Ruošiantis pavasario darbų pradžiai, svarbu apsispręsti dėl tinkamiausių sprendimų savo būstui. Vienas iš svarbiausių klausimų, kylantis vilniečiams, - kokias vidaus palanges rinktis. Kadangi jos yra kelių rūšių, tai padaryti ir apsispręsti ankščiau yra svarbu kiekvienam.
Šiame straipsnyje aptarsime blokinių ir mūrinių namų konstrukcijų skirtumus, jų privalumus ir trūkumus, taip pat kitus svarbius aspektus, kurie padės jums priimti teisingą sprendimą renkantis būstą ar planuojant renovaciją.
Daugiabučių tipai Lietuvoje
Lietuvoje per ilgus metus daugiabučių statybos technologijos keitėsi - medinius keitė blokiniai ir monolitiniai, o ne taip seniai kone populiariausiais tapo daugiabučiai iš blokelių. Nepaisant to, kad naujų daugiabučių kokybė žymiai geresnė, sandoriai iki šiol sudaromi ir dėl butų senuose daugiabučiuose.
Kaip teigia grupės „Inreal“ specialistas T. S. Kvainickas, iki 1950-ųjų Lietuvoje daugiausia buvo statoma medinių ir mūrinių namų. Skaičiuojama, kad nuo 1960-ųjų medinukai tampa nebepopuliarūs, o iki pat Nepriklausomybės šalyje daugiabučiai dažniausiai statomi iš gelžbetonio bloko ir monolitinio betono. Šalia šių dviejų daugiabučių rūšių kilo ir mūriniai pastatai.
Štai nors Lietuvoje daugiausia stovi mūrinių daugiabučių, butų skaičius juose ir blokiniuose daugiabučiuose labai panašus. Tokia situacija susiklostė dėl to, jog mūriniai pastatai dažnai statyti mažaaukščiai.
Pagrindiniai daugiabučių tipai Lietuvoje:
- Mūriniai: Dažniausiai 4-5 aukštų, kartais iki 12 aukštų.
- Blokiniai: Aukštesni nei mūriniai.
- Monolitiniai: Patys aukščiausi.
Sostinėje skaičiuojama daugiau blokinės (stambiaplokštės) statybos namų, nes sovietmečiu tokių daugiabučių plėtra buvo didelė.
Garso izoliacija ir sandarumas
Pagrindinis niuansas, kurį turėtų žinoti pirkėjai, yra garso daugiabučiuose pralaidumas. Prasčiausia garso izoliacija yra blokiniuose daugiabučiuose, kadangi juose panaudotos ganėtinai plonos konstrukcijos. Dėl šios priežasties blokinių daugiabučių gyventojai girdi kaimynų skleidžiamus garsus. Tiek mūriniuose, tiek monolitiniuose daugiabučiuose garso izoliacija yra geresnė, mat minėtuose pastatuose naudojamos geriau garsą sulaikančios medžiagos.
Kita vertus, visi senos statybos daugiabučiai, nepaisant to, iš kokios medžiagos jie pastatyti, turi sandarumo problemą. „Senuose daugiabučiuose niekada neturėsime sandarumo. O jeigu padarysim sandarumą, butai supelys, čia didžiausia problema ir buvo visuose daugiabučiuose, nesvarbu, jie mūriniai ar stambiaplokščiai“.
Tuo metu, kai senos statybos daugiabučiuose buvo pradėti įstatyti plastikiniai langai, gyventojai ėmė skųstis butuose atsiradusiu pelėsiu ir drėgme. Kitaip ir negali būti - mat minėtuose daugiabučiuose trūksta ventiliacijos. „Pagalvokite - kambarys uždarytas, pristatyta augalų, ir langas uždarytas taip, kad nėra jokios ventiliacijos, tai kur drėgmei dingti? Jei nevėdinam, atsiranda skundų, kad drėgna. O jeigu atsiranda drėgmė, tada ir temperatūros pojūtis visai kitas“.
Statybos ypatumai
Mūriniai daugiabučiai statomi iš plytų, blokelių, o vienu metu minėtų daugiabučių statybai buvo naudojami ir stambesni mūro blokai. Tokių namų pavyzdžių iki šiol yra likę Antakalnyje. „Mūras labai imlus darbo sąnaudoms ir žmonėms - statybose reikalingi mūrininkai, reikia nuolatos maišyti skiedinį, tai ilgas procesas“.
