Bronislovas Lubys buvo viena iškiliausių asmenybių Lietuvos verslo ir politikos istorijoje. Jo sukauptas turtas ir įtaka šalies ekonomikai ilgą laiką darė didelę įtaką įvairiems procesams. Šiame straipsnyje apžvelgsime B. Lubio turtą, jo verslo imperiją ir indėlį į Lietuvos visuomenę.
Stambiausi Lietuvos verslininkai kratosi turtingiausiojo titulo. Ieškodami naujų turtuolių, visus metus sekėme rinkos naujienas, analizavome šiuo laikmečiu itin retai pasirodančią informaciją apie įvykusius pardavimo sandorius - tačiau nedaug teprašėme. Lietuvos įstatymai vis dar leidžia neskelbti informacijos apie bendrovių akcininkų sudėtį bei jų pasidalijimo proporcijas, todėl nemažai įmonių savo valdytojus slepia.
Tiesa, jau šiemet Lietuvoje registruotų įmonių akcininkų paslaptys turėtų prasisklaidyti: pagal naująją nuo šių metų kovo įsigaliojusią Akcinių bendrovių įstatymo redakciją visos įmonės iki spalio privalės pateikti Juridinių asmenų registrui (JAR) duomenis apie kiekvieną iš savo akcininkų. Pagal dabar galiojančią tvarką JAR yra saugoma informacija tik apie vienintelį įmonės akcininką - taigi jei bendrovėje yra daugiau kaip vienas akcininkas, registrui nėra privaloma teikti jokių duomenų apie visus įmonės akcininkus.
Giliuosiuose verslo vandenyse stingant viešumo, taigi ir duomenų objektyviai analitinei atskirų žmonių sukaupto turto analizei, šiemet nutarėme remtis visiškai konservatyviu kriterijumi - oficialia įmonių buhalterine verte. Savo 40-uke pristatome tik tuos asmenis, apie kuriuos galima gauti oficialiais registrais prieinamos informacijos - tai yra tuos, kurie turi verslo sąsajų su įmonėmis kaip akcininkai ar vadovai. Verslininkų rangavimas atliktas skaičiuojant akcijų dalį nuo visos įmonės turto vertės pagal 2009 m. konsoliduotus ir nekonsoliduotus finansinius duomenis.
Štai kaip atrodė turtingiausių Lietuvos verslininkų dešimtukas vienais metais:
B. Lubio kelias į verslo viršūnes
Bronislovas Lubys gimė 1938 m. spalio 8 d. Plungėje. Jo gyvenimas nebuvo lengvas, nes, kai jam buvo dešimt metų, jo tėvas buvo ištremtas dešimčiai metų į Sibirą. Tad jaunasis Bronislovas vasaromis dirbdavo plytinėje, kad šeima turėtų už ką nusipirkti duonos.
Baigęs mokyklą, 1957-aisiais B. Lubys įstojo į Kauno politechnikos instituto (dabar Kauno technologijos universiteto) Statybos fakultetą mokytis civilinės ir pramoninės statybos. Tačiau vėliau B. Lubys suabejojo savo pasirinkimu ir perėjo studijuoti į Chemijos fakultetą.
Po studijų B. Lubio gyvenimas persikėlė į Jonavą, kur jis gavo paskyrimą dirbti į statomą „Azoto“ gamyklą. Jaunasis specialistas sparčiai kilo karjeros laiptais: pirmiausia tapo skyriaus viršininku, vėliau cecho viršininko pavaduotoju, dar vėliau vyriausiuoju inžinieriumi, o 1985 m. „Azoto“ direktoriui Leopoldui Kaminskui išėjus į pensiją, B. Lubys paskirtas gamybinio susivienijimo „Azotas“ generaliniu direktoriumi.
Sėkmė lydėjo ir jo vadovaujamą „Azotą“ - įmonė tapo viena didžiausių visoje Sovietų Sąjungoje, o įmonei pavyko patekti į tarptautines rinkas anksčiau nei atkurta nepriklausoma Lietuvos valstybė.
1990 m. B. Lubys išrinktas į Aukščiausiąją Tarybą, o tų pačių metų kovo 11-ąją jo parašas nugulė po aktu dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo. Netrukus B. Lubio politinė karjera pakrypo į Vyriausybę. Ketvirtojoje šalies vyriausybėje B. Lubys buvo premjero Aleksandro Abišalos pavaduotojas, o nuo 1992 m. gruodžio iki 1993 m. kovo mėnesio vadovavo ministrų kabinetui.
Kaip viename interviu teigė B. Lubys, pabuvęs politikoje jis suprato, kad jam artimiau gamyba ir verslas.
