Birštono vienkiemio teatras, gyvuojantis jau ne vieną dešimtmetį, yra svarbi Birštono krašto kultūros dalis. Šis teatras, susikūręs iš entuziastų ir mylinčiųjų sceną, per metus išaugo į pripažintą mėgėjų meno kolektyvą, garsėjantį ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų.
Teatro Pradžia ir Bendruomenės Įtaka
K. Dalios Banienės vadovaujamas kaimo teatras Birštono vienkiemyje susikūrė 2003 m. pabaigoje. Ir jau 2004 m. sausio 17 d. įvyko teatro veