Štai Lietuvoje būsto kainos per pastarąjį pusantro dešimtmečio padidėjo 202 proc., rodo naujausi Europos statistikos duomenys.
Ekspertai sako, kad tokia tendencija nėra netikėta, o kainų augimą lemia tiek istorinis kontekstas, tiek rinkos pokyčiai.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius pažymi, kad prieš 10-15 metų nekilnojamojo turto rinka buvo silpna: pasiūla menka, statybos segmentas daugiausia orientuotas į ekonomišką būstą, o projektų buvo nedaug.
Todėl dabartinis kainų lygis vertinamas palyginti su žema bazine riba.
Antrasis veiksnys - euro įvedimas 2015 m., kuris sustiprino pasitikėjimą rinka ir pritraukė tarptautinius investuotojus. Nauji projektai pasižymi aukštesne kokybe, geresne infrastruktūra ir didesniais energinio efektyvumo standartais.
Šiuo metu kainos esą atspindi ne tik pačią būsto vertę, bet ir kokybę, architektūrą bei gyvenamąją aplinką.
Didžiausias kainų šuolis fiksuotas pastaruosius 4-5 metus, o bendra tendencija rodo nuoseklų rinkos augimą.
Jau nuo 2026 metų Lietuvoje įsigalios naujas nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelis, kuris smarkiai paveiks ne tik brangiausius gyvenamuosius būstus, bet ir komercinį turtą.
Savivaldybės nustatys tarifus nuo 0,5 iki 3 proc., priklausomai nuo objekto vertės, o progresyvus apmokestinimas galios ir antriesiems ar vėlesniems gyvenamiesiems objektams, kurių vertė viršija 50 tūkst. eurų.
Apleistam turtui taikomi dar didesni tarifai, siekiant skatinti efektyvų turto naudojimą.
Komercinis nekilnojamasis turtas patirs tiesioginį finansinį spaudimą - didesnis mokestis reiškia augančias sąnaudas nuomininkams ir investuotojams.
Verslo objektų savininkai turės atsižvelgti į naujas tarifas planuodami nuomos kainas, o tai gali lemti didesnes išlaidas galutiniam vartotojui.
Viena iš pasekmių - biuro, parduotuvės ar sandėlio nuoma didmiesčiuose ir kurortuose gali brangti, atspindėdama augančias turto eksploatacijos išlaidas.
Gyventojams naujovės taip pat reiškia spaudimą nuomos rinkoje.
Didesnės NT vertės didmiesčiuose ir kurortuose - kai kurių objektų kainos per pastaruosius kelerius metus išaugo iki 120 proc. - jau dabar kelia nuomos kainas.
Ekspertai pabrėžia, kad renkantis nekilnojamąjį turtą Lietuvoje, svarbiausia atsižvelgti į jo lokaciją.
Didmiesčiuose, kaip Vilnius ir Kaunas, būstai populiarūs dėl darbo galimybių, infrastruktūros ir nuomos paklausos.
Kurortuose, pavyzdžiui, Palangoje ar Druskininkuose, verta rinktis turtą, kuris yra arčiau jūros, gerai išvystytos infrastruktūros ir pramogų, nes tai lemia tiek gyvenimo kokybę, tiek investicinę grąžą.
Būsto tipas taip pat turi didelę įtaką pasirinkimui. Butai miestuose dažniausiai patrauklūs dėl patogumo, gerų susisiekimo galimybių ir prieinamos kainos, o namai ar kotedžai priemiesčiuose ir kurortuose suteikia daugiau privatumo, erdvės bei poilsio galimybių.
Prieš perkant, verta įvertinti savo poreikius: ar būstas skirtas nuolatiniam gyvenimui, šeimos susibūrimams, ar planuojate investuoti ir nuomoti.
Tiesa, įsigyjant savo NT, būtinas finansinis ir teisinis pasiruošimas. Svarbu suplanuoti biudžetą, įvertinti paskolos galimybes ir pasirūpinti pradiniu įnašu.
Teisiniai aspektai - notarų patikrinimai, registracija žemės registre ir turto statuso tikrinimas - užtikrina, kad pirkimas bus saugus.
Lyderiaujantis greito elektromobilių įkrovimo tinklas „Ignitis ON“ artimiausiais metais taps dar platesniu ir patogesniu elektromobilių vairuotojams.
Europos Sąjunga (ES) šio tinklo plėtrai nusprendė skirti 16 mln. eurų, ši suma prisidės įrengiant 500 naujų įkrovimo prieigų.
