Bukantės dvaro sodyba, esanti Plungės rajone, yra medinis liaudies architektūros pastatas, buvęs Šateikių dvaro palivarkas - jo ūkinis ir administracinis kompleksas. Šiuo metu sodyba priklauso Žemaičių dailės muziejui. Būtent čia gimė lietuvių literatūros klasikė Julija Beniuševičiūtė-Žemaitė, labiausiai išgarsinusi Bukantę.
Bukantės dvaro sodyba. Šaltinis: Vikipedija
Bukantės Dvaro Istorija
Bukantiškių valda žinoma nuo XVI a. - jau tada šioje vietoje buvo bajorų žemės. XVII a. šios žemės skilo į dvi valdas - didžiąją ir mažąją Bukantiškę. 1723 m. mažoji Bukantiškė perėjo Pliaterių nuosavybėn ir tapo Šateikių dvaro palivarku. XVIII a. pabaigoje Bukantė priklausė Šateikių dvaro valdytojams grafams Pliateriams.
Antanas Beniuševičius, Žemaitės tėvas, tarnavo Pliateriams, kurie ir pavedė jam tvarkyti Bukantės palivarką (dvarelį). Jo tėvai, neturtingi bajorai, grafo Pranciškaus Pliaterio valdymo metu buvo šio dvarelio-palivarko prižiūrėtojai. Tėvas dvare dirbo urėdu, motina buvo palivarko gaspadinė. Čia ir gimė būsimoji rašytoja Žemaitė (1845-1921). Bukantėje Beniuševičiams gimė keturios dukros: Emilija, Petronėlė, Julija ir Juzefa. Būsimoji rašytoja čia augo iki 12 metų, vėliau buvo išleista mokytis ir įgyti gyvenimo patirties.
1920 m., vykstant žemės reformai, Bukantė buvo išdalyta, dvarelyje įsikūrė keturi valstiečių ūkiai. 1946-aisiais namas jau priklausė Aglinskiams. 1957 metais architektas R. Šeibokas parengė Žemaitės gimtinės restauravimo projektą. Jo įgyvendinimo metu buvo suremontuotas namas, o 1965 m., minint 120-ąsias rašytojos gimimo metines, jos gimtajame restauruotame name įrengtas memorialinis muziejus. Nuo 1994 m. Žemaitės memorialinis muziejus atskirtas nuo Telšių muziejaus „Alka“ ir perduotas Žemaičių dailės muziejaus žinion. 2012 metais dar kartą suremontuotas dvarelio gyvenamasis namas, atstatyti tvartas ir svirnas.
Architektūra
Dvarvietėje tebestovi medinis ponų namas, statytas 1855 m., tačiau ūkinių pastatų neišliko (tvartas ir svirnas atstatyti 2012 m.). Sodyboje išlikęs svirnas atkurtas pagal XX a. vidurio nuotraukas, pagal pamatus atkurtas tvartas. Kaip iš tikrųjų atrodė sodyba, šiek tiek žinoma iš Žemaitės autobiografijos: graži vieta, namas ant aukštumėlės, didelis sodas, pakelės apsodintos tuopomis.
Unikali ponų namo šildymo sistema: pastate yra keturios krosnys, iš jų išvedžioti ortakiai, o dūmai sueina į vieną kaminą. Kaminas XIX amžiuje Žemaitijoje statytose trobose buvo atskira patalpa, vadinama viraline. Čia būdavo ir duonkepė krosnis, ir mėsos rūkykla.
Bukantės dvarelio namas - dvigalė žemaitiška bajoriška troba, jos viduje buvo priemenė, centre - didysis kaminas, skirtas ir ūkinėms reikmėms, ir kaip senoji kūrenimo sistema, į kurią sueidavo visų aplinkinių patalpų krosnių dūmai. Abipus kamino buvo dvejos priemenės - geroji priemenė, kitaip vadinama sieniumi, iš pagrindinio įėjimo pusės ir ūkinė priemenė kitoje kamino pusėje. XVIII a. vienoje namo pusėje buvo gerosios patalpos, vadinamieji bajoriškieji apartamentai, kitoje - pagrindinė šeimyninė ir kamaros. XIX a. Žemaitiškas namas gana didelis, dengtas XIX a. būdingu pusvalminiu stogu. Abiejose šio pastato pusėse įrengti prieangiai Žemaitijai nebuvo itin būdingi. D. Puodžiukienės spėjimu, jie tikriausiai vėlyvesni. Dvarelis artėjo prie vidutiniokų, todėl pagrindinio fasado centre galėjo būti portikėlio imitacija. Prie ūkinės priemenės dažniausiai nebūdavo prieangio. Šiuo metu dvarelyje prie ūkinės priemenės stovi labai puošnus prieangis, pavaizduotas XX a.
