Akmẽnės rajòno savivaldýbė yra Lietuvos šiaurėje, Šiaulių apskrityje. Akmenės savivaldybės teritorija yra Ventos vidurupio žemumoje, žemėjančioje iš pietryčių į šiaurės vakarus nuo 110 iki 60 m absoliutaus aukščio. Reljefas - paskutinio ledynmečio moreninės lygumos. Per savivaldybės teritoriją teka Venta ir jos intakai Virvytė, Dabikinė, Vadakstis. Yra 2 ežerai, 5 tvenkiniai. Miškingumas - 31,6 %. Didžiausi miškai: Birbiliškės, Kamanų, Lydmiškis, Pragalvojų, Purvių. Yra Kamanų rezervatas, Ventos regioninis parkas, draustiniai.
Akmenės rajono žemėlapis
Venta - miestas Akmenės rajono savivaldybėje, tarp Viekšnių (12 km) ir Papilės (9 km). Seniūnijos centras, yra 2 seniūnaitijos („Draugystės“ ir Ventos miesto). Miestas įsikūręs dešiniajame Ventos krante, vingiuotame upės ruože, prie Eglesio žiočių. Per Ventos upę nutiesti Ventos-Purvių pėsčiųjų tiltas ir Ventos tiltas. Šiauriniu Ventos miesto pakraščiu eina buvęs Liepojos-Romnų geležinkelis, stovi Akmenės geležinkelio stotis. Šalia miesto įsikūręs ir Ventos kaimas. Ventos miestas yra Ventos regioninio parko dalis.
Ventos regioninis parkas
Administracinė raida
Akmenės rajono administracinė raida buvo sudėtinga ir kelis kartus keitėsi:
- 1950 m. iš 14 panaikintos Kuršėnų apskrities ir 23 Mažeikių apskrities apylinkių buvo sudarytas Akmenės rajonas. Plotas 845 km2. 1950-53 priklausė Šiaulių sričiai.
- 1954 pabaigoje ir 1959 pradžioje buvo 17, 1972 - 9 apylinkės. 1959 prie Akmenės rajono prijungtos panaikinto Žagarės rajono 4 apylinkės, 1962 - kai kurios panaikinto Kuršėnų rajono gyvenvietės.
- 1962 Akmenės rajonas prijungtas prie Mažeikių rajono, 1965 vėl sudarytas. Į jį įėjo 8 Mažeikių, 1 Joniškio rajono apylinkė, Akmenė, Naujoji Akmenė ir Viekšnių miesto tipo gyvenvietė.
- 1968 ir 1971 šiek tiek keistos rajono ribos. 1978 miesto tipo gyvenvietės teisės suteiktos ir Ventai.
- 1995 miesto tipo gyvenvietės tapo miestais, vietoj Akmenės rajono įsteigta Akmenės rajono savivaldybė. 1999 12 Viekšnių seniūnija priskirta Mažeikių rajono savivaldybei.
Gyventojai
2011 m. surašymo duomenimis, lietuviai sudarė 95,4 %, rusai - 2,5 %, latviai - 0,63 %, ukrainiečiai - 0,4 %, kiti - 0,41 %.
Švietimas Akmenės Rajone
Carinės Rusijos sudėtyje, kada Lietuvoje siautėjo nutautinimo politika, mūsų liaudis stengėsi išlaikyti savo kalbą, raštą, kultūrą. Caro žandarams persekiojant Lietuvos liaudį, vaikai slapta mokėsi lietuviško rašto. Kad žandarams neliktų įtarimo, vaikų mokymo vieta buvo keičiama kas savaitę. Mokslas vyko paprastuose gyvenamose patalpose. Jokio specialaus inventoriaus nebuvo. Klasėje buvo paprastas stalas.
Ventos miesto teritorijoje carinės priespaudos metais vaikus rašto mokė du daraktoriai: Slabys, gyvenęs Purvių II kaime, o po jo mirties, Jaraminas, gyvenęs Žerkščių kaime. Abu daraktoriai mokėjo rusų ir lietuvių kalbas. Slabys daugiau mokėjo rašyti ir skaityti, bet specialaus išsilavinimo neturėjo - buvo kaimo siuvėjas. Jis, eidamas iš kiemo į kiemą, kartu mokydavo vaikus. Šiose mokyklose mokėsi valstiečių vaikai nuo 7 iki 14 metų. Vaikų gabumai buvo labai įvairūs.
