Lietuvos Respublikos Būstų Renovacijos Įstatymas: Esminiai Aspektai ir Pakeitimai

Lietuvos Respublikos butų renovacijos įstatymas yra svarbus teisės aktas, reglamentuojantis daugiabučių namų atnaujinimo procesus šalyje.

Šis įstatymas buvo priimtas siekiant pagerinti gyvenimo kokybę, sumažinti energijos sąnaudas ir prisidėti prie aplinkosaugos tikslų įgyvendinimo.

Įstatymas įsigaliojo 1992 m. birželio 1 d., o priėmė jį Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas. Nuo to laiko įstatymas buvo daug kartų keičiamas ir papildomas, siekiant atliepti kintančius poreikius ir iššūkius.

Įstatymo Pakeitimų Chronologija

Štai chronologinis sąrašas svarbiausių įstatymo pakeitimų:

• 2024 m. balandžio 11 d.
• 2022 m. birželio 30 d. (XIV-2537)
• 2021 m. birželio 22 d. (XIV-1299)
• 2019 m. kovo 14 d. (XIV-441)
• 2019 m. sausio 11 d. (XIII-1996)
• 2018 m. birželio 30 d. (XIII-1464)
• 2017 m. birželio 22 d. (XIII-498)
• 2015 m. lapkričio 17 d. (XII-2026)
• 2014 m. liepos 17 d. (XII-1054)
• 2013 m. gegužės 16 d. (XII-320)
• 2013 m. sausio 17 d. (XII-149)
• 2011 m. gruodžio 9 d. (XI-1791)
• 2011 m. gruodžio 1 d. (XI-1776)
• 2011 m. lapkričio 10 d. (XI-1657)
• 2010 m. spalio 12 d. (XI-1053, XI-1051)
• 2009 m. liepos 17 d. (XI-355)
• 2008 m. gruodžio 22 d. (XI-100, XI-101)
• 2008 m. rugsėjo 29 d. (X-1732)
• 2008 m. liepos 23 d. (X-168)
• 2008 m. birželio 5 d. (X-1574)
• 2007 m. balandžio 3 d. (X-1073)
• 2005 m. liepos 5 d. (X-319)
• 2005 m. kovo 24 d. (X-143)
• 2004 m. gegužės 4 d. (IX-2217)
• 2003 m. balandžio 29 d. (IX-1549)
• 2002 m. lapkričio 12 d. (IX-1188)
• 2000 m. spalio 12 d. (VIII-2033)
• 2000 m. birželio 20 d. (VIII-1741)
• 1997 m. spalio 21 d. (VIII-472)
• 1997 m. balandžio 24 d. (VIII-194)
• 1995 m. gegužės 2 d. (I-875)
• 1993 m. vasario 21 d. (I-358)
• 1992 m. birželio 1 d.

Ši chronologija rodo, kad įstatymas buvo nuolat tobulinamas, atsižvelgiant į besikeičiančias aplinkybes ir poreikius. Kiekvienas pakeitimas turėjo įtakos butų renovacijos procesui ir jo efektyvumui.

Pagrindiniai Įstatymo Tikslai ir Principai

Pagrindiniai butų renovacijos įstatymo tikslai apima:

• Energijos vartojimo efektyvumo didinimą daugiabučiuose namuose.
• Gyvenimo kokybės gerinimą.
• Aplinkosaugos tikslų įgyvendinimą.
• Daugiabučių namų modernizavimą.

Šie tikslai yra įgyvendinami per įvairias priemones, įskaitant finansinę paramą, techninę pagalbą ir teisinį reguliavimą.

Svarbūs 2024 m. Pakeitimai

Šiemet birželio pabaigoje Seimas priėmė Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo pakeitimo įstatymą, kuriuo įtvirtinamos valstybės paramos taisyklės ateinančiais metais.

Kaip vieną svarbiausių naujojo įstatymo akcentų BETA vadovas Valius Serbenta išskiria didesnį finansinį ir vadybinį renovacijos stabilumą.

Naujuoju įstatymu įtvirtinama, kad valstybė kompensuos 30 proc. energinį efektyvumą didinančių priemonių kainos ir 100 proc. apmokės atnaujinimo administravimo išlaidas - tad projekto parengimas, administravimas, statybos priežiūros specialisto darbas gyventojams nieko nekainuos.

Tačiau svarbiausia, kad tokie paramos dydžiai numatomi iki 2020 m., tad tie daugiabučiai, kurie nespės atsiliepti į vieną kvietimą, galės ramiai ruoštis sekančiam“, - komentuoja V. Serbenta bei priduria, kad gyventojus ypatingai turėtų pradžiuginti žinia apie pilnai kompensuojamas renovacijos administravimo išlaidas - iki šiol kompensacija siekė tik 50 proc., tad gyventojai turėdavo sumokėti lygiai pusę administravimo išlaidų.

