Blokinio Namo Ventiliacijos Įrengimas: Svarbūs Aspektai, Problemos Ir Sprendimai

Lietuvoje per ilgus metus daugiabučių statybos technologijos keitėsi - medinius keitė blokiniai ir monolitiniai, o ne taip seniai kone populiariausiais tapo daugiabučiai iš blokelių. Nepaisant to, kad naujų daugiabučių kokybė žymiai geresnė, vis tik sandoriai iki šiol sudaromi ir dėl butų senuose daugiabučiuose.

Šįkart Delfi domisi, kokių senos statybos daugiabučių Lietuvoje yra daugiausia, kokie yra esminiai daugiabučių statybos skirtumai ir su kokiomis problemomis susiduria skirtingų daugiabučių gyventojai. Į šiuos ir kitus klausimus atsako Vilniaus Gedimino technikos universiteto dėstytojas doc. dr. Arnoldas Šneideris ir grupės „Inreal“ investicijų bei analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas.

Daugiabučių Tipai Lietuvoje

Kaip teigia grupės „Inreal“ specialistas T. S. Kvainickas, iki 1950-ųjų Lietuvoje daugiausia buvo statoma medinių ir mūrinių namų. Skaičiuojama, kad nuo 1960-ųjų medinukai tampa nebepopuliarūs, o iki pat Nepriklausomybės šalyje daugiabučiai dažniausiai statomi iš gelžbetonio bloko ir monolitinio betono. Šalia šių dviejų daugiabučių rūšių kilo ir mūriniai pastatai.

„Inreal“ specialistą papildo A. Šneideris ir paaiškina, jog mūriniai daugiabučiai dažniausiai būdavo statomi keturių penkių aukštų, kartais - dešimties dvylikos. Blokiniai buvo statyti dar aukštesni, o monolitiniai - patys aukščiausi. Pavyzdžiui, sako A. Šneideris, dar ir dabar Lazdynuose galime pamatyti šešiolikos aukštų monolitinių daugiabučių.

Statybos Ypatumai

Toliau A. Šneideris paaiškina, kuo skiriasi blokinių, mūrinių ir monolitinių daugiabučių statybos ypatumai. Pasak specialisto, mūriniai daugiabučiai statomi iš plytų, blokelių, o vienu metu minėtų daugiabučių statybai buvo naudojami ir stambesni mūro blokai. Tokių namų pavyzdžių iki šiol yra likę Antakalnyje.

„Mūras labai imlus darbo sąnaudoms ir žmonėms - statybose reikalingi mūrininkai, reikia nuolatos maišyti skiedinį, tai ilgas procesas“, - mūrinių daugiabučių statybą komentuoja A. Šneideris. Priešingai nei mūriniai daugiabučiai, blokiniai pastatomi gerokai greičiau.

Anot pašnekovo, visi tokių daugiabučių statybiniai elementai pagaminami gamykloje, o statybų aikštelėje tik surenkami. Specialisto teigimu, vieną penkių aukštų blokinį daugiabutį gali sumontuoti penki žmonės, todėl darbo sąnaudos tokiam darbui žymiai mažesnės nei mūrinio namo statybai.

Pašnekovas papildo, kad stambiaplokščių namų blokus galima gaminti iškart su daline apdaila, išvedžiotomis instaliacijomis. Taip pat, sako A. Šneideris, stambiaplokščių daugiabučių statybai įtakos neturi ir oro sąlygos, kadangi statybiniai elementai gaminami gamykloje, o ne statybų aikštelėje.

Pasak A. Šneiderio, monolitiniai daugiabučiai yra patys standžiausi pastatai, tačiau tokių namų statybos - labai ilgos. Kaip teigia specialistas, pastačius vieną monolitinio namo aukštą, jis turi kietėti mažiausiai septynias paras, tokio namo negalima statyti šaltyje. Kita vertus, jei monolitinių daugiabučių statyba yra gerokai ilgesnė nei blokinių, vis tik monolitiniai turi vieną didelį pranašumą.

