Neįgaliesiems pritaikomas būstas - tai gyvenamųjų patalpų (aplinkos) pritaikymas, panaudojant specialius elementus, koreguojant erdves ir statybos sprendimus. Negalią turintys gyventojai Lietuvoje gali kreiptis į savivaldybes dėl būsto pritaikymo ir pasinaudoti valstybės bei savivaldybės parama.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis pasirašė įsakymą, kuriuo patvirtinamos lengvesnės taisyklės neįgaliųjų būstų pritaikymui pasinaudojant valstybės ir savivaldybės parama. 2019 metams neįgaliųjų būsto pritaikymui skirta 1,5 mln. eurų.
„Visi puikiai suprantame, kad nepritaikyta aplinka įkalina neįgaliuosius namuose, trukdo gyventi savarankiškai bei bendrauti su draugais ar artimaisiais. Todėl tiek valstybė, tiek savivaldybės turi, kiek įmanoma, labiau prisidėti prie neįgaliųjų savarankiškumo plėtros, o būsto pritaikymas - vienas iš būdų to siekti. Nuo šių metų didiname valstybės indėlį būsto pritaikymui ir keltuvo ar lifto įrengimui, plečiame galimybes keisti būstą ar kreiptis dėl būsto pritaikymo“, - sako ministras L.
Valstybės biudžeto lėšų paskirstymą savivaldybėms koordinuoja Neįgaliųjų reikalų departamentas.
Būsto paskola: Svarbiausi klausimai esamiems ir būsimiems skolininkams.
Būsto pritaikymo sąlygos
Neįgaliajam pritaikomam būstui galioja tam tikri reikalavimai. Pavyzdžiui, pritaikyti galima būstą, kuris nuosavybės teise priklauso pačiam neįgaliajam, kitam fiziniam asmeniui arba savivaldybei. Jame turi būti deklaruota ir faktinė neįgaliojo gyvenamoji vieta, išskyrus atvejus, kai būstas nėra visiškai baigtas.
Jei būstas yra asmens, kuriam prašoma pritaikyti būstą, jis turi būti asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai būstas nėra visiškai baigtas (baigtumas turi būti tarp 80 ir 100 proc.). Taip pat svarbu, kad būsto savininkui nebūtų apribotos daiktinės teisės į būstą, išskyrus hipoteką. Jei būsto statyba nebaigta (baigtumas ne mažesnis kaip 80 procentų), jis turi nuosavybės teise priklausyti asmeniui, kuriam prašoma pritaikyti būstą, ar atstovui.
Kai neįgaliajam yra pritaikomos bendrojo naudojimo patalpos daugiabutyje, tuomet prašoma gauti kitų savininkų sutikimą.
Teisę į būsto pritaikymą turi asmenys, kuriems nustatytas neįgalumo ar dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo ar antro lygio poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. asmenims, kuriems nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo ar antro lygio poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. dirbantiems asmenims, išskyrus dirbančiuosius pagal savanoriškos veiklos sutartis.
Taip pat yra numatyta galimybė gauti kompensaciją būsto keitimui, kai parduodamas asmeniui su negalia nepritaikytas būstas ir perkamas pritaikytas ar iš dalies pritaikytas būstas.
Daugiau savarankiškumo. Naujuoju aprašu sudaroma galimybė neįgaliajam savarankiškai organizuoti būsto pritaikymo darbus, įskaitant keltuvų ar liftų pirkimą ir jų įrengimą, net ir tuo atveju, jei neįgaliojo pritaikomas būstas nėra įtrauktas į einamųjų metų sąrašą.
Didinamas valstybės piniginis indėlis būsto pritaikymui. Pritaikant būstą neįgaliesiems nuspręsta didinti valstybės biudžeto lėšų indėlį nuo 4218 iki 5700 eurų, tačiau nustatoma, kad valstybės biudžeto lėšos negalėtų sudaryti daugiau nei 60 proc. visos būsto pritaikymo darbų kainos.
Didinamas valstybės indėlis keltuvo ar lifto įrengimui. Pagal aprašą neįgalieji gali pretenduoti į keltuvo ar lifto įrengimo išlaidų kompensavimą. Kai įrengiamo keltuvo ar lifto kėlimo aukštis siekia pirmąjį namo aukštą ir jo įrengimą organizuoja pats pareiškėjas, tai valstybės biudžeto lėšų dalis palyginus su praėjusiais metais didinama nuo 2622 iki 3230 eurų. Kai tokio paties aukščio įrenginio darbus organizuoja savivaldybė, valstybės lėšos palyginus su pernai paūgės nuo 5244 iki 6270 eurų.
Daugiau žmonių galės keisti būstą. Sudaromos platesnės galimybės neįgaliesiems gauti kompensaciją būsto keitimui, kai parduodamas neįgaliajam nepritaikytas būstas ir perkamas pritaikytas (skirtumas gali būti padengiamas visiškai ar iš dalies). Keisti būstą bus galima nepriklausomai nuo savivaldybės: pavyzdžiui, neįgalusis gali gyventi Vilniuje, bet jeigu surastų tinkamą būstą Kaune, sostinės savivaldybė jam išmokėtų kompensaciją.