Suteiktas finansavimas - didžiausias, koks skirtas Baltijos šalyse veikiančiam įkrovimo tinklo operatoriui.
ES iš viso skyrė beveik 422 mln. eurų 39 projektams, kuriems skirtomis lėšomis transeuropiniame transporto tinkle (TEN-T) bus diegiama alternatyviųjų degalų tiekimo infrastruktūra ir taip mažinama priklausomybė nuo iškastinio kuro.
„Ignitis“ elektrinio mobilumo departamento vadovas Eimantas Balta teigia, kad plėsdama savo valdomą „Ignitis ON“ tinklą bendrovė „Ignitis“ pateikė paraišką dėl 16 mln. eurų finansavimo. Paraiška buvo įvertinta teigiamai, todėl dabar pradedamas pasiruošimo pasirašyti sutartį etapas.
„Galime pasidžiaugti šiuo įvertinimu, kuris suteiktas ir tokioms Europos elektromobilių įkrovimo infrastruktūros lyderėms kaip E.ON ir „Milence“. Skirtas finansavimas mums leis gerokai išplėsti dabartinį tinklą: per trejus metus įsipareigojame įrengti 222 įkrovimo stoteles, kuriose vienu metu galės įsikrauti 500 elektromobilių. Svarbu tai, kad elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą patogiai plečiame ne tik lengviesiems elektromobiliams, tačiau taip pat ir sunkiasvoriam elektriniam transportui. Dar daugiau patogumo mūsų klientams suteiks tai, kad nors daugiausiai dėmesio bus skiriama infrastruktūros plėtrai būtent Lietuvoje, tačiau tinklas plečiamas ir kitose Baltijos šalyse“, - kalba E. Balta.
Šiuo metu „Ignitis ON“ tinklą sudaro virš 1100 įkrovimo prieigų, iš kurių 800+ yra greito įkrovimo. Jas ir įkrovimo kainas galima patogiai rasti įkrovimo stotelių žemėlapyje.
Iki artimiausios įkrovimo stotelės kelią nurodyti gali ir „Ignitis ON“ programėlė. Ji taip pat leidžia patikrinti, ar stotelėje laisva reikalinga jungtis, paleisti ir sustabdyti įkrovimą, atsiskaityti ir patogiai susisiekti su visą parą 7 dienas per savaitę veikiančia „Ignitis ON“ pagalba.
„Ignitis ON“ tinklo plėtros ir kiti 38 projektai buvo atrinkti pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonės (angl. Connecting Europe Facility, CEF) transporto programą „Alternatyviųjų degalų infrastruktūros priemonė“ (angl. Transport Alternative Fuels Infrastructure Facility, AFIF). Ji - pagrindinė varomoji jėga įgyvendinant ambicingus ES planus plėsti elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą TEN-T tinkle, o krovininį bei keleivių transportą Europoje paverčiant veiksmingesniu ir tvaresniu.
Įgyvendinus dabar ES finansavimą užsitikrinusius projektus, Europos TEN-T kelių tinkle bus įrengta apie 2,5 tūkst. elektra varomų lengvųjų transporto priemonių įkrovimo punktų ir 2,4 tūkst. sunkiosioms transporto priemonėms skirtų įkrovimo stotelių (nuo 1 MW galios). Taip pat bus įrengtos 35 vandenilio degalų pildymo stotelės automobiliams, sunkvežimiams ir autobusams, 2 amoniako bei metanolio bunkeriavimo įrenginiai, bus elektrifikuotos antžeminės paslaugos 8 oro uostuose, 9 uostai taps žalesniais.
Dar 2019 metų pabaigoje pasirodžiusiame Europos Komisijos (EK) komunikate „Europos žaliasis kursas“ nustatytas poveikio klimatui neutralumo tikslas, kuriuo iki 2030 m. grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, lyginant su 1990 m. lygiu, siekiama sumažinti ne mažiau kaip 55 proc. punktais. Vienas pagrindinių teršalų šaltinių - transporto priemonių išmetami teršalai, kurie sudaro apie 25 proc. viso ES išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio.
Todėl šiame komunikate raginama transporto išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 90 proc. punktais. 2020 metų pabaigoje EK išleistame komunikate „Darnaus ir išmanaus judumo strategija. Europos transporto kelias į ateitį“ nurodoma, kad iki 2050 m.
Statybos kainų prognozė 2025 metams!!! | samatele.lt
Būsto kainų pokyčiai Lietuvoje (2008-2023 m.)
| Metų laikotarpis | Būsto kainų pokytis |
|---|---|
| 2008-2023 | +202% |