Šiukšlių Vamzdžių Standartai Daugiabučiuose: Atgyvena ar Patogumas?

Šalyje vis dar gausu daugiabučių, kuriuose atsikratyti šiukšlių galima jas švystelėjus į laiptinėje esantį šiukšlių vamzdį. Tačiau atliekų tvarkymo paslaugas teikiančios įmonės vieningai sutaria, kad tokie vamzdžiai - atgyvena.

Šiukšlių Vamzdžiai Daugiabučiuose: Problemos ir Iššūkiai

Kaip gyventojai atsikrato šiukšlių, galima spręsti vos įėjus į laiptinę. Kaip sako įmonės „VSA Vilnius“ atstovė žiniasklaidai Jūratė Antanaitytė-Voldemarienė, laiptinių, kuriuose yra dar sovietmečiu įrengti šiukšlių vamzdžiai - tūkstančiai: „Pavyzdžiui, Šeškinės mikrorajone tokios laiptinės sudaro apie 90 proc., Justiniškėse - apie 95 proc. Iš esmės panaši situacija yra visuose Vilniaus mikrorajonuose, kur stovi standartiniai sovietinės statybos namai.

Vilniaus savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento direktoriaus pavaduotoja Stasė Kvederienė tikina, kad tuo metu namų projektavimo dokumentuose buvo reglamentuota, kad tokios šiukšlių šalinimo sistemos turi būti pradėtos diegti. „Tai buvo pradėta daryti gyventojų patogumui. Juk anksčiau tekdavo bėgti šiukšliavežiui iš paskos, nes šiukšles veždavo tik tam tikromis dienomis, nurodytu laiku“, - teigia S. Kvederienė.

Visgi pašnekovė pažymi, kad dabar naujai statomuose daugiabučiuose namuose tokie atliekų šalinimo vamzdžiai nebėra diegiami. Anot S. Kvederienės, nors toks vamzdis yra patogus atliekų šalinimo būdas gyventojams, tačiau daugeliu atveju jis sukelia tik problemas - sklindantys nemalonūs kvapai ar vamzdžio užsikimšimai.

Pasak pašnekovės, dėl šiukšlių šachtų jau daugybę metų kyla problemų - neretai netvarka pasitinka jau laiptinėje, keli metrai nuo butų durų. „Paprastai pirmų aukštų gyventojai vamzdžiu nesinaudoja, atliekas jie neša ir deda tiesiai į konteinerį, tačiau kenčia stiprius garsus, o nuo sunkių daiktų neretai lūžta konteineriai“, - pokalbį tęsia J.

Daugiabučių gyvenamųjų namų administratoriaus „Mano Būstas“ Vilniaus regiono vadovė Aurelija Dapkūnienė tikina, kad atliekų šalintuvas užkemšamas ir stambiagabaritiniais daiktais - pakuotėmis ar dėžėmis nuo picų - tuomet yra kviečiamos tarnybos, kad pašalintų stambius daiktus iš užsikimšusio vamzdžio: „Beje, šiukšlių šalintuvuose esame radę net kilimų, linoleumo rulonų.“

Tokia šiukšlių tvarka neša ir kitų bėdų - į vamzdžius gyventojai grūda stambių gabaritų atliekas, kartonines dėžes nuo buitinės technikos. Tokiais atvejais vamzdžiai užsikemša ir sukelia rūpesčių gyventojams bei butų ūkių prižiūrėtojams. „Jei jau žmogus naudojasi vamzdžiu, dažniausiai nelabai rūpinasi, ką į jį mesti - ten keliauja viskas, kas telpa: maisto ir virtuvės atliekos, antrinės žaliavos, drabužiai, vazonai su gėlėmis, net pavojingos atliekos, tokios kaip dažų skardinės, skiedikliai. Visos šios atliekos surenkamos kaip buitinės atliekos ir keliauja į regioninius sąvartynus“, - aiškina I.

Sovietiniais laikais, mano J. Antanaitytė -Voldemarienė, tai esą nebuvo svarbu, šiukšlių rūšiavimu labiau susirūpinta pastaraisiais metais. Pakalbinus gyventojus išgirstu, kad šiukšlė yra šiukšlė, jos vieta konteineryje. Vieni gal patingi, kitiems tai nerūpi, tačiau vis daugiau žmonių, net ir gyvenančių daugiabučiuose, kur yra šiukšlių vamzdžiai, vis tiek pradeda rūšiuoti“, - optimistiškai žiūrėjo J. Bene daugiausiai bendrose buitinėse atliekos yra perdirbimui naudingų žaliavų - plastiko, popieriaus, kartono ir stiklo.