Bukantės dvaro name išlikęs įdomus kaminas. Retai kur galima aptikti gerai išsilaikiusį didįjį kaminą, o čia galima matyti, kaip jis atrodė iš tikrųjų. Namo lubos medinės ir vožtinės - lentos virš sijų suklotos viena ant kitos. Tinkuotos patalpos taip pat byloja namą buvus dvaru. Ūkinės, pagalbinės patalpos dažniau netinkuojamos, ten būdavo rąstų sienos, kurias prieš didžiąsias šventes švariai nuplaudavo. Visos gerosios patalpos prie įėjimo fasado pusėje klotos lentų grindimis.
Vidaus patalpos
Alkieriai - miegoti skirtos patalpos. Paprastai jose miegodavo tėvai, kartais būdavo skiriamos svečiams. Stambiuose dvaruose alkieriai taip pat egzistavo. Tai viena iš detalių, išduodanti, kad smulkūs bajorai imdavo pavyzdį iš aukštesniųjų ir stambiuose dvaruose vyravusias madas pritaikydavo savo namuose.
Dalis šio namelio durų yra tradicinės liaudiškos. Išorėje dažnai sukaltos, tradiciškai puošiamos eglute arba rombu sukaltomis lentomis. Įėjimo durys dažnai buvo dvigubos - išorėje apkaltos rombu, o iš vidaus horizontaliomis lentomis. D. Puodžiukienės nuomone, durys į alkierius turbūt keistos ir vėlyvesnės, nes tokio rašto jos būdingos XIX a. pabaigai ir XX a. pradžiai.
D. Puodžiukienė teigia, kad kiti dvaro pastatai atkurti pagal išlikusias XX a. nuotraukas. Tyrinėtojos nuomone, čia labai įdomus svirnas, nes keturkampio su keturšlaičiu stogu tipo svirnų, anot jos, nėra daug. Daugiausia jie būdavo stačiakampiai, XIX a. dengti pusvalminiais stogais, vėlesni galėjo būti dvišlaičiai. Šis svirnas atspindi žemaičio bajoro savitą tradiciją. XX a. Taip pat atkurta dalis tvarto. Akmenys rodo, kad čia galėjo būti dar vienas toks statinys. D. Puodžiukienė sako, kad Žemaitijoje buvo būdingos abarės - kai keli pastatai formuoja pusiau uždarą tvarto kiemą.
Bukantės dvarelis buvo apie 70 hektarų ir pretendavo į vidutinioko statusą. Paprastai tokiais buvo laikomi dvarai, turintys nuo 100 hektarų žemės. Tačiau žemės šiame krašte nebuvo labai geros. 70 hektarų čia ir derlingoje vietovėje skyrėsi, todėl Bukantės dvaro šeimininkai liko smulkūs bajorai. Pliaterių pavesti Žemaitės tėvai tvarkė šį dvarelį ir už tai gaudavo algą.
Žemaitės Memorialinis Muziejus
Šiandien čia šeimininkauja Plungės muziejininkai, atgaivinę ponų namą ir jo interjerą, atstatę du ūkinius pastatus ir juose įrengę patrauklias ekspozicijas. Dvaro sodyboje saugomi sakraliniai tradiciniai žemaičių kryžiai (saulutės), koplytstulpiai, šventųjų statulėlės. 1965 metais minint rašytojos Žemaitės 120-ąsias gimimo metines, jos gimtajame restauruotame name įrengta memorialinė ekspozicija.
2012 metais dar kartą suremontuotas dvarelio gyvenamasis namas, atstatyti tvartas ir svirnas. Gimtojoje rašytojos troboje kviečiama susipažinti su ekspozicija, atspindinčia jos gyvenimo ir kūrybos kelią. Dvarelio svirne atidaryta memorialinė Stanislovo Riaubos ekspozicija: čia išsamiai susipažinsite su vienu iškiliausių Žemaitijos liaudies meistrų, unikalia jo kūryba. Atstatytame tvarte siūloma susipažinti su sakraliniu Plungės krašto paveldu: tradiciniais žemaičių kryžiais-saulutėmis, šventųjų skulptūrėlėmis.