Anot A. Šneiderio, monolitiniuose daugiabučiuose esančius butus galima planuoti kiek laisviau nei tuos, kurie įrengti blokiniuose ir mūriniuose daugiabučiuose. Pavyzdžiui, sako specialistas, monolitinių daugiabučių butuose svarbu nejudinti tik vonios ir virtuvės erdvių, o visa kita galima perplanuoti.

„Vienas tokio namo gyventojas gali turėti keturis kambarius, o kitas - du, bet jie bus žymiai erdvesni“, - komentuoja A. Šneideris ir priduria, kad tiek blokiniuose, tiek mūriniuose daugiabučiuose drastiškų remonto darbų daryti nevalia - tokie darbai gali pakenkti visam namui.

Statistika

Remiantis Registrų centro duomenimis, šiuo metu Lietuvoje daugiausia stovi mūrinės statybos daugiabučių - jų yra apie 22 tūkst. Blokinių - apie 7,5 tūkst., medinių - apie 6 tūkst. ir beveik 2 tūkst. daugiabučių, pastatytų iš blokelių.

Vis tik pačiame Vilniaus mieste daugiabučių pasiskirstymas kiek kitoks nei visoje Lietuvoje. Sostinėje skaičiuojama daugiau blokinės (stambiaplokštės) statybos namų, nes, pasak T. S. Kvainicko, sovietmečiu tokių daugiabučių plėtra buvo didelė.

Kita vertus, pastatų kiekis nelygus butų skaičiui. Štai nors Lietuvoje daugiausia stovi mūrinių daugiabučių, butų skaičius juose ir blokiniuose daugiabučiuose labai panašus. Tokia situacija susiklostė dėl to, sako T. S. Kvainickas, jog mūriniai pastatai dažnai statyti mažaaukščiai. Specialistas papildo, jog bėgant metams keičiasi ir daugiabučių namų statyba. Dabar, sako pašnekovas, galima rasti ir tokių naujos statybos daugiabučių, kuriuose panaudojamos visos prieš tai išvardintos technologijos.

Štai lentelė, apibendrinanti daugiabučių tipų pasiskirstymą Lietuvoje:

Problemos Ir Sprendimai

Pasak A. Šneiderio, pagrindinis niuansas, kurį turėtų žinoti pirkėjai, yra garso daugiabučiuose pralaidumas. Kaip teigia pašnekovas, prasčiausia garso izoliacija yra blokiniuose daugiabučiuose, kadangi juose panaudotos ganėtinai plonos konstrukcijos. Dėl šios priežasties, komentuoja A. Šneideris, blokinių daugiabučių gyventojai girdi kaimynų skleidžiamus garsus. Pašnekovas papildo, kad tiek mūriniuose, tiek monolitiniuose daugiabučiuose garso izoliacija yra geresnė, mat minėtuose pastatuose naudojamos geriau garsą sulaikančios medžiagos.

Kita vertus, visi senos statybos daugiabučiai, nepaisant to, iš kokios medžiagos jie pastatyti, turi sandarumo problemą. „Senuose daugiabučiuose niekada neturėsime sandarumo. O jeigu padarysim sandarumą, butai supelys, čia didžiausia problema ir buvo visuose daugiabučiuose, nesvarbu, jie mūriniai ar stambiaplokščiai“, - komentuoja A. Šneideris.

Jis papildo, kad tuo metu, kai senos statybos daugiabučiuose buvo pradėti įstatyti plastikiniai langai, gyventojai ėmė skųstis butuose atsiradusiu pelėsiu ir drėgme. Pašnekovo teigimu, kitaip ir negali būti - mat minėtuose daugiabučiuose trūksta ventiliacijos.

