bylos yra visada laimimos - kaltininkai padengia ne tik butui padarytą žalą, bet ir bylinėjimuisi skirtas išlaidas.

tags: #butas #uzpile #kaiminas