Straipsnyje nagrinėjama, kaip bolševikai mėgino plėsti savo idėjų propagandą Lietuvoje, panaudodami kiekvieną sunkesnį momentą ir žmonių nuotaikas ta linkme, kad jų idėjos galėtų daugiau įtakos įsigyti. Bolševikų propaganda Lietuvoje ne iš karto paaiškėja, o pagrindinė idėja yra ne kartą išmėginta ir patikrinta.
Lietuvos okupacija 1940 metais
Propagandos Metodai ir Tikslai
Bolševikų propagandos meno mėgėjai buvo tikri propagandos profesionalai, kurių tikslams pasiekti tinka kiekviena priemonė. Jų propaganda buvo plačiausiems sluoksniams prieinama ir suprantamos, pasižymėjo ypatingu skambumu. Galima pastebėti bolševikų propagandos idėjų tam tikrą dvilypumą: viena dalis skelbia, kas turi būti, bet svarbiausia, kas sudaro partijos slaptąjį tikslą. Pagrindinė idėja turi ir savo antrininkę - tai kita jų dalis tik turima galvoje. Bolševikai nuolatos vadovaujasi tuo, kas užmaskuojama, kad per anksti nepaaiškėtų.
Bolševikų propaganda, siekiant revoliucijos įgyvendinimo, pritaikė čia visus tuos metodus, kuriais jie mulkino savo tautas. Tam tikrame laipsnyje apatijos, propaganda turėjo nemenką pasisekimą. Ar bolševikai nuoširdžiai ėmė domėtis rusų praeitimi? Visai ne. Tai buvo išskaičiavimas. Jie suprato, kad jei jiems nepavyks sužadinti rusų tautos patriotinių jausmų, viskas bus sugniužinta. Šia savo propaganda jie žymiai pataisė savo reikalus.
Kultūros ir Meno Panaudojimas Propagandai
Bolševikų valdžioje atsirado tikras rojus tautoms, į šią Sąjungą patekusioms, jų laukia žydėjimo ir gerbūvio laikotarpis. Gyvenimas išbujos, literatūra, menas, mokslas klestės. Ši propaganda iš tolo atrodė patraukli ir viliojanti. Bolševikai negailėjo pinigų propagandai, sėjo milijonus ir pasižymėjo savo rūšių ir metodų įvairumu, kad nepasidarytų nuobodu. Meno žmonėms bolševikų palankumas buvo ypatingas - nacionalinė savo forma turėjo suvilioti lietuvius - meno darbuotojus.
Bolševikai rūpinosi ne atskirų tautų kultūros ugdymu, o pasauline bolševikine revoliucija, kuri buvo jų vyriausias ir galutinis tikslas. Tai tik laikinas manevras, skirtas užsieniui. Bolševikai iškėlė atskirų tautų kultūrinę veiklą, kad jos net gaus daugiau galimybių savo tautinę kūrybą plėsti. Jie ieškodavo tik propagandinės medžiagos, kurią būtų galima parodyti pasauliui.
Pavyzdžiui, pagarsėjusi lietuvių liaudies meno dekada leido greta kitų tautų pasireikšti ir lietuvių meno pajėgoms. Meno darbuotojams buvo siūlomos temos, kurias bus galima Maskvoje išryškinti. Tačiau, kai buvo išgirsta, kad tai neįdomu, paaiškėjo, kad veikalams temų yra labai daug. Tai galėjo tik pagilinti lietuvių separatizmą.
Ekonominis Poveikis ir Nacionalizacija
Lietuvos ūkio katastrofos pradžia siejama su 1940 metais. Bolševikai ėmėsi daugybės įsakymų ir potvarkių, griaunančių visas ūkio sritis, įvesdami bolševikišką šeimininkavimą. Lietuvoje vyravo privatus prekybos sektorius, kurį buvo užvaldę žydai, o kooperatyvų ir atskirų lietuvių vaidmuo tebuvo pradėjęs tik didėti. Bolševikai nacionalizavo visas privačias prekybos įmones, kurių turtas siekė 242.612.260 litų. Tai ne tik atėmė turtą iš savininkų, bet ir nuo vartotojų. Kainos buvo nežmoniškai pakeltos, visoje prekyboje prasidėjo chaosas.
Kariuomenės ir Rašytojų Likimas
Lietuvos kariuomenės tragedija prasidėjo jos pavertimu į 29 teritorinį korpusą, siekiant ją subolševikinti. Kariams teko patirti pažeminimus ir užgauliojimus. Bolševikai įvairiausiomis gėrybėmis bandė įtraukti Lietuvos rašytojus į bolševikinę agitaciją ir komunizmo garbinimą. Tačiau rašytojai laikėsi nuošaliai, todėl Maskvos kalėjimuose atsidūrė buvę vidaus reikalų ministrai ir kiti aukšti pareigūnai, kurie buvo čekistiškai terorizuojami.
LTSR herbas
Žydų Vaidmuo ir Santykiai
Bolševikų valdymo laikais žydams buvo lengva ir laisva, jie užvaldė lietuviškas įmones ir jose šeimininkavo. Jie jautėsi visur šeimininkais, norėjo tik vieni visur tvarkyti ir valdyti. Tačiau darbininkių moterų grumtynės su bolševikų milicija ir su žydais baigėsi tuo, kad lietuvių areštavo, o žydus išvijo iš darbovietės.
Švietimo Sistema ir Darbininkų Rengimas
Bolševikai rodė didelį susidomėjimą mokyklų jaunimu, nes norėjo išugdyti tikruosius bolševikinės inteligentijos kadrus. Buvo rengiami dideli mokytojų suvažiavimai, ruošiamasi naujiems mokslo metams, įvedamos pagrindinės permainos mokyklų veikloje. Iš mokyklų buvo pašalinti religiniai simboliai, nepageidaujama literatūra, pakeistos programos ir apkarpyti vadovėliai. Siekiant rengti kvalifikuotus darbininkus, buvo nuspręsta steigti amatų ir geležinkelio mokyklas, į kurias turėjo būti priimta 14.000 jaunuolių nuo 16-17 metų amžiaus.
Žemės Ūkio Kolektyvizacija
Bolševikai vykdė žemės matavimo komediją, kurios vadovu buvo Maskvos įgaliotinis Pozdniakovas. Tai buvo daroma būsimajam Lietuvos žemės ūkio sukolektyvinimui parengti. Buvo apsimetama, kad tai tikra nauja žemės reforma.
| Sritis | Bolševikų Veiksmai | Pasekmės |
|---|---|---|
| Ūkis | Nacionalizacija, įsakymų ir potvarkių įvedimas | Ekonomikos griūtis, chaosas prekyboje |
| Kariuomenė | Pavertimas į 29 teritorinį korpusą, subolševikinimas | Pažeminimai, užgauliojimai kariams |
| Kultūra ir Menas | Propagandos skatinimas, meno darbuotojų įtraukimas | Ideologinis spaudimas, kūrybos kontrolė |
| Švietimas | Programų keitimas, ideologinis indoktrinavimas | Religinių simbolių pašalinimas, nepageidaujamos literatūros draudimas |
tags: #bustu #apsvietimo #raida