Šilumos taupymas ir komfortas namuose yra svarbūs kiekvienam. Daugelis mano, kad kuo storesnė izoliacija, tuo šilčiau bus namuose. Tačiau, ar tikrai storėjant izoliacijai, šilčiau darosi tik dėl jos šiluminės varžos?
Įsivaizduokime situaciją, kai tarp izoliacijos ir sienos yra oro tarpas. Šiltas oras lengvai ištekės, o jo vietą užims šaltas lauko oras. Reiškia, bus šalta, nepaisant izoliacijos storio ir jos šiluminės varžos. Tad kaip užtikrinti efektyvų šilumos taupymą blokinio namo atitvarinėse sienose?
Kaip išsirinkti geriausią izoliaciją savo namams | „Pasidaryk pats“ namo renovacija
Šilumos Nuostoliai Patalpose
Nuo šildymo prietaisų sušilęs oras kyla į viršų ir sudaro didelį slėgį į patalpos atitvarines konstrukcijas (lubas, sienas, langus). Per kiekvieną nesandarumą šiltas oras su jėga veržiasi į išorę. Tuo pačiu metu apatinėje patalpų dalyje susidaro oro išretėjimas ir per įvairius nesandarumus grindyse, duryse, sienose bei languose į patalpas įsiurbiamas šaltas oras, kurį vėl reikia šildyti. Tokius energijos nuostolius galima sumažinti tik didinant atitvarinių konstrukcijų sandarumą.
Kitą šilumos nuostolių dalį sudaro šilumos praradimas radiaciniu ir kondukciniu būdais, t. y. kai šildymo prietaisų išspinduliuojama ar šilto oro perduodama šiluma per sienas atiduodama į išorinę aplinką. Šiuos energijos nuostolius galima sumažinti, didinant atitvarų šiluminę varžą.
Tačiau kuri iš šių priežasčių nulemia šilumos taupymo efektyvumą?
Sandarumo Svarba
Tyrimai rodo, kad šilumos taupymo pagrindas yra sandarumas. Ypač sandarios šiltinimo medžiagos sluoksnio šiluminę varžą padidinus daugiau kaip 100 proc., šilumos sutaupoma tik 3 proc. daugiau. Todėl tokia investicija yra neefektyvi.
Iš tyrimų rezultatų galima daryti išvadą, kad daug efektyviau yra investuoti į namo atitvarinių konstrukcijų sandarumo užtikrinimą, nes net visiškai plonas (ir visiškai mažą šiluminę varžą turintis) ypač sandarios šiltinimo medžiagos sluoksnis sulaiko “liūto dalį” iš patalpų išeinančios šilumos.
Pastatą apšiltinus pakankamai sandaria šiltinimo medžiaga, oro cirkuliaciją per atitvaras galima sumažinti tūkstančius kartų. Tada ženkliai sumažėja išlaidos šildymui žiemą ir vėsinimui vasarą.
"Kvėpuojančios" Medžiagos
Svarbu suprasti, kad terminas “kvėpuojanti medžiaga” apibūdina ne medžiagos laidumą orui, o jos laidumą vandens garams. Šiltinimo medžiaga privalo praleisti vandens garus, kad apšiltintos drėgnos konstrukcijos nesupūtų, nesupelytų, o galėtų lengvai išdžiūti per šiltinimo medžiagos sluoksnį.
Vėdinimas Sandariose Patalpose
Judantis žmogus per vieną valandą iškvėpuoja 14 - 15 m3 oro. Patalpas vis vien reikia vėdinti, jei nenorime susidurti su diskomfortu dėl blogo kvapo, pelėsiais ir sveikatos problemomis. Vėdinimas neišvengiamai susijęs su šilumos nuostoliais, todėl vėdinti reikia tiek, kiek būtina. Būtent nekontroliuojamų oro srautų iš patalpų išnešama šiluma ir yra tas resursas, kurį mes prarandame, šiltindami pastatus nesandariomis šiltinimo medžiagomis.
Šiluminės Varžos Reikalavimai
Dabartinėje tradicinėje statyboje labiau pasikliaujama šilumine varža. Tai atspindi ir statybos techninis reglamentas, reikalaujantis, kad pastatų atitvarinių konstrukcijų šiluminės varžos būtų ne mažesnės už tokias:
- Stogo - 6,24 m2K/W
- Sienų - 5,25 m2K/W
- Grindų - 4,54 m2K/W
Realistiškai, toks storas šiltinimo medžiagos sluoksnis pastatui reikalingas ne dėl didesnės šiluminės varžos, o dėl to, kad naudojamos šiltinimo medžiagos yra pakankamai laidžios orui, ir netgi toks storas jų sluoksnis nesugeba sulaikyti su šiltu oru per jas išeinančios šilumos.
Šilumos taupymą storinant tradicinių šiltinimo medžiagų sluoksnio storį galima prilyginti svarsčių gamybai iš vatos. Todėl verta susitelkti į sandarumą užtikrinančių šiltinimo technologijų paiešką ir jų praktinį taikymą.
Garso Izoliacija
Dažnai žmonės įsigiję naują butą senos statybos daugiabutyje susiduria su netikėta nepageidaujamo triukšmo problema, kai garsas, per su kaimynais besiribojančias atitvaras (sienas, perdangas), patenka į jų buto erdves ir sukelia diskomfortą.
Sienų, besiribojančių su kaimynais, garso izoliaciją galima padidinti prie jos įrengus papildomas pertvaras iš patalpų vidaus. Tam reikia sumontuoti karkasinę pertvarą su gipso kartono dengiamuoju sluoksniu. Šioje konstrukcijoje „masė“ yra gipso kartono plokštės, o viduje esantis oro tarpas atlieka spyruoklės vaidmenį, todėl pertvaros viduje susidaro horizontalios stovinčios bangos.