Pasak A. Dapkūnienės, atliekų šalinimo sistema vamzdžiais yra tikrai atgyvenusi: „Per vamzdį namas praranda ir dalį šilumos, jau nekalbant apie tai, kad netvarkingai jais naudojantis laiptinėje atsiranda blogas kvapas. Tačiau tai yra namo bendro naudojimo inžinerinė sistema ir dėl jos atsisakymo reikalingas daugumos namo butų ir kitų patalpų sprendimas. Šios sistemos užsandarinimas vykdomas savininkų lėšomis, o jeigu dauguma gyventojų nuspręstų šalintuvus iš viso išmontuoti, tai pareikalautų nemažų kaštų.“

Kaip pranešė Vilniaus visuomenės sveikatos centro (VSC) Saugos skyriaus vyr. specialistė Ela Gurina, svarbu, kad šiukšlių vamzdžiai būtų valomi ir kad gyventojai nemestų stambiagabaričių atliekų. „Antra vertus, priėmimo šachtos, kur yra patalpa ir pastatyti konteineriai, taip pat turi būti nuolat valomi drėgnu būdu, naudojant biocidus, kurie turi būti registruoti Lietuvoje. Negalima primėtyti sausų chlorkalkių, kurios graužtų akis ir nieko nedarytų. Pasak E. Gurinos, nevalomoje patalpoje apsigyvena žiurkės, pelės, tarakonai, mintantys maisto likučiais. Tokiu būdu iš apačioje esančios patalpos, kurioje stovi konteineris, graužikai ir parazitai bėga į gyventojų butus. „Tarakonai, žiurkės gali pernešti infekcines žarnyno ligas: dizenteriją, salmoneliozę ir kitas“, - įspėjo specialistė.

Teisiniai Aspektai ir Savivaldybės Iniciatyvos

Vilniaus miesto savivaldybė dar liepos mėnesį kreipėsi į Aplinkos ministeriją, prašydama inicijuoti teisės aktų pakeitimus, atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus mieste, per 2018-2020 metus bus įrengtos naujos požeminės ir pusiau požeminės atliekų surinkimo aikštelės“, - tikina S. Kvederienė.

Teisės aktų pakeitimai užtikrintų, kad sostinės savivaldybei pasirūpinus komunalinių atliekų surinkimu ir rūšiavimu, daugiabučių namų atliekų vamzdžių naudojimas atliekų šalinimui būtų tiesiog nutrauktas. „Taigi, šiuo metu nėra jokio dokumento, kuris nurodytų, kad įrengus naujas, modernias atliekų surinkimo aikšteles šalia namo, jomis tikrai bus naudojamasi, o atliekų vamzdis name bus užsandarintas“, - papildė S. Kvederienė.

Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorė Agnė Bagočiutė patikino, kad Atliekų tvarkymo įstatymo ministerija nekeis taip, kaip yra pasiūliusi savivaldybė. Nors per daugiabučiuose esančius vamzdžius yra išmetamos gyventojų komunalinės atliekos, tačiau, anot A. Bagočiutės, tai nėra „atliekų tvarkymo reguliavimo dalykas“.

Vilniaus miesto savivaldybė, pasak S. Kvederienės, dar 2013 metais buvo užsakiusi centralizuotai teikiamų komunalinių paslaugų apskaičiavimo ir mokėjimo galimybių studiją. Joje buvo paskaičiuota, kad, jei gyventojai nuspręstų užsandarinti atliekų vamzdžius, jie sutaupytų apie 3,6 euro centus nuo kvadratinio metro per mėnesį. Paskaičiuokime: jei turimas butas yra 60-ies kv. metrų, tuomet per mėnesį, užsandarinus atliekų šalinimo vamzdį, tokio buto savininkas sutaupytų kiek daugiau nei 2 eurus - per metus beveik 26 eurus.

„Panaikinus vamzdį būtų užtikrinti ir higienos normų reikalavimai, kvapai nesklistų. Juk Atliekų tvarkymo įstatyme yra numatyta ir pareiga - atliekas rūšiuoti jų susidarymo vietoje. Mesdami atliekas per šiukšlių šalintuvą gyventojai tikrai tik vienas kitas jas ir išrūšiuoja. O kuo labiau atliekos nerūšiuojamos, tuo už jų tvarkymą bus mokama daugiau. Nuo naujų metų savivaldybė juk planuoja pakeisti tvarką - kuo didesnis atliekų kiekis pas nekilnojimo turto savininką susidarė, tuo jis brangiau mokės“, - tikino S. Kvederienė.

Anot A. Dapkūnienės, daugelis gyventojų, ar turėdami atliekų šalinimo vamzdį daugiabutyje, ar ne, vis tiek pasigenda rūšiavimo aikštelių: „Vilnius neskatina rūšiuoti, nes rūšiavimo konteinerių trūksta, jie išvežami nereguliariai, konteineriai tampa perpildyti, išrūšiuotos atliekos kraunamos aplink konteinerius. Gyventojai turi mažai informacijos apie atliekų rūšiavimą, jo naudą ir būtinumą.“