Švietimo įstaigos
Šiuo metu Akmenės rajone veikia:
- 4 gimnazijos
- 2 progimnazijos
- V. Zubovo ir pagrindinė mokyklos
- 3 vaikų lopšeliai-darželiai
- Jaunimo ir suaugusiųjų švietimo bei sporto centrai
- 2 muzikos mokyklos
- Pedagoginė ir psichologinė tarnyba
Dabikinės Mokyklos Istorija
1907 m. Purvių II kaime buvo atidaryta liaudės mokykla. Tikslus jos adresas: Kauno gubernija, Šiaulių apskritis, Papilės valsčius, Purvių II kaimas. Mokyklą įsteigė Papilės valsčiaus lėšomis. Patalpos buvo parinktos pas Bercheuhageną. Mokykla buvo keturių skyrių, mokslas tęsėsi 4 metus. Kai valstiečiai baigdavo visus rudens darbus, baigdavosi ganiavos laikas, savo vaikus leisdavo į mokyklą. Tai būdavo jau lapkričio mėnuo. Mokinių skaičius būdavo įvairus. Jis svyruodavo tarp 20 - 30 mokinių, pasiekdavo net 40.
Pirmasis mokytojas joje buvo Jokubauskas. Už mokslą liaudies mokykloje mokėti nereikėjo. Buvo dėstoma aritmetika, tikyba, rusų kalba, lietuvių kalba, dailyraštis. Oficiali kalba buvo rusų , ja ir buvo dėstomi visi dalykai. Mokymo metodika buvo paremta tekstų mokymusi atmintinai.
1940 m., pasikeitė mokyklos pavadinimas ir adresas: Šiaulių apskritis, Papilės valsčius, Dabikinės pradinė mokykla. Mokykla buvo dviejų komplektų. Jos patalpos buvo perkeltos į Šiaulių geležinkelio valdybai priklausiusį pastatą, esantį netoli geležinkelio stoties. Nors pastatas nebenaujas, mūrinis, mokyklai nepritaikytas, tačiau patalpos geresnės, negu privačiose pastatuose veikusioje mokykloje. Mokykloje buvo dvi klasės, kurias šildė dvi skarda dengtos krosnys. Suolai keturviečiai, neatitikę mokinių ūgio, nepatogūs sėdėti. Klasės ilgos, siauros, langai per maži, lyginant su kabinetų dydžiu, blogas apšvietimas. Nuspręsta statyti erdvesnę mokyklą, tačiau tam sutrukdė prasidėjęs karas ir vokiečių okupacija.
1940 m. mokykloje dirbo du mokytojai: mokyklos vedėja Volkovienė Adolfina ir mokytoja Žukauskaitė. Vėliau abi išsikėlė į Rytų Lietuvą ir dirbo ten pedagoginį darbą iki išėjimo į pensiją. Mokinių buvo apie 60. Keturių skyrių mokymas buvo privalomas, nemokamas. Kiekvienoje klasėje mokėsi po du skyrius. Buvo išleisti nauji vadovėliai.
Pokario metais mokykla liko tose pačiose patalpose, tik pasikeitė adresas: Kuršėnų apskritis, Papilės valsčius, Dabikinės pradinė mokykla. Mokyklai reikėjo neatidėliotino remonto, kuris iš viso nebuvo darytas vokiečių okupacijos metais. Pastatas priklausė Mažeikių geležinkelių valdybai. Už pastatą Kuršėnų švietimo skyrius mokėjo valdybai nuomą. Augant fabrikui, didėjant gyventojų skaičiui, išaugo ir mokinių skaičius. 1949 m. pradinė mokykla buvo reorganizuota į septynmetę mokyklą. Mokyklos pastatas pasidarė per ankštas ir buvo pradėta nuomuoti pas privačius asmenis. Pritrūkus vietos pas Pakalniškį Vincą, 1952 m. buvo išnuomotos patalpos vienai klasei pas Raustį Antaną (dabartinė Stoties gatvė). Septynmetė mokykla buvo išmėtyta trijose vietose, tarp kurių atstumas buvo daugiau kaip 1 km. Pagrindinės mokyklos patalpos liko prie geležinkelio, o septynmetės mokyklos klasės pas Pakalniškį Vincą, Purvių II km.