Bukantė pristatoma kaip rašytojos tėviškė, čia atkurta autentiška aplinka, įrengtos patalpos, kuriose - etnografiniai ir asmeniniai Žemaitės baldai: rašomasis stalas, komoda, drabužių kabykla. Ekspozicija atspindi Žemaitės nueitą kelią, parodoma, koks svarbus rašytojai buvo tarmiškas žemaitiškas žodis. Muziejaus stenduose - jos gyvenimo ir kūrybos fragmentai, dokumentų, rankraščių, nuotraukų kopijos. Tai medžiaga, padedanti pažinti Žemaitės šeimą, sužinoti, kur ir kada ji mokėsi, su kuo bičiuliavosi, kokie žmonės buvo svarbiausi jos kūrybiniame kelyje.
Atstatytame dvaro sodybos tvarte įrengta kita ekspozicija - „Žemaitėjės kryže“, skirta Žemaitijos 600 metų krikšto jubiliejui. Čia galima susipažinti su sakraliniu liaudies meno paveldu: šventųjų skulptūromis, sukurtomis XIX a. antrojoje pusėje ir XX a. pradžioje, kryžiais, koplytėlėmis, koplytstulpiais. Visa tai - dvasinis paveldas, bylojantis apie mūsų tautos tradicijas, papročius.
2012 m., vykdant projektą „Bukantės dvaro sodybos restauravimas ir pritaikymas turizmo reikmėms“, dvarelio gyvenamasis namas, buvo suremontuotas o šalia jo atstatytas tvartas ir svirnas. Dabar muziejaus darbuotojai rašytojos gimtojoje troboje kviečia susipažinti su Žemaitės memorialine ekspozicija, atspindinčia jos gyvenimo ir kūrybos kelią. Didelio lankytojų dėmesio sulaukia ir svirne yra įrengta iškilaus žemaičių liaudies meistro, medžio drožėjo Stanislovo Riaubos memorialinė ekspozicija, kurioje galima išsamiai susipažinti su jo gyvenimu, savita, filosofiškų ženklų pagražinta gyvenamąja aplinka ir unikalia kūryba. Atstatytas tvartas taip pat yra pritaikytas muziejinei kultūrinei veiklai.
Verta aplankyti, nes:
- Dvare įrengta ekspozicija trumpam nukelia į XIX a. ir leidžia susipažinti su Žemaitės kūrybine erdve, kasdiene buitimi. Galima apžiūrėti saugomus etnografinius ir istorinius daiktus, knygas, fotografijas.
- Susipažinsite su autentiška ponų namo šildymo sistema. Ją sudaro keturios krosnys, iš jų išvedžioti ortakiai, o dūmai patenka į vieną kaminą, kuris XIX a. Žemaitijoje statytose trobose buvo atskira patalpa.
- Edukacinių užsiėmimų metu kviečiama naudojant senovinius namų apyvokos daiktus pasigaminti tradicinių žemaičių valgių, išbandyti žvakių liejimą, rašymą žąsies plunksna.
- Apie 7 km nuo Bukantės dvarelio nutolęs grafų Pliaterių dvaras Šateikiuose. Galėsite pasivaikščioti po dvaro parką, pasigrožėti neseniai restauruotu ponų namu. Parko pašonėje stovi Šv. evangelisto Morkaus bažnyčia, kurioje 1909 m. sausio pirmą dieną susituokė kompozitorius M. K.
Ekspozicijos Bukantės dvaro sodyboje:
- Žemaitės memorialinė ekspozicija
- Ekspozicija "Žemaitėjės kryže"
- Stanislovo Riaubos ekspozicija
| Ekspozicija | Aprašymas |
|---|---|
| Žemaitės memorialinė ekspozicija | Ekspozicija, atspindinti Žemaitės gyvenimo ir kūrybos kelią, jos tėviškės aplinką. |
| Žemaitėjės kryže | Ekspozicija, skirta Žemaitijos 600 metų krikšto jubiliejui, pristatanti sakralinį liaudies meno paveldą. |
| Stanislovo Riaubos ekspozicija | Ekspozicija, skirta žymiam liaudies menininkui Stanislovui Riaubai, pristatanti jo gyvenimą ir kūrybą. |