Dirbtinio Intelekto Panaudojimas Versle: Galimybės, Grėsmės ir ES Reglamentavimas

Dirbtinis intelektas (DI) šiuolaikiniame pasaulyje suteikia daugybę galimybių įvairių pramonės šakų įmonėms, tačiau reikia neužmiršti ir apie galimas grėsmes bei pasekmes. Apie tai kalba ir didžiosios bendrovės, pabrėždamos šių technologijų svarbą bei plačias panaudojimo galimybes - nuo finansų iki gamybos, logistikos, energetikos ar pramogų sektoriaus.

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmuose (KPPAR) veikiantis Kauno verslo moterų tinklas pakvietė į jau tradicinę konferenciją „Formulė: versli ir laiminga“. Konferencijos darbotvarkėje verslo bendruomenei ypač aktualus klausimas - dirbtinio intelekto panaudojimas.

Jau dabar daugybėje sričių DI padeda atlikti įvairiausias užduotis. Kuriamos autonominės transporto priemonės, pasitelkiant DI galima išsamiau atlikti medicinos diagnostiką, asistentai padeda konsultuoti, ieškoti ir apdoroti reikalingą informaciją.

Deja, bet Lietuvoje, 2022-ųjų duomenimis, tik 4 proc. įmonių taikė DI sprendimus. Europos vidurkis - 8 proc. Tačiau tikrai matome, kad lietuviškas verslas domisi DI galimybėmis, todėl ministerija sumodeliavo įvairių scenarijų, kaip verslas turėtų judėti, kad neiškristų iš technologinių varžybų.

Visos priemonės leis Lietuvos verslams siekti geresnių rezultatų. Konferencijoje „Formulė: versli ir laiminga“ aptartos įvairios DI temos, kaip ši sritis gali padėti vystyti verslą, užsitikrinti konkurencinį pranašumą, valdyti asistentus ir pan. Diskutuota ir apie tai, kaip DI gali daryti įtaką žmogaus gyvenimui.

Dirbtinio Intelekto Galimybės Versle

Creditea specialistai pateikia keletą pagrindinių galimybių, susijusių su dirbtinio intelekto diegimu versle:

• Automatizavimas ir efektyvumas: DI turi pakankamai sugebėjimų automatizuoti pasikartojančias ir daug laiko reikalaujančias užduotis, taip padidindamas įvairių verslo procesų efektyvumą ir našumą. Darbuotojai gali sutelkti savo dėmesį į strategiškesnes ir kūrybiškesnės užduotis.
• Duomenų analizė ir įžvalgos: Dirbtinis intelektas jau gali labai greitai apdoroti didelius duomenų kiekius ir taip padėti įmonėms gauti vertingų įžvalgų, modelių ir tendencijų. Duomenimis pagrįsti sprendimai padeda kurti geresnes strategijas ir pasiekiami geresni rezultatai.
• Personalizavimas: Naujosios technologijos leidžia įmonėms siūlyti savo klientams individualizuotus produktus ir paslaugas. Taip pagerinama klientų patirtis ir didėja jų lojalumas bendrovei.
• Nuspėjamoji analizė ir prognozavimas: DI prognozavimo modeliai gali numatyti klientų elgseną, rinkos tendencijas ir tiekimo grandinės poreikius. Taip įmonės galės daug greičiau imtis iniciatyvos ir aplenks savo konkurentus.
• Geresnis klientų aptarnavimas: Dirbtinio intelekto valdomi pokalbių robotai ir virtualūs asistentai jau dabar aptarnauja mus kasdien - tvarko klientų užklausas ir teikia pagalbą visą parą. Taip klientas sulaukia greitos pagalbos.
• Išlaidų mažinimas: Automatizuodamas užduotis ir racionalizuodamas procesus, DI padeda įmonėms sumažinti veiklos sąnaudas ir padidinti pelningumą.
• Produktų ir paslaugų inovacijos: Pagreitina produktų kūrimo procesą ir pasiūlo inovacijas, analizuodamas klientų pageidavimus ir rinkos poreikius.

Pasinaudodamos šia informacija įmonės gali siūlyti prekes tik tiems, kam jų reikia, ir tik tada, kai jų reikia. Kino platforma „Netflix“ naudoja DI valdomus rekomendacijų algoritmus, kurie vartotojams, atsižvelgiant į jų pomėgius, siūlo filmus ir TV laidas. Tuo tarpu Švedų muzikos platforma „Spotify“ analizuoja vartotojų klausymosi įpročius, o DI sistema jiems rekomenduoja naujas dainas bei atlikėjus.