„Achemos grupė“
1994 m. „Azoto“ gamykla pervadinta „Achema“. Jos generaliniu direktoriumi B. Lubys išbuvo iki 2001 m., vėliau išrinktas koncerno „Achemos grupė“ prezidentu. Koncernas „Achemos grupė“ išplėtė savo veiklą ir užsiėmė ne tik chemijos pramone, bet ir gamino maisto produktus, teikė logistikos, transporto, krovos, statybos, prekybos paslaugas, po „Achemos“ sparnu iki šiol yra ir kelios žiniasklaidos priemonės.
2011 m. B.Lubiui mirus, jo įkurtoje „Achemos grupėje“ ramūs laikai, regis, ilgai netruko, įmonę draskė smulkiųjų akcininkų nesutarimai su pagrindine verslo imperijos paveldėtoja Lyda Lubiene. Šiuo metu L.Lubienei ir jos dukrai Viktorijai Lubytei priklauso kontrolinis „Achemos“ akcijų paketas.
„Achemos grupės“ nuotr./Romualdas Žadeika R. Žadeika „Achemos grupėje“ dirbo nuo koncerno susikūrimo. Vilniaus universitete teisės magistro kvalifikacinį išsilavinimą įgijęs R. Žadeika daugelį metų dirbo Kauno miesto prokuratūroje, vėliau užsiėmė advokato praktika. 2005 m. tapo koncerno „Achemos grupė“ teisės reikalų direktoriumi, ėjo teisės ir bendrųjų reikalų direktoriaus pareigas.
Vis dėlto, po B.Lubio mirties valdžią perėmusi L.Lubienė pirmosios šeimos atstovus nuo verslo sugebėjo atriboti, rašo žurnalas „TOP 500“. Beje, smulkieji akcininkai, kurių vedliu buvo tapęs B.Lubio anūkas A.Žadeika, prieš kelerius metus net per teismą kovojo, kad koncernas už 150 mln. eurų supirktų jų akcijas, tačiau to pasiekti nepavyko.
Šeimos turtų šaltiniu tapusi Jonavos azotinių trąšų gamykla, vėliau tapusi „Achema“, pradėta statyti 1962 m., o 1965 pagamino pirmąją produkciją - sintetinį amoniaką, rašo „Visuotinė lietuvių enciklopedija“.
B. Lubio įtaka ir vertybės
Nors kratėsi turtingiausio Lietuvoje žmogaus titulo, tam tikrų silpnybių įtakingas verslininkas turėjo. Apie vienas jų jis pasakodavo garsiai, apie kitas greičiausiai žinojo tik 19 metų jaunesnė jo žmona. Bendrauti su žiniasklaida Lyda Lubienė vengė, tačiau B. Lubiui netikėtai mirus viešumoje šmėžavo ne kartą. Tiesa, ne pačiame geriausiame kontekste - žiniasklaidoje spėliota, ar tik ji neprisidėjo prie testamento, kurį minėjo jo bendražygiai, dingimo.
B. Lubys nuo kitų pramonininkų skyrėsi ir tuo, kad prieš rinkimus paremdavo visas didžiąsias partijas. Būta metų, kai bendra tam išleista suma siekdavo ir beveik 290 tūkst. eurų arba 1 milijoną litų. Nors deklaravo, kad taip remia demokratijos procesą, vėliau B. Lubys nesibodėdavo asmeniškai kreiptis į politikus su įvairiausiomis bėdomis.
Verslininkas nuėjo į parduotuvę, atsistojo prie kasos, o priešais jį buvo senyvo amžiaus moteris. B. Lubys pasakojo, kad moteris pirko tris prekes, krapštė centus, tačiau jai neužteko pinigų. „Lubys paėmė ją už rankos, pasivedė už kasos ir padovanojo 200 litų. Jis pasakojo, kad moteris vos ne į isteriją puolė, pasipylė ašaros. Jo toks noras remti silpnesnius, kultūrą, socialines iniciatyvas buvo labai ryškus ir, drįsčiau teigti, kad pats ryškiausias Lietuvoje“, - kalbėjo G. Rainys.
Spalvingas buvo ir B. Lubio asmeninis gyvenimas. Po skyrybų su pirmąja žmona, B. Lubys liko vienas auginti dukrą Jūratę.
Apibendrinant, Bronislovas Lubys buvo ne tik turtingas verslininkas, bet ir žmogus, turėjęs didelę įtaką Lietuvos ekonomikai ir politikai. Jo indėlis į šalies pramonės plėtrą, visuomeninę veiklą ir mecenatystę paliko ryškų pėdsaką Lietuvos istorijoje.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Bronislovas Lubys palaidotas Plungėje
tags: #bronislovas #lubys #turtas