Išplečiamas besikreipiančiųjų ratas. Lengvinamos taisyklės. Remiantis naujuoju aprašu, dėl būsto pritaikymo bus galime kreiptis, jei jo baigtumas yra ne mažesnis kaip 80 proc. (anksčiau baigtumas turėjo būti 100 proc.).
Kaip kreiptis dėl būsto pritaikymo?
Norint pritaikyti būstą, reikia kreiptis į savivaldybės administraciją, kurios sudaryta būsto pritaikymo asmeniui su negalia komisija nustato būsto pritaikymo poreikį.
Jeigu prašomas pritaikyti būstas nepatenka į einamųjų metų pritaikomų būstų sąrašą, galima pateikti prašymą savivaldybei ir darbus atlikti savarankiškai (būtina, kad būsto pritaikymo asmeniui su negalia komisija nustatytų būsto pritaikymo poreikį).
Savivaldybių atsakingi specialistai įvertina būsto pritaikymo poreikį, tai yra kiek ir kokius darbus reikia atlikti (būsto įėjimo pritaikymas, keltuvų įrengimas, sanitarinių mazgų pritaikymas, vidinių durų platinimas, vandentiekio ir kanalizacijos įrengimas ir taip toliau). Rekomendacijas dėl būsto pritaikymo neįgaliesiems savivaldybei teikia sudaryta Būsto pritaikymo neįgaliesiems komisija.
Savivaldybių atsakingiems specialistams įvertinus ir nustačius būsto pritaikymo poreikį, būsto pritaikymo darbus organizuoja savivaldybės arba patys pareiškėjai.
Asmuo ar atstovas prašyme gali nurodyti pageidaujamą būsto pritaikymo darbų organizavimo būdą arba šią informaciją jis pateikia Būsto pritaikymo asmenims su negalia komisijai, jai atliekant prašomo pritaikyti būsto apžiūrą. Asmuo ar atstovas visus ar dalį būsto pritaikymo darbų savarankiškai organizuoja pats, kai prašomas pritaikyti būstas patenka į einamųjų metų būsto pritaikymo sąrašą. Asmuo ar atstovas visus ar dalį būsto pritaikymo darbų savarankiškai organizuoja pats, kai prašomas pritaikyti būstas nepatenka į einamųjų metų būsto pritaikymo sąrašą.
Prašyme nurodoma: asmens, kuriam prašoma pritaikyti būstą, ir atstovo (jeigu kreipiasi atstovas) vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas, asmens ar atstovo telefono ryšio numeris ar elektroninio pašto adresas, prašomo pritaikyti būsto adresas.
Prašymą ir dokumentus galima pateikti Vilniaus miesto savivaldybės Klientų aptarnavimo centre, Konstitucijos pr. 3, Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro 13 informacinis langelis arba galite parsisiųsti prašymo formą, ją užpildyti ir pristatyti paštu arba per pasiuntinį į Vilniaus miesto socialinių paslaugų centrą, Sausio 13-osios g. 10 Vilnius, el. Dėl išsamesnės konsultacijos būsto pritaikymo klausimais kreiptis į Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro vyr. socialinį darbuotoją Martyną Žebuolį, el.
Dokumentai, reikalingi kreipiantis dėl būsto pritaikymo:
- Elektroniniu paštu ar per E.
- Dokumentą ir (ar) informaciją, patvirtinančius, kad asmeniui nustatytas paliatyviosios pagalbos ar slaugos paslaugų namuose poreikis, jei kreipiasi asmuo, kuriam nustatytas paliatyviosios pagalbos ar slaugos paslaugų namuose poreikis.
- Galiojantį išrašą iš medicininių dokumentų (Forma Nr.
- išrašą iš asmens medicininių dokumentų forma Nr.
- išrašą iš asmens medicininių dokumentų forma Nr.
Keltuvų tipai ir ypatybės
Šiame straipsnyje aptarsime, kokie reikalavimai keliami keltuvams, įrengiamiems butuose, siekiant užtikrinti patogų ir saugų gyvenimą neįgaliesiems.
Keltuvas žmonėms su negalia - tai atviri autonominiai keltuvai. Šie keltuvai yra paprastos konstrukcijos, dažnai statomi prie daugiaaukščių namų, skirti kelti iki 6 m.
Keliantys į mažesnį aukštį montuojami be vartelių ant platformos, apsaugai nuo nuriedėjimo naudojamas mechaninė nuovaža (pandusas) nusileidžianti keltuvui pasiekus žemutinį aukštą. Tai atviri autonominiai keltuvai. Šie keltuvai yra paprastos konstrukcijos, dažnai statomi prie daugiaaukščių namų, skirti kelti iki 3 m.
Atitikties deklaracija pagal 2017 m. balandžio 5 d. reglamentą (ES) 2017/745 dėl medicinos priemonių, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2001/83/EB, Reglamentas (EB) Nr. 178/2002 ir Reglamentas (EB) Nr. 1223/2009 ir kuriuo panaikinamos Tarybos direktyvos 90/385/EEB ir 93/42/EEB (judėjimo techninės pagalbos priemonė turi būti paženklinta atitikties ženklu CE), išskyrus nešiojamąją (pripučiamą ar sudedamą) vonią, turėklus ar rankenas, kojinių ir pėdkelnių apsimovimo priemonę.
tags: #busto #isirengimas #neigaliesiems