Ne paslaptis, jog dirbtinio intelekto sprendimams sukurti reikalingas labai didelis kiekis duomenų, kurie yra tarsi energetinė žaliava. Tačiau tam, kad surinkti duomenys virstų kuru sėkmingų inovacijų varikliui, būtinas tinkamas ir efektyvus jų surinkimas, apdorojimas ir panaudojimas. Kitaip tariant - kokybė.

Duomenys turės daug didesnę vertę, jei bus kokybiški, saugūs ir tiesiogiai susiję su atsakymais į klausimus, kurie yra aktualūs konkrečiai įmonei ar organizacijai. Kaip sakoma, „garbage in, garbage out“ - jei įkeliate šiukšles, tai šiukšles ir turėsite.

Duomenų kokybės rodikliai:

• Išsamumas - ar duomenys yra pakankamai išsamūs, kad juos būtų galima naudoti pagal paskirtį.
• Tikslumas - ar duomenys yra teisingi, patikimi.
• Savalaikiškumas - ar naudojami duomenys yra pakankamai nauji tam, kad būtų tinkami naudoti pagal numatytą paskirtį.
• Nuoseklumas - ar duomenys yra pakankamai suderinti su kitais duomenų rinkiniais, kad būtų galima atlikti bendras duomenų valdymo funkcijas.
• Prieinamumas.

Šiuo metu kiekvieną dieną sukuriama virš 400 mln. terabaitų duomenų, pasaulinė statistika rodo, jog iki 2025 m. jų turėtų būti daugiau nei 200 zetabaitų. Manoma, jog dėl nuolatinio elektroninių prietaisų naudojimo šis skaičius tik augs, o įmonės dar didesniu mastu skaitmenizuos savo veiklą.

Dirbtinio Intelekto Grėsmės Versle

DI gali atnešti daug naudos visuomenei, tačiau jis taip past susijęs su tam tikromis grėsmėmis ir iššūkiais, kuriuos specialistai bando išspręsti. Paminėsime keletą pagrindinių su dirbiniu intelektu susijusių grėsmių:

• Darbo vietų mažinimas: DI vis labiau plinta, todėl mažėja darbo vietų skaičius. Procesai tapo labiau automatizuoti, todėl kai kuriems darbuotojams reikia persikvalifikuoti.
• Duomenų privatumas ir saugumas: Analizuodamas DI turi prieigą prie duomenų, tačiau netinkamas jų naudojimas arba neteisėta prieiga gali sukelti didelių privatumo ir saugumo pažeidimų, kurie pakenktų įmonės reputacijai.
• Šališkumas ir sąžiningumas: Dirbtinis intelektas mokosi iš to kas jam pateikiama ir gali įtvirtinti šališkumą. Dėl to gali atsirasti diskriminacinių rezultatų ir kilti etninių problemų.
• Per didelis pasitikėjimas DI: Jei netikrinsime duomenų ir per daug pasitikėsime dirbtiniu intelektu galime sulaukti kritinių klaidų arba neteisingų sprendimų.
• Reguliavimas ir atitikties užtikrinimas: Vis labiau DI plintant versle reikia kurti naujus reglamentus ir atitikties standartus, kad būtų užtikrintas privatumas, saugumas ir teisingumas.
• Išlaidos ir sudėtingumas: Dažnai DI sistemos įdiegimas yra brangus, o jo sudėtingumas gali kelti sunkumų mažesnėms įmonėms, kurios turi ribotus išteklius.
• Etniniai klausimai: Naudojant DI kartais kyla etninių dilemų, tokių kaip skaidrumas, atsakomybė ir piktnaudžiavimo galimybė.

Nors dirbtinis intelektas suteikia įmonėms daug galimybių, tokių kaip naujovių diegimas, verslo augimas, tačiau svarbu atsakingai reaguoti į su tuo susijusias grėsmes ir iššūkius. Įmonės turėtų rasti pusiausvyrą tarp dirbtinio intelekto panaudojimo ir galimų jo trūkumų šalinimo.

ES Dirbtinio Intelekto Aktas

Spaudžiamas didėjančio susirūpinimo dėl nevaržomos DI plėtros keliamų rizikų, Europos Parlamentas po ilgų diskusijų gegužės mėnesį priėmė Dirbtinio intelekto aktą. Tai - pirmosios pasaulyje DI veiklos taisyklės, kurių turėtų laikytis visi Europos sąjungos DI sistemų gamintojai ir diegėjai, nes netinkami produktai gali neigiamai paveikti fundamentalias žmogaus teises.