Gyventojų Nuomonės ir Balsavimai

Balsavimu, ar toliau naudotis atliekų šalinimo vamzdžiu, ar jį užsandarinti, turėtų pasirūpinti namą prižiūrintis administratorius ar bendrijos pirmininkas. A. Dapkūnienė teigė, kad balsavimus dėl atliekų šalinimo vamzdžių atsisakymo „Mano Būstas“ rengia nuolat, tačiau tik retas kuris namas nusprendžia vieningai: „Gyventojų argumentai yra tokie, kad šia pasenusia sistema patogu naudotis pagyvenusiems ar ligotiems žmonėms, kurie retai išeina į lauką. Naujos atliekų surinkimo aikštelės bus toliau nuo namo, tad jiems nebus patogu ten nešti atliekas. Dažniausiai gyventojai pasidalina į dvi stovyklas - vieni nori gyventi tvarkingai ir švariai, bei sutinka panėšėti atliekas toliau, nes jų turi nedaug, kadangi rūšiuoja. Kiti - nerūšiuoja, kenčia dėl blogo kvapo, bet nieko nenori keisti, todėl dažniausiai sprendimas nepriimamas.“

S. Kvederienė patikino, kad daugiabučių namų, kurių gyventojai nusprendė užsandarinti atliekų vamzdžius, tikrai nėra daug. Pašnekovė nurodė, kad liepos mėnesį savivaldybė taip pat kreipėsi ir į daugiabučių namų administratorius Vilniaus mieste, su prašymu atsižvelgti į naujai ketinamas įrengti požemines ir pusiau požemines atliekų surinkimo aikšteles.

Lietuvos būsto rūmų organizacijos, kurios nariais yra daugiabučių namų savininkų bendrijos ir daugiabučius namus administruojančios įmonės, vyresnysis teisininkas Algirdas Glodenis patikino, kad statistikos, kiek daugiabučių namų Vilniuje užsandarino atliekų vamzdžius, organizacija taip pat neturi.

„Juk kai kurie žmonės pirko butą su tokiu patogumu, o dabar, jei dauguma nuspręstų, kad vamzdį reiktų užsandarinti, tuomet tokių žmonių teisės būtų pažeistos. Aš laikausi tokios pozicijos, jog daugumos balsų visgi nepakanka. Žmonėms juk vis tiek patogumas - priėjai ir iškarto išmetei, o dauguma nusprendžia kitaip ir atima iš žmogaus šitą galimybę“, - tikino A. Glodenis.

Anot A. Glodenio, jei gyventojai vienbalsiai nenubalsuoja už atliekų vamzdžio užsandarinimą, šios atliekų šalinimo sistemos ir nereiktų uždaryti. Argumentą, kad savivaldybės pradėtos diegti naujosios požeminės ir pusiau požeminės atliekų surinkimo aikštelės paskatins gyventojus atsisakyti atliekų vamzdžių, A. Glodenis atmetė.

Naujovės Atliekų Tvarkymo Sistemoje

Alytaus miesto savivaldybė kartu su Alytaus regiono atliekų tvarkymo centru jau skelbė, kad atliks bandymą, kuriame dalyvaus pusšimčio namų Alytuje gyventojai. Esą jo metu atliekų tvarkymo centras (įskaitant ir savivaldybę) turės galimybę rinkti ir analizuoti informaciją, kokios atliekos yra išmetamos.

Be to, žadama keisti ir rinkliavos tvarką - už šiukšlių išvežimą mokėti reikėtų ne pagal daugiabučio namo plotą, o tai, kokias šiukšles ir kiek kartų bus išmesta per mėnesį. Kitų didžiųjų Lietuvos miestų savivaldybės naujienų portalui tv3.lt taip pat pakomentavo, ar gyventojai sulauks naujovių ir ar paseks tokiu Alytaus pavyzdžiu.

Lentelė: Didžiųjų Lietuvos miestų pozicija dėl naujovių atliekų tvarkyme

Špižinių Vamzdžių Sistemos: Techniniai Aspektai

Prieš pradedant bet kokius darbus su šiukšlių vamzdžiais, rekomenduojama pasikonsultuoti su atitinkamų sričių specialistais, gauti visus reikiamus sutikimus ir leidimus bei užtikrinti, kad darbai būtų atlikti pagal galiojančius standartus.

Svarbūs aspektai:

• Statybiniai reikalavimai: Tokie darbai dažnai pateikiami kaip kapitalinis remontas, tad būtina pasitikrinti statybos reglamentus ir statybos leidimų reikalavimus Klaipėdos savivaldybėje.
• Techninė būklė: Špižiniai vamzdžiai yra linkę rūdyti, ypač jei jie seni.
• Projektavimas ir darbų atlikimas: Darbus turi atlikti kvalifikuoti specialistai, turintys patirties su špižinių vamzdžių sistemomis.
• Dokumentacija ir komunikacija: Prieš atlikdami bet kokius pakeitimus, pasitarkite su pastato administracija (daugiabučio administratoriumi arba bendrija), kad įsitikintumėte, jog darbai neprieštarauja pastato taisyklėms.

tags: #butai #siukslines #ismetimo #vamzdzio #skersmuo