Didesnė Gyventojų Nepriklausomybė nuo Šildymo Tiekėjų

Kita itin svarbi naujovė, kurią atneš įstatymas - galimybė pasinaudoti 10 proc. papildoma valstybės parama.

Siūloma tokią paramą teikti, kai daugiabutyje įrengiamas atskiras ar modernizuojamas esamas neautomatizuotas šilumos punktas, įrengiami balansiniai ventiliai ant stovų, pertvarkoma ar keičiama šildymo sistema, butuose įrengiant individualios apskaitos prietaisus ar daliklių sistemą, termostatinius ventilius.

V. Serbenta pabrėžia, kad tokia parama leis gyventojams padidinti nepriklausomybę nuo šilumos tiekėjų bei turėtų daugiau įtakos savo šildymo sąskaitų dydžiui.

„Gyventojai, nepriklausomai nuo savo šildymo sistemos tipo, galės geriau reguliuoti savo šildymo kainas. Tai, žinoma, labai aktualu prie centrinio šildymo prijungtiems daugiabučiams“, - pastebi pašnekovas.

Privataus Kapitalo Pritraukimas Renovacijai

Parama daugiabučių modernizacijai kaip ir anksčiau bus teikiama iš valstybės biudžeto, Europos Sąjungos ir kitomis lėšomis, sako Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento Būsto skyriaus vyriausioji specialistė Ona Burneikaitė-Raugalienė bei pabrėžia, kad norint užtikrinti nuolatinį renovacijos finansavimą, būtina pritraukti daugiau privataus kapitalo lėšų.

„Tikimasi, kad įstatymas sudarys galimybes į daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) procesą aktyviau pritraukti būtent privatų kapitalą. Šiuo metu bendradarbiaujant su Europos investicijų banku, įsteigtas Rizikos pasidalinimo fondas, į kurį, taikant finansų inžinerijos priemonių ir garantijų mechanizmo derinius, numatoma pritraukti apie 500 mln. eurų“, - komentuoja Aplinkos ministerijos atstovė.

Planuojama kasmet Lietuvoje atnaujinti nemažiau kaip 500 senos statybos daugiabučių - toks skaičius įrašytas Vyriausybės programos įgyvendinimo plane.

„Energijos vartojimo efektyvumo didinimas, daugiabučių namų atnaujinimas yra vienas iš Vyriausybės veiklos prioritetų ir tai aiškiai atsispindi renovacijos planuose“, - sako O.

Seimas pritarė siūlymui renovuojant ar modernizuojant daugiabučius padidinti valstybės paramą nepriklausomybės gynėjams ir jų šeimų nariams.

Viena įstatymo pataisų iniciatorių - Seimo narė Paulė Kuzmickienė - pasiūlė teisę į šią paramą suteikti ir jų šeimos nariams: žuvusiųjų vaikams (įvaikiams), žuvusiųjų našliams (našlėms) ir žuvusiųjų tėvams (įtėviams).

Vyriausybės siūlymu ir Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pritarimu, nuspręsta tokią galimybę suteikti ir Lietuvos nepriklausomybės gynėjų, netekusių 45 ir daugiau proc. dalyvumo dėl 1991 m. sausio 11-13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, šeimos nariams.

„Yra reikšmingas papildymas, kuriuo nepriklausomybės gynėjų, pripažintų nedarbingais ar iš dalies darbingais, šeimų nariai taip pat įgytų teisę į valstybės paramą renovuojant, modernizuojant daugiabučius. Jeigu pirminis ratas buvo apie 30 asmenų, dabar tai būtų apie 370 asmenų. Svarbu yra tai, kad kompensacija būtų taikoma žiūrint į atnaujinimo projektų paraiškas, pateiktas po 2019 m. sausio 1 d., kompensavimas šimtaprocentinis ir labai svarbu, kad, susitvarkius dokumentus, asmeniui ta kompensacija būtų išmokama iš karto“, - Seimo kanceliarijos Spaudos biurui sakė viena pataisų iniciatorių Seimo narė P. Kuzmickienė.

Priimtomis pataisomis, įstatyme nustatytus daugiabučių atnaujinimo programos reikalavimus atitinkančiais atvejais, tokiems asmenims bus apmokamos išlaidos, tenkančios atnaujinimo projekto parengimui, įskaitant atnaujinimo projekto vykdymo priežiūrą ir atnaujinimo projekto ekspertizės, kai ji privaloma pagal Statybos įstatymą, atlikimui, jo įgyvendinimo administravimui, statybos techninės priežiūrai, kredito draudimo įmoka, išmokant vienkartinę kompensaciją už kreditą, paimtą daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir (ar) palūkanas, jeigu jos buvo apskaičiuotos.