„Europos Parlamentas (EP) ir ES Taryba DI aktą galutinai priėmė 2024 m. pavasarį, o jis oficialiai įsigaliojo 2024 m. rugpjūčio 1 d. Nuo šios datos aktas pradėtas taikyti etapais, kad verslai turėtų laiko pasirengti. Skirtingai nei direktyvos, kurios turi būti perkeliamos į valstybių narių nacionalinę teisę, ES DI aktas yra reglamentas, todėl taikomas tiesiogiai visose valstybėse narėse be papildomų perkėlimo procedūrų“, - teigia advokatų kontoros „CEE Attorneys“ vykdomasis vadovas Lietuvoje Paulius Sartatavičius.

Nors nemažai Dirbtinio intelekto aktu paliečiamų klausimų paliekama detalizuoti tolimesniais teisės aktais bei gairėmis, pateikiu svarbiausius šio dokumento akcentus. Visų pirma, dirbtinio intelekto sistemos pateks į vieną iš keturių kategorijų - minimalios rizikos sistemas, ribotos, aukštos arba nepriimamos rizikos draudžiamas sistemas.

Už pastarųjų kūrimą bei naudojimą grės nemenkos piniginės sankcijos - iki 35 mln. eurų arba 7 proc. metinės apyvartos, o aukštos rizikos sistemų kūrėjai turės atidžiai įvertinti bei iš anksto atskleisti jų sukurtų technologijų keliamas rizikas.

Ekspertas papildo, kad pirmasis DI akto taikymo etapas prasidėjo po šešių mėnesių nuo oficialaus įsigaliojimo - 2025 m. vasarį. Tuomet įsigaliojo visiškas draudimas taikyti vadinamąsias nepriimtinos rizikos DI praktikas. Tai apima socialinį žmonių reitingavimą pagal elgesį ar reputaciją, biometrinį stebėjimą realiuoju laiku viešose vietose be aiškaus teisinio pagrindo, manipuliaciją žmogaus pasąmonės lygiu ar nukreiptą poveikį pažeidžiamoms grupėms (pvz., vaikams). Šios praktikos laikomos nesuderinamomis su žmogaus teisėmis ir yra visiškai uždraustos.

Antrasis etapas prasidėjo po dvylikos mėnesių - nuo 2025 m. rugpjūčio pradėjo galioti akte numatytos sankcijos, bei įsigaliojo nuostatos dėl valdymo Sąjungos lygiu, t.y. atitinkamų organų įsteigimo Sąjungos lygmenyje ir nacionalinių priežiūros ir notifikavimo organų skyrimo.

Nuo 2026 m. rugpjūčio mėn. įsigalios skaidrumo reikalavimai tam tikroms dirbtinio intelekto sistemoms, nustatant pareigą aiškiai informuoti vartotoją, kai jis bendrauja su DI, o ne žmogumi. Taip pat, kai turinys yra generuotas DI algoritmų (pvz., generuotas tekstas ar vaizdas) jis turi būti atitinkamai pažymėtas. Tikslas - užkirsti kelią klaidinimui ir užtikrinti pasitikėjimą technologijomis.

Nuo 2026-2027 m. bus taikomos visos atitikties prievolės didelės rizikos DI sistemoms. Tai sistemos, galinčios turėti poveikį žmogaus teisėms ar sprendimams dėl darbo, kredito suteikimo, sveikatos, švietimo ar valstybinių paslaugų. Tokios sistemos nebus draudžiamos, tačiau jų naudojimas bus griežtai reglamentuojamas: reikės užtikrinti žmogaus priežiūrą, dokumentuoti algoritmo veikimą, naudotus duomenis, kaupti veiklos įrašus ir gebėti paaiškinti priimtus sprendimus.

ES siekia užtikrinti, kad dirbtinis intelektas būtų kuriamas ir naudojamas atsakingai, todėl DI akte nustatyta aiški ir griežta sankcijų sistema. Baudos skiriamos pagal pažeidimo rimtumą - nuo visiškai uždraustų DI praktikų iki procedūrinių pareigų nesilaikymo.