1946 - 1948 m. Dabikinės mokyklos vedėjomis dirbo Janulytė, Valinskienė Adolfina. 1948 m. rugsėjo 1 d. mokykloje mokėsi apie 120 mokinių. Klasėse suolai buvo stiprūs, ąžuoliniai, juos padarė patys tėvai. Keletas suolų gauti iš švietimo skyriaus. Valinskienė A. Mokyklai vadovavo iki 1948 m. Vėliau išvyko dirbti į Šiaulių rajono, Kuršėnų apylinkės Vizdervių kaimo pradinę mokyklą. 1948 m. pradėjo dirbti mokytojai: Rakauskas Kazimieras ir Rakauskienė Genė. K. Rakauskas mokyklai vadovavo iki 1956 m. 1949/50 m. mokykloje dirbo penki mokytojai: Rakauskas A., Rakauskienė G., Jankus P., Jankuvienė , Viriuša A., Kinčinas. Tais metais mokykloje buvo vienas komplektas I - V klasių.
1953-1954 m. mokykla buvo perorganizuota į priaugančią vidurinę mokyklą. Dar esant septynmetei mokyklai, Akmenės švietimo skyriaus vedėjas Rovas ir mokyklos direktorius Rakauskas, pradėjo rūpintis, kad būtų pradėta naujos mokyklos statyba. 1960 m. sausio 26 d. atiduotas eksploatacijai naujas Ventos vidurinės mokyklos pastatas. 1972 m. Per pastarąjį dešimtmetį mokykla keitėsi ir kokybiškai, ir kiekybiškai.
Ventos Miesto Raida
1871 m. nutiesus Kaišiadorių-Liepojos geležinkelį buvo pastatyta Dabikinės geležinkelio stotis. Prie jos laikui bėgant įsikūrė nedidelė gyvenvietė. Tarpukaryje geležinkelio stoties pavadinimas pakeistas į Akmenę. Prie Akmenės geležinkelio stoties 1935 m. įkurta kalkių degykla AB „Kalkės“, su dviem degyklomis. Tuomet čia buvo degama daugiau nei 1/3 visos Lietuvos kalkių. 1961 m. atidaryta biblioteka.
Augant gamyklai ir jos darbuotojų skaičiui, 1966 m. gruodžio 30 d. sujungti Bausko ir Purvių II kaimai, o vietovė pavadinta Ventos darbininkų gyvenviete. 1966 m. Bausko ir Purvių kaimai „perkrikštyti” į Ventos gyvenvietę. 1978 m. balandžio 18 d. ji tapo miesto tipo gyvenviete (iki tol tai buvo didžiausias Lietuvoje kaimas), 1995 m. - miestu.
Svarbūs Faktai
- 1932 dabartinėje Ventos vietoje įkurtoje kalkinėje degta daugiau kaip 1/3 visų Lietuvos kalkių.
- Po II pasaulinio karo apylinkėse veikė Šatrijos rinktinės partizanai.
- Sovietų okupacijos metais pastatytas statybinių medžiagų kombinatas (dirbo apie 1000 žmonių).
- 1999 patvirtintas Ventos herbas.
Kultūra ir Religija
Stovi Ventos Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia (pastatyta 2009 m.), veikia biblioteka, paštas. Ventos vardą šalyje ir užsienyje garsina liaudiškos muzikos kapela „Ventukai“ (2004 m.)
Ventos Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia
Ekonomika
Ventoje veikia medienos apdirbimo (bendrovė Viking Industrier), kartoninių dėžių gamybos (Bigso), statybos (Vaidva) ir kitos įmonės.