Vienkartinė kompensacija išmokama nurodytiems asmenims ir tuo atveju, jeigu daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti) kreditas nebuvo paimtas, tačiau buvo apmokėtas nuosavomis lėšomis.

Valstybės parama teikiama asmenims, kurie yra būsto savininkai, tik už vieną nuosavybės teise valdomą būstą.

„Sausio 13-osios nepriklausomybės gynėjai, žuvusieji, sužeistieji, jų šeimos tąsyk, 1991-aisiais metais, padėjo pamatinę savo pastangą ir auką valstybingumui išsaugoti. Tokia valstybės pagalba šiems žmonėms, mano nuomone, yra ir teisinga, ir suprantama. Laisvės gynėjai yra išskirtiniai žmonės ir jie turi sulaukti didesnio valstybės dėmesio“, - sakė Seimo narė P. Kuzmickienė.

Projekto priėmimo metu Seimas pritarė Kasparo Adomaičio siūlymui papildyti projektą papildomu finansavimu skiriantiems dėmesį renovacijos architektūrai.

„Renovacija niekada negali būti vien tik dėl energetinio efektyvumo. Mano siūlymas siekia, kad būtų bent jau gera renovacijos architektūra. Tai yra, jeigu tie, kas renovuojasi, gauna miesto savivaldybės priarimą, kad jų architektūra atitinka geros renovacijos kokybės standartą, jie gauna papildomus 5 proc. paramos“, - sakė K. Adomaitis.

Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti įstatymo pataisoms (projektas Nr. XIVP-2366(2) pritarė 107, nė vienas nebalsavo prieš, susilaikė du Seimo nariai.

Įstatymas įsigaliojo 2024 m. birželio 1 d.

Teisės akto pakeitimu nurodytos daugiabučių namų atnaujinimo projekto išlaidų kompensacijos bus taikomos daugiabučių namų atnaujinimo projektų paraiškoms, pateiktoms po 2019 m.

Kompensacinės Išmokos Individualiems Namams

Nuo 2025 m. rugpjūčio 25 d. 8.00 val. iki 2025 m. rugsėjo 24 d. 17.00 val. Kompensacinėms išmokoms kvietimui skirta 26 mln.

Kompensacinė išmoka skirta individualių žemesnės negu B energinės klasės gyvenamosios paskirties namų (vieno ar dviejų butų) atnaujinimui.

Kompensacinė išmoka apskaičiuojama naudingą namo plotą padauginus iš fiksuoto 75 Eur/kv. m.

Maksimali kompensacinė išmoka gyvenamajam namui (pagal unikalų namo Nr.) bei pareiškėjui (pagal asmens kodą) - 14 500 Eur.

Pagal priemonę kompensacinė išmoka gali būti mokama vieną kartą (įskaitant ir anksčiau gautas paramas).

Paraiškos teikiamos per Aplinkos projektų valdymo informacinę sistemą (APVIS).

Jeigu pareiškėjas neturi galimybės pateikti paraiškos per APVIS (tais atvejais, kai nesinaudoja elektroninėmis identifikavimo priemonėmis bei negali suteikti įgaliojimo pildyti paraišką per APVIS kitam asmeniui), jis gali registruotu laišku, el. paštu arba atvykęs į Agentūrą raštu pateikti laisvos formos motyvuotą prašymą sudaryti sąlygas teikti paraišką ne per APVIS sistemą.

gyvenamajam namui iki 2025 m. rugpjūčio 25 d. paraiškos pateikimo dieną namo energinio naudingumo sertifikatas yra galiojantis ir užregistruotas VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūroje pastatų energinio naudingumo sertifikatų registre.

Nuotraukas, kuriose turi būti užfiksuota iki namo atnaujinimo sertifikavimo pažymoje nurodytos šiluminės energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonės (pvz. gyvenamajam namui iki 2025 m. rugpjūčio 25 d.

Jeigu paraiškų bus gauta daugiau nei kvietime numatytai 26 mln.

1. Galiojanti namo energinio naudingumo klasė iki pastato atnaujinimo.
2. Projektai, surinkę vienodą balų skaičių pagal 1 punktą, reitinguojami pagal planuojamų atnaujinti namų skaičiuojamosios šiluminės energijos suvartojimo sąnaudų dydį tenkantį 1 kv. m. namo naudingo ploto.

Jeigu paraiškų bus gauta mažesnei nei kvietime skirta suma - vertinamos visos per kvietimo laiką pateiktos paraiškos, nepriklausomai nuo paraiškos pateikimo laiko, t. y.

Projektas turi būti įgyvendintas iki 2026 m.

Projektai gali būti pradėti įgyvendinti iki kvietimo paskelbimo, tačiau išlaidos patirtos ne anksčiau kaip 2022 m.