„Pirma kategorija - uždraustos DI praktikos. Tai rimčiausi pažeidimai, kai DI naudojamas taip, kad kelia grėsmę žmogaus teisėms, orumui ar demokratijai. Kaip jau minėjau anksčiau - socialinis žmonių reitingavimas, manipuliacija elgesiu, biometrinis sekimas viešose vietose be teisinio pagrindo. Už tokius pažeidimus gali būti skiriama net iki 35 mln. eurų arba iki 7 proc. įmonės metinės apyvartos baudos. Antra kategorija - didelės rizikos DI sistemų reikalavimų nesilaikymas. Tai atvejai, kai DI nėra draudžiamas, tačiau įmonė nevykdo teisinių prievolių (neužtikrina žmogaus priežiūros, skaidrumo, duomenų kokybės, rizikos vertinimo ar neatlieka būtinos dokumentacijos). Tokiu atveju gali būti skiriama iki 15 mln. eurų arba iki 3 proc. metinės apyvartos siekianti bauda. Trečia kategorija - procedūriniai pažeidimai. Jeigu įmonė pateikia klaidingą informaciją priežiūros institucijoms, nuslepia duomenis arba neteikia privalomų dokumentų, gali būti skiriama iki 7,5 mln. eurų arba iki 1 proc. apyvartos siekianti bauda“, - sako P. Sartatavičius.

Taip pat gali būti skiriamos ir kitokios - mažesnės baudos, ypač jei nustatomi pavieniai arba mažą poveikį turintys pažeidimai, tokie kaip nepranešimas apie naudojamos DI sistemos pakeitimus, pavėluotas informacijos teikimas priežiūros institucijai ar nepilna techninė dokumentacija. Tiesa, net ir tokios sumos gali būti reikšmingos vidutinėms ar mažesnėms įmonėms. Kiekvienu individualiu atveju nacionalinė atsakinga institucija ar teismas nagrinėjantis pažeidimą baudą skirtų atsižvelgiant į visas susijusias aplinkybes.

Kaip išvengti baudų:

DI jau naudojamas tiek tarptautinėse, tiek Lietuvos įmonėse atrenkant kandidatus į darbo vietas, vertinant klientų kreditingumą, skirstant draudimo rizikas, valdant tiekimo grandines, optimizuojant gamybos procesus ar generuojant personalizuotus pasiūlymus elektroninėse parduotuvėse. Tai reiškia, kad DI aktas yra aktualus ne tik technologijų įmonėms, tačiau ir bet kuriam verslui, kuris automatizuoja sprendimus ar duomenų analizę - nuo logistikos ir finansų iki mažmeninės prekybos ar sveikatos paslaugų.

Pasak „CEE Attorneys“ vykdomojo vadovo, pirmas žingsnis, kurį jau dabar gali atlikti kiekviena DI savo veikloje naudojanti įmonė - inventorizuoti visus DI sprendimus. Tai gali būti personalo atrankos platformos, kreditingumo vertinimo algoritmai, klientų elgsenos analizės įrankiai, pokalbių robotai, automatinės rekomendacijų sistemos ir pan. Atlikus šį žingsnį, įmonė galės nustatyti, ar jai taikomi DI akto reikalavimai ir ar sistema nepatenka į didelės rizikos kategoriją.

Antras žingsnis - įvertinti kiekvienos DI sistemos rizikos lygį pagal DI akto klasifikaciją. Jeigu sistema priskiriama didelės rizikos grupei, įmonei atsiranda pareiga dokumentuoti DI veikimą, užtikrinti naudotų duomenų kokybę, atlikti poveikio vertinimą žmogaus teisėms ir užtikrinti žmogaus priežiūrą.

Trečias svarbus aspektas - atsakomybės paskirstymas. Tai reiškia, kad negalima remtis vien DI sistemos tiekėjo pažadais - verslas privalo įsitikinti, kad tiekėjo sprendimas atitinka DI akto reikalavimus ir turi reikiamus atitikties dokumentus (pvz., techninę dokumentaciją, rizikos vertinimą).

„Kiekvienam Lietuvos verslui, naudojančiam DI savo veikloje, svarbu suprasti, kad DI aktas nėra vien naujas teisinis dokumentas - jis aiškiai signalizuoja, jog DI naudojimas tampa reguliuojama ir atsakinga veikla, panašiai kaip finansų valdymas ar duomenų apsauga. Įmonės, kurios DI traktuoja tik kaip technologinį įrankį, rizikuoja susidurti su baudomis, teismais ir reputacijos praradimu. Tuo tarpu verslai, kurie laiku pasiruoš ir diegs skaidrius, dokumentuotus ir etiškus DI sprendimus, įgis konkurencinį pranašumą - jų naudojamas DI taps ne rizikos šaltiniu, o augimo varikliu“, - teigia P. Sartatavičius.

tags: #buciau #labai #dekinga #jei #atsakysite