„Pagalvokite - kambarys uždarytas, pristatyta augalų, ir langas uždarytas taip, kad nėra jokios ventiliacijos, tai kur drėgmei dingti? Jei nevėdinam, atsiranda skundų, kad drėgna. O jeigu atsiranda drėgmė, tada ir temperatūros pojūtis visai kitas“, - komentuoja pašnekovas.

Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas, Vilniaus daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacijos vadovas Juozas Antanaitis patikino, kad pelėsis yra tikra renovuojamų pastatų rykštė visoje Lietuvoje.

„Mėgstama sakyti, kad pelėsio atsiradimas - nevykusios renovacijos pasekmė. Iš tikrųjų taip nėra, juk žmonės įsistatė plastikinius langus, sandarias duris - viską uždarė, kad tik daugiau šilumos liktų būste. Tačiau iš šykštumo neskyrė pinigų vėdinimo sistemai - drėgmė lieka, kaupiasi patalpose ir niekur iš jų neišeina. Taigi pelėsis dažniausiai yra prasto vėdinimo problema“, - kalbėjo J. Antanaitis.

Jis patarė visiems įsirengti vėdinimo sistemas arba bent jau porą kartų per dieną po 5 minutes gerai išvėdinti namus plačiai atlapojant langus, kad susidarytų skersvėjis. Antra galima pelėsio atsiradimo priežastis yra vadinamosios kiauros - šąlančios, nuo lietaus šlapiuojančios sienos.

Idealiausios sąlygos pelėsiui įsiveisti - teigiama 20 laipsnių temperatūra ir daugiau nei 95 procentų santykinė oro drėgmė, o jo augimą skatina nepakankamas oro judėjimas - patalpų vėdinimas ir natūralios šviesos stoka. Ypač greitai pelėsis plinta ten, kur trūksta švaros, - pilna dulkių ir įvairių bakterijų.

Jei ant sienos, lubų, baldų ar grindų pastebėjote „ropojantį“ pelėsį, nusiteikite, kad kova su juo bus sunki. Tam neužteks namuose atlikti gero remonto, net panaudojant pačias kokybiškiausias statybos ir apdailos medžiagas.

Jeigu nenustatysite pelėsio atsiradimo priežasties ir skubiai nesunaikinsite šio užkrato, jau po pusmečio visos jūsų pastangos nueis veltui ir nepageidaujamas įnamis vėl įsiskverbs į jūsų namus.

Vėdinimo Sistemos

Norint užtikrinti nuolatinę oro apykaitą bute, būtina įvykdyti keletą sąlygų - užtikrinti oro pritekėjimą į gyvenamuosius kambarius, turėti vėdinimo angas pagalbinėse patalpose (vonia, virtuvė, tualetas) bei nesandarias vidines patalpų duris (1-1,5 cm tarpas durų apačioje per visa jų plotį).

Tuo atveju, jei virtuvėje naudosite aktyvų garų nutraukimo gaubtą, tuomet į virtuvėje esančią vėdinimo angą reikėtų prijungti gartraukio išmetimą. Jei rekuperacinė vėdinimo sistema bute įrengta teisingai, tuomet vonios kambaryje esančią natūralaus vėdinimo angą reikėtų užsandarinti. Ištraukimas iš vonios kambario turi būti prijungtas prie rekuperatoriaus ištraukimo sistemos.

Jei rekuperacinė vėdinimo sistema suprojektuota ir įrengta teisingai, tuomet visos pagalbinės patalpos (tualetas, drabužinė, virtuvė bei vonia) turėtų būti prijungtos prie vėdinimo įrenginio oro šalinimo sistemos. O vėdinimo įrenginiui veikiant nuolatinai ir bus pašalinami jose susikaupę teršalai (drėgmė, CO2 bei VOC).

Ištraukiamo oro kompensavimui, oras tiekiamas į gyvenamuosius kambarius, o visos vidinės durys privalo turėti nesandarios (1,5 cm. tarpas durų apačioje per visą durų plotį).