Atnaujinto pastato energinio naudingumo sertifikato pateikti nereikia. Jis turi būti užregistruotas Pastatų energinio naudingumo sertifikatų registre.

modernizavus namą, kurio išlaidos pilnai ar iš dalies kompensuojamos Lietuvos Respublikos arba Europos Sąjungos biudžeto lėšomis, būtina atlikti namo sandarumo matavimus.

Šiuo metu Lietuvoje vyksta balsavimai dėl daugiabučių namų modernizavimo.

Pagal Vyriausybės programą, atnaujinami daugiabučiai, kurie yra statyti iki 1993 metų.

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) kviečia teikti paraiškas modernizuoti daugiabučius iki A energinės klasės ir nauju būdu - skydais.

Renovacijos projektus Vilniuje administruojanti VšĮ „Atnaujinkime miestą“ atsako gyventojams, nuo ko pradėti.

Kartais pasigirsta teiginių, kad „namo modernizavimas - tik gražesnė išvaizda“.

Tačiau „Atnaujinkime miestą“ komanda su šiuo teiginiu nesutinka.

Senos statybos daugiabučiuose sparčiai blogėja balkonų techninė būklė, dažnai daug lėšų pareikalauja gendančių liftų tvarkymas, namo siūlių kosmetinis remontas, stogų tvarkymo darbai.

Renovuojant apšiltinama ne tik namo išorė, bet ir atnaujinamos šildymo, karšto vandens, bendrojo naudojimo inžinerinės, vėdinimo ir priešgaisrinės sistemos, šiltinamos rūsio perdangos, keičiami langai, atnaujinami balkonai, laiptinės, liftai, šiltinamas stogas.

Norite renovacijos? Organizatorius apie susirinkimą turėtų informuoti iki jo likus ne mažiau nei dviems savaitėms - t.y. 14 dienų.

Po susirinkimo, pagal teisės aktų reikalavimus jo iniciatorius parengia priimtų sprendimų protokolą.

Planuojant susirinkimus Vilniuje, Vilniaus miesto savivaldybės viešoji įstaiga „Atnaujinkime miestą“ siūlo galimybę bendradarbiauti.

VšĮ „Atnaujinkime miestą“ susitikimų informuoja apie investicinio plano kainą, kokios lengvatos taikomos nepasiturintiems gyventojams, kokias priemones galima rinktis namo modernizavimui bei kokios naudos numatomos po namo renovacijos.

„Atnaujinkime miestą“ pažymi, kad pirmąjį balsavimą sušaukia namo pirmininkas arba administratorius ir jo metu renovacijai turi pritarti daugiau nei pusė namo butų savininkų, t.y. 50 procentų +1 balsas.

Pačio pirmojo susirinkimo metu balsuodami žmonės pritaria arba nepritaria tam, kad būtų įvertinta daugiabučio būklė ir jo atnaujinimui parengtas investicijų planas, būtų suskaičiuota, kiek kiekviena pasirinkta priemonė kainuos atskirai (sienų, stogo šiltinimas, balkonų atnaujinimas ir panašiai).

Investicijų planas daugiabučiui namui preliminariai kainuoja apie 1500 Eur.

Už investicijų planą be išimties moka viso namo butų savininkai, tačiau jį patvirtinus, vėliau ši suma grąžinama.

Sulaukus butų savininkų pritarimo planas rengiamas apie pusantro mėnesio.

Tuomet jis pristatomas gyventojams, kurie turi galimybę galutinai pasirinkti norimas atnaujinimo priemones.

Atsižvelgus į namo butų savininkų pasirinkimus, rengiamas galutinis investicijų plano variantas, kuris balsuojant patvirtinamas arba ne.

Renovacija prasideda tik tuo atveju, jei antro balsavimo metu galutiniam investicijų planui pritaria ne mažiau nei 55 procentai butų ir kitų patalpų savininkų.

Gyventojams nepritarus - namo atnaujinimo procesas nutraukiamas ir už investicinio plano rengimą pinigai negrąžinami.

Šiuo metu atnaujinimui, po kurio pasiektų A energinę klasę, ruošiasi 50 Vilniaus daugiabučių namų bendruomenių.

mokate iki 70 proc. daugiabučio namo 60 kv.

Svarbu paminėti ir tai, kad Vilniuje savivaldybė skatina darnų kvartalų atsinaujinimą ir renovavus kvartalą, nemokamai sutvarko kiemus.

Besidomintys renovacija Vilniaus mieste kreipkitės el.

Norėdami geriau suprasti, kaip veikia kompensacinės išmokos individualiems namams, peržiūrėkite šią lentelę:

Daugiabučių renovacija Vilniuje

tags: #bustu #renovacijos #istatymas