Daugiabučio buto remontas: gyventojų teisės ir pareigos

Remontas bute yra neišvengiamas procesas, tačiau jis gali sukelti nepatogumų kitiems daugiabučio gyventojams. Svarbu žinoti savo teises ir pareigas, kad remontas vyktų sklandžiai ir nekeltų konfliktų. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius aspektus, susijusius su remontu daugiabučiame name Lietuvoje.

Šilumos tiekimas ir kainos

Daugumoje daugiabučių namų suvartota šiluma yra išmatuojama įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu. Suvartotas karšto vandens kiekis nustatomas pagal butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių rodmenis. Visi daugiabučio namo vartotojų butai ar patalpos šildomos centralizuotai tiekiama šiluma be individualios apskaitos.

Šilumos kainos dedamosios yra perskaičiuojamos kasmet, kadangi jos galioja ne ilgiau kaip 12 mėn. Kas mėnesį šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjas pateikia VKEKK duomenis apie praėjusio mėnesio pirkto kuro kainas ir apskaičiuotas šilumos ir (ar) karšto vandens kainas. Komisija patikrina pateiktų duomenų teisingumą, o šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjas iki mėnesio 25-tos dienos viešai informuoja vartotojus apie galutines šilumos energijos ir (ar) karšto vandens kainas. Šilumos ir karšto vandens kainos įsigalioja nuo kito mėnesio pirmos dienos.

Šilumos paskirstymo metodai

Jei pastate yra daugiau nei vienas vartotojas, tuomet šilumos energija atskiriems vartotojams yra išdalijama tik pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintus metodus:

• Metodas Nr. 4: Daugumoje daugiabučių gyvenamųjų namų suvartota šiluma yra išmatuojama įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu.
• Metodas Nr. 5: Taikomas, jei name bent vieno buto šildymo įrenginiai yra teisėtai atjungti nuo centralizuoto šildymo sistemos.
• Metodas Nr. 6: Taikomas, jei namo butuose įrengti šilumos kiekio dalikliai.
• Metodas Nr. 3: Taikomas, jei namo butuose įrengti atskiri šilumos apskaitos prietaisai.

Kompensacijos už šildymą

Kai buto plotas ir šilumos sąnaudos jam šildyti yra ne didesni nei nustatyti normatyvai, yra kompensuojama mokėjimo dalis už šildymą, viršijanti 10 procentų skirtumo tarp šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir valstybės remiamų pajamų.

Šilumos įrenginių prijungimas ir rekonstrukcija

Daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkas, pageidaujantis prijungti buto ar kitų patalpų šilumos įrenginius prie šilumos perdavimo tinklų arba pastato šilumos įrenginių, privalo pateikti prašymą savivaldybės institucijai ir gauti iš jos techninių sąlygų sąvadą tiems darbams atlikti.

Taip pat, jei norima rekonstruoti prijungtus prie šilumos perdavimo tinklų arba pastato šilumos įrenginių buto ar kitų patalpų šilumos įrenginius ir keičiama rekonstruojamų įrenginių šilumos galia, pralaidumas arba prijungimo schema, būtina pateikti prašymą savivaldybės institucijai ir gauti iš jos techninių sąlygų sąvadą tiems darbams atlikti.

Jeigu dėl daugiabučio namo buto ir kitų patalpų savininko - buitinio šilumos vartotojo prašymo įgyvendinimo kiti to namo butų ar kitų patalpų savininkai patiria papildomų išlaidų, savivaldybės institucija, gavusi jo prašymą, pateikia šilumos ar karšto vandens tiekėjui paraišką gauti iš jo buto ar kitų patalpų šilumos ar karšto vandens įrenginių atjungimo nuo pastato šildymo ar karšto vandens sistemų technines sąlygas tik tada, kai daugiabučio namo buto ir kitų patalpų savininkas - buitinis šilumos vartotojas pateikia Šilumos ūkio įstatyme nurodytą ir jo pasirašytą sutartį su butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdyba dėl papildomų išlaidų kitiems namo butų ar kitų patalpų savininkams atlyginimo.

Buto ar kitų patalpų šilumos ar karšto vandens įrenginiai atjungiami dalyvaujant pastato savininko ir šilumos ar karšto vandens tiekėjo įgaliotiems atstovams.

Sutartys su šilumos tiekėjais

Sutartys su gyventojais ir juridiniais vartotojais sudaromos UAB „Jonavos šilumos tinklai“ Abonentinėje tarnyboje. Kol nepasirašytos sutartys pagal individualiai aptartas sąlygas, galioja Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartinių sąlygų aprašas bei Šilumos pirkimo-pardavimo su buitiniais šilumos vartotojais sutarčių standartinių sąlygų aprašas.

Šilumos tiekėjo atsakomybė

Šilumos tiekėjas atsako už:

• Šilumnešio parametrų nukrypimus daugiau, nei nustatyta šilumos pirkimo-pardavimo sutartyje.
• Nepatiektą šilumą, išskyrus teisės aktuose nurodytus atvejus.

Šilumos tiekimo nutraukimo ar apribojimo laikas bei priežastys nustatomos pagal ties tiekimo-vartojimo riba įrengtų registruojančių prietaisų rodmenų įrašus. Jeigu nėra šilumnešio parametrus registruojančių prietaisų, šilumos tiekėjo kaltę gali nustatyti komisija, sudaryta iš pastato savininko - šilumos vartotojo ar pastato butų savininkų ir šilumos tiekėjo atstovų.