Būsto vėdinimo klausimą tikrai galima išspręsti ne tik rekuperacinėmis vėdinimo sistemomis. Tai gali būti ir kontroliuojamo natūralaus vėdinimo sistema, turinti oro srautų reguliavimo mechanizmus bei pasižyminti ypač mažomis elektros eikvojimo sąnaudomis.

Rekuperacinė vėdinimo sistema - nėra vienintelis vėdinimo sprendimas šiuolaikiniam namui. Esminius vėdinimo sistemų privalumus bei trūkumus visgi geriau aptarti bendraujant "gyvai", nes laiško ribose pakankamai sunku pateikti išsamią, Jus dominančią informaciją.

Jei iš tiesų nusprendėte įsirengti rekuperacinę sistemą (nors ji nėra privaloma), tuomet renkantis patį vėdinimo įrenginį, būtina atkreipti dėmesį, kad jo naudingumo koeficientas atitiktų A+ klasės namams keliamus reikalavimus (n > 0,80 o elektros variklių eikvojamos energijos kiekis neturi viršyti 0,55 Wh/m³).

Ventiliacijos patikrinimas

Ar ventiliacija veikia tinkamai galima patikrinti liepsnelės pagalba: prie bute įrengtos ventiliacijos angos siūloma pridėti degančią žvakę ar kitą liepsnos šaltinį ir žiūrėti ar liepsna traukia į vėdinimo kanalą ar pučia į butą. Jeigu liepsna nukreipta į butą, vadinasi ventiliacija veikia netinkamai, nes netraukia oro į vėdinimo kanalą, o pučia orą atgal į buto patalpas.

Taip pat prie ventiliacijos angos galima pridėti popieriaus lapą - jeigu jis prilimpa, vadinasi oro trauka yra gera. Tačiau jeigu jis nukrenta, oro ventiliacija namuose yra sutrikusi.

Didžioji dalis gyventojų nepasitikrina bute esančių ventiliacijos grotelių būklės, kurios dažnai būna apaugę voratinkliais ir ant jų susikaupia dulkės.

Papildomi patarimai

• Sandarumo užtikrinimas: Gyvenantys daugiabučiuose blokiniuose namuose taip pat neretai susiduria su nesandarių namo fasado siūlių keliamomis problemomis. Tokiais atvejais rekomenduojama vasaros metu daugiabučio fasado siūles tvarkyti ja hermetizuojant, o namo fasado blokus dažant termokeraminiais dažais.
• Radiatorių priežiūra: Jeigu jūsų bute esantys radiatoriai skaičiuoja daugiau nei du dešimtmečius, jie yra laikomi senais padidintos rizikos prietaisais. Tokius radiatorius patartina keisti, o tai galima atlikti tik iki šildymo sezono pradžios.
• Šiltinimas: Blokinio namo fasado tvarkymui ir apsaugai nuo drėgmės, rekomenduojama naudoti silikoninius arba silikatiniai išorės dažus. Tarpblokines siūles rekomenduojama užtaisymui naudoti specialų elastingą sandarinimo mišinį, dažnai vadinamą "elastomeriniu sandarikliu". Šie mišiniai yra pagaminti taip, kad kompensuotų temperatūros sukeltus blokų judesius ir užtikrintų ilgaamžį sandarinimą. Atsparumas atmosferos poveikiui yra būtinas, todėl rinkitės gaminius, skirtus naudoti lauko sąlygomis.

Apibendrinant, blokinio namo ventiliacijos įrengimas yra svarbus aspektas norint užtikrinti sveiką ir komfortišką gyvenimo aplinką. Tinkamai įrengta ir prižiūrima vėdinimo sistema padeda išvengti drėgmės, pelėsio ir kitų problemų, kurios gali neigiamai paveikti jūsų sveikatą ir būsto būklę.

tags: #blokinio #namo #ventiliacija