Priešingai nei mūriniai daugiabučiai, blokiniai pastatomi gerokai greičiau. Visi tokių daugiabučių statybiniai elementai pagaminami gamykloje, o statybų aikštelėje tik surenkami. Vieną penkių aukštų blokinį daugiabutį gali sumontuoti penki žmonės, todėl darbo sąnaudos tokiam darbui žymiai mažesnės nei mūrinio namo statybai. Stambiaplokščių namų blokus galima gaminti iškart su daline apdaila, išvedžiotomis instaliacijomis. Taip pat, stambiaplokščių daugiabučių statybai įtakos neturi ir oro sąlygos, kadangi statybiniai elementai gaminami gamykloje, o ne statybų aikštelėje.
Monolitiniai daugiabučiai yra patys standžiausi pastatai, tačiau tokių namų statybos - labai ilgos. Pastačius vieną monolitinio namo aukštą, jis turi kietėti mažiausiai septynias paras, tokio namo negalima statyti šaltyje. Kita vertus, jei monolitinių daugiabučių statyba yra gerokai ilgesnė nei blokinių, vis tik monolitiniai turi vieną didelį pranašumą. Anot A. Šneiderio, monolitiniuose daugiabučiuose esančius butus galima planuoti kiek laisviau nei tuos, kurie įrengti blokiniuose ir mūriniuose daugiabučiuose. Pavyzdžiui, sako specialistas, monolitinių daugiabučių butuose svarbu nejudinti tik vonios ir virtuvės erdvių, o visa kita galima perplanuoti. „Vienas tokio namo gyventojas gali turėti keturis kambarius, o kitas - du, bet jie bus žymiai erdvesni“ ir priduria, kad tiek blokiniuose, tiek mūriniuose daugiabučiuose drastiškų remonto darbų daryti nevalia - tokie darbai gali pakenkti visam namui.
Renovacija: ar verta investuoti?
Ekspertas pastebi, kad naujo ir seno būsto kainas dar labiau suvienodina renovacija. Kaip nurodo Būsto energijos taupymo agentūra, vidutiniškai vieno kvadratinio metro renovacija kainuoja 200 eurų iki valstybės paramos suteikimo. Tačiau net ir su valstybės pagalba investicijos siekia dideles sumas, o bendra investicijų į būstą suma - panaši, kuri būtų išleidžiama naujam būstui.
R. Pleteras taip pat pažymi, kad renovuoti senos statybos daugiabučiai dažniausiai nepasiekia naujuose pastatuose siūlomos A ar A+ energetinės klasės, tad už šildymą vis tiek mokama daugiau.
Pertvarkos blokiniuose butuose: ką reikia žinoti
Su sienomis blokiniame sovietiniame daugiabutyje reikėtų elgtis ypač atsakingai. Tokios konstrukcijos namas - lyg kortų namelis: sienos ir perdangos čia surinktos iš stambių gelžbetonio plokščių („kortų“), kurių dydis lygus visai kambario sienai ar viso kambario plotui. Plokščių viduje įbetonuota laikančioji armatūra yra lyg audinio siūlai, kuriuos nukirpus, audinys išyra. Skaudžiausia pasekmė būtų sukelti grėsmę viso pastato stabilumui ir gyventojų saugumui, kaip nutiko daugiabutyje Kaune.
Paprastuoju remontu laikomi darbai, kai nekeičiamos, nestiprinamos ir nesilpninamos bei nestatomos laikančiosios konstrukcijos, kai nekeičiamos ir neremontuojamos bendrosios inžinerinės namo sistemos, ir visi statybos darbai atliekami buto viduje, nekeičiant pastato išorės. Statybos leidimo nereikia, kai statybos darbai, išskyrus bendrųjų pastato inžinerinių sistemų keitimą, atliekami buto viduje.