Jei tarpbutinė siena ar pertvara yra išmūryta iš akyto betono (storis 240 mm) ar keraminių tuščiavidurių (storis 250 mm) blokelių ir iš vienos pusės nutinkuota - tai jos oro garso izoliavimo rodiklis Rw=49 dB lygyje. Akustiniai skaičiavimai rodo, kad po papildomo izoliavimo tokios tarpbutinės sienos ar pertvaros oro garso izoliavimo rodiklis yra Rw=57-58 dB lygyje, t.y. padidėjimas siekia 8-9 dB.
Norint dar pagerinti oro garso izoliacijos lygį galimi variantai: pirmasis - didinti ploto vieneto masę, t.y. gipso kartono sluoksnių skaičių arba antrasis - storinti užpildą iš akmens vatos plokščių.
Įrengiant tokias pertvaras didžiulę įtaką jų akustinei izoliacijai turi konstrukcinių sprendinių detalės ir pertvaros kruopštus įrengimas. Pirmiausiai klojant apvadinius horizontalius ir vertikalius profilius po jais turi būti paklojama garsą slopinanti ir izoliuojanti tarpinė (sandarinamoji juosta). Nauja pertvara ir esama siena turi tūrėti, kuo mažiau standžių sujungimų tarpusavyje, kad sumažinti garso perdavimą per konstrukciją.
Papildomas esamų sienų ar pertvarų garso izoliavimas, naudojant akmens vatą kaip garsą slopinančią medžiagą, stipriai pagerina akustinius pastato parametrus. Akytos struktūros dėka akmens vata užtikrina pakankamą garsų, sklindančių iš pastato išorės ir vidaus sugertį, todėl gyventojams netrukto triukšmas, jie gali geriau susikaupti, sustiprėja komforto jausmas ir pagerėja savijauta.
Pastatų Konstrukcijų Klasifikacija
Pastatų konstrukcijos klasifikuojamos pagal įvairius požymius. Pagal paskirtį jos skiriamos į laikančiąsias ir atitvarines.
- Laikančiosios konstrukcijos atlaiko visų rūšių apkrovas bei atsiramdančius pastate jėgos pobūdžio poveikius ir perduoda juos per pamatus gruntiniam pagrindui.
- Atitvarinės konstrukcijos atitveria patalpas nuo išorinės aplinkos nepageidautino poveikio, taip pat vienos patalpos aplinką nuo kitos.
Dažnai laikančiosios konstrukcijos kartu yra ir atitvarinės, ir atvirkščiai.
Pagal išdėstymą konstrukcijos skiriamos į vertikaliąsias ir horizontaliąsias. Vertikaliosios - tai išorinės ir vidinės sienos, laiptinių, liftų šachtų sienos, kolonos pertvaros ir kt.
Mažaaukščių ir Daugiaaukščių Pastatų Konstrukcinės Sistemos
Šiuolaikinės statybos pastatų konstrukcinės sistemos yra: sieninė, tūrinė blokinė (tūrinių elementų), karkasinė, stiebinė ir jų deriniai.
- Sieninė sistema: pagrindines apkrovas atlaiko plokštieji elementai - išorinės ir vidinės sienos.
- Tūrinė blokinė sistema: dažniausiai naudojama gyvenamiesiems namams. Viename elemente talpinamas gyvenamasis kambarys ar kita pastato dalis.
- Karkasinė sistema: svarbiausias apkrovas atlaiko linijiniai elementai - kolonos, rygeliai.
- Stiebiniai pastatai: paprastai yra aukštuminiai. Jų centre įrengta speciali konstrukcija - branduolys (stiebas, kamienas), kuri ir teikia pastatui reikalingą stiprumą bei standumą.
Laikančiųjų Sienų Demontavimas Daugiabučiuose
Daugiabučio laikančiosios konstrukcijos yra bendra visų savininkų nuosavybė, tai nurodyta civiliniame kodekse. Konstrukcijų visiškas ar dalinis išardymas (angų kirtimas jose) tiesiogiai atsiliepia pastato stabilumui.
Teisės aktai numato, kad prieš atlikdamas laikančiųjų konstrukcijų pertvarkymą, buto savininkas privalo supažindinti kaimynus su planuojamais statybos darbais, gauti daugiau kaip 50proc. namo gyventojų pritarimą, parengti kapitalinio remonto projektą ir gauti teigiamą ekspertizės išvadą projektui.
Su sienomis blokiniame sovietiniame daugiabutyje reikėtų elgtis ypač atsakingai. Tokios konstrukcijos namas- lyg kortų namelis: sienos ir perdangos čia surinktos iš stambių gelžbetonio plokščių („kortų“), kurių dydis lygus visai kambario sienai ar viso kambario plotui.
Visada yra didelė tikimybė, kad dėl kokių nors priežasčių laikančiųjų sienų griovimas bute bus pastebėtas ir užfiksuotas kaip administracinis pažeidimas. Baudos neišvengsite, o kartu gausite privalomą nurodymą per konkretų terminą parengti projektą, pristatyti krūvą dokumentų arba atkurti pirminę padėtį bute.
Kvalifikuoti statybininkai laikančiąsias konstrukcijas imsis griauti tik turėdami projektą. Pasitelkę architektą buto perplanavimui, iš anksto žinosite, kad kertamos angos numatytos tinkamo dydžio, teisingoje vietoje, be reikalo neišlaidausite statybinėms medžiagoms (metalas sąramoms kainuoja!), dar projektavimo stadijoje įsitikinsite, kad visi svarbūs daiktai ir prietaisai bute sutilps, nes gausite naujų buto erdvių planą su baldais.
tags: #blokinio #namo #atitvarines #sienos