Karšto vandens tiekimas

Karšto vandens tiekėjas atsako už:

• Karšto vandens parametrų nukrypimus daugiau, nei nustatyta karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartyje.
• Geriamojo vandens kokybę.
• Nepatiektą karštą vandenį, išskyrus teisės aktuose nurodytus atvejus.

Karšto vandens tiekimo nutraukimo ar apribojimo laikas bei priežastys nustatomos pagal ties tiekimo-vartojimo riba įrengtų registruojančių prietaisų rodmenų įrašus. Jeigu nėra karšto vandens parametrus registruojančių prietaisų, karšto vandens tiekėjo kaltę gali nustatyti komisija.

Karšto vandens skaitiklių priežiūra

Vartotojui suabejojus jo bute įrengto karšto vandens skaitiklio rodmenų tikslumu, UAB „Jonavos šilumos tinklai“ skaitiklį pakeis kitu ir atliks nuimto skaitiklio metrologinę patikrą. Buto savininkui, pageidaujant bute įrengtą(-us) karšto vandens skaitiklį(-ius) nuplombuoti, o paskui užplombuoti reikia kreiptis ne vėliau, kaip dieną prieš numatomus atlikti darbus į UAB „Jonavos šilumos tinklai“.

Griežtai draudžiama savavališkai nuplėšti karšto vandens skaitiklio plombas.

UAB „Jonavos šilumos tinklai” darbuotojai tikrina visų butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių rodmenis ir eksploatavimo sąlygas. Jei tikrinimo metu nustatomas vienas iš aukščiau nurodytų ar kitoks karšto vandens skaitiklio gedimas arba plombų pažeidimas, atliekamas sunaudoto ir vartotojo deklaruoto karšto vandens kiekio perskaičiavimas vadovaujantis „Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis“.

Daugiabučio namo šildymo sistemos priežiūra

Pagal LR Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnį, prie šilumos tiekimo sistemos prijungtas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat šilumos punktus, tiek nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, tiek butų ir kitų patalpų savininkams, turi prižiūrėti (eksploatuoti) pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas).

Pagal Lietuvoje galiojančias higienos normas, gyvenamosiose patalpose šildymo sezono metu turi būti užtikrinama ne mažesnė nei 18oC temperatūra. Pagal Lietuvoje galiojančias higienos normas karšto vandens sistemoje vandens temperatūra turi būti ne žemesnė kaip + 50 ir ne aukštesnė kaip + 60oC.

Jei bute nepakankamai ar visai nešyla vonios kambario šildytuvas (“gyvatukas”), jei nepatenkinama karšto vandens temperatūra reikia kreiptis į pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros tarnybą.

Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją (eksploatuotoją) Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka pasirenka daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija arba, jeigu šie nepriima sprendimo, bendrojo naudojimo objektų administratorius.

Informacija apie remonto darbus

Daugiabučio gyventojas apie suplanuotus statybos ir remonto darbus gyvenamojoje aplinkoje turi ne vėliau kaip prieš 7 darbo dienas iki šių darbų pradžios perspėti kaimynus ir atsiprašyti jų už nepatogumus.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad visus namo priežiūros ir remonto darbus organizuoja administratorius. Būkite budrūs ir neskubėkite pasirašinėti, neperskaitę dokumento turinio, jei įvairios bendrovės siūlo teikti administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros paslaugas neįtikėtinai mažomis kainomis, kurios gali greitai pasikeisti.

Jei butų savininkai nepanaikino rūsiuose esančių atitvarų, kurie trukdo prieiti prie rūsio „priešgaisrinių” langų, jie privalo tai padaryti.

Bendrojo naudojimo objektai - bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė. Tai - patalpų savininko nuosavybės ir priežiūros ribose teikiamos remonto ir kitos paslaugos: šalto ir karšto vandentiekio remontas nuo išleidimo čiaupų iki ventilių bute, buto kanalizacijos pravalymas, elektros instaliacijos bute remontas ir kt.

Sienų griovimo darbai

Jei planuojate griauti sienas ar pertvaras bute, svarbu laikytis tam tikrų taisyklių. Prieš pradedant darbus, reikia gauti leidimą. Taip pat būtina pasirūpinti, kad darbai būtų atliekami kokybiškai ir saugiai, naudojant sutvirtinimo sąramas.

Norint gauti kaimynų sutikimą dėl remonto darbų, reikia pateikti prašymą, kuriame nurodoma data, namas, butas, aukštas, šeimininkai ir ką ruošiamasi daryti. Prašyme reikia aprašyti, kokias sienas planuojama griauti, ir atsiprašyti už nepatogumus, kilsiančius dėl triukšmo.

Laikraščio skaitytoja teiravosi, ar galima karantino metu remontuoti daugiabučių patalpas. Savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Artūras Sakalauskas atsakė, kad remontas bute nėra vieta, kurioje būriuojasi daugybė žmonių, galinčių vieni kitus apkrėsti virusu. Aišku, išėjusieji iš tokio remontuojamo buto privalo dėvėti kaukes ir pirštines.

Ne visiems patinka remonto darbų keliamas triukšmas, bet, jei gyveni daugiabutyje, turi suprasti, kad ne vienas naudojiesi šiuo statiniu.

Pagrindinės teisės ir pareigos remonto metu:

tags: #bus #atliekamas #remontas #bute #atsiprasome #uz