Daugiabučio laikančiosios konstrukcijos yra bendra visų savininkų nuosavybė, tai nurodyta civiliniame kodekse. Konstrukcijų visiškas ar dalinis išardymas (angų kirtimas jose) tiesiogiai atsiliepia pastato stabilumui. Teisės aktai numato, kad prieš atlikdamas laikančiųjų konstrukcijų pertvarkymą, buto savininkas privalo supažindinti kaimynus su planuojamais statybos darbais, gauti daugiau kaip 50proc. namo gyventojų pritarimą, parengti kapitalinio remonto projektą ir gauti teigiamą ekspertizės išvadą projektui.
Visada yra didelė tikimybė, kad dėl kokių nors priežasčių laikančiųjų sienų griovimas bute bus pastebėtas ir užfiksuotas kaip administracinis pažeidimas. Baudos neišvengsite, o kartu gausite privalomą nurodymą per konkretų terminą parengti projektą, pristatyti krūvą dokumentų arba atkurti pirminę padėtį bute.
Senos ir naujos statybos butų kainų palyginimas
Kaip NT bendrovės pranešime spaudai pastebi R. Pleteras, anksčiau statyto ir jau šeimininkus turėjusio būsto rinka šalies sostinėje užleidžia turėtas pozicijas - „Registrų centro“ duomenimis, šiemet tokių butų parduota dešimtadaliu mažiau nei pernai, jų dalis nuo visų įregistruotų butų pardavimo sandorių pasiekė siekė 55 proc. Beveik prieš dešimtmetį senas būstas užėmė net 90 proc. rinkos.
Statistikos departamento duomenimis, jau savininką turėjusios senesnės statybos butai Vilniuje pabrango 8,1 proc. punkto, kai naujos statybos - vos 3,3 proc. punkto. Tad kartais naują būstą įsigyti yra tiesiog pigiau.
R. Pleteras priduria, kad didesnis kainos skirtumas jaučiamas kalbant apie blokinius pastatus, kuriuose vieno kvadratinio metro kaina Vilniaus miegamuosiuose rajonuose vidutiniškai siekia maždaug 1,2-1,5 tūkst. eurų. Tačiau toks būstas paprastai turi prastesnę garso ir šilumos izoliaciją, todėl jiems dažniau reikia papildomų investicijų patogesniam gyvenimui užsitikrinti.
Gyvenimas pirmame aukšte: pliusai ir minusai
Gyvenimas pirmame aukšte turi savų privalumų ir trūkumų, ypač blokiniuose namuose:
- Privalumai: Patogumas (nereikia laipioti laiptais), vėsumas vasarą, mažiau kaimynų, vaikams daugiau laisvės lakstyti.
- Trūkumai: Šaltesnis butas (ypač kampinis), mažiau natūralios šviesos, mažiau privatumo (reikia užuolaidų), girdimas laiptinės triukšmas.
Kai kurie gyventojai rekomenduoja apsišildinti grindis ir pasirūpinti rekuperacija, ypač jei butas kampinis. Taip pat svarbu pakeisti laiptinės duris, kad jos nesitrankytų.
A++ klasės namo reikalavimai
Taigi, A++ klasės namas turi atitikti gana didelius šiluminius ir sandarumo reikalavimus:
- Pagal energinio efektyvumo projektuotojų sumodeliuotus duomenis turi būti parinktas pakankamas šiltinamasis sluoksnis, šildymo-vėdinimo sistema, langai, durys, įvertinti galimi energijos nuostoliai.
- Architektų konstruktorių tinkamai suprojektuotas namo išplanavimas (vengiant kampų, didelio langų ploto, suplanuojant saulės patekimą, bet neperkaitinimą), išspręstas kritinių konstrukcinių mazgų apšiltinimas ir užsandarinimas.
- Statybininkų-gamintojų tiksliai iš kokybiškų medžiagų sumontuota laikančioji konstrukcija, glaudžiai sudėta šiltinamoji medžiaga, sandariai suklijuota garo izoliacija.
Šalčio tilteliai, sandarumas ir šiltinimas
Šalčio tilteliai susidaro patenkant išorės šalčiui per temperatūrai laidžias medžiagas į namo vidų. Kad taip nenutiktų, turi būti naudojamos šalčiui nelaidžios medžiagos, kurios izoliuotų šalčio perėjimą.
tags: #blokinis #namas #murines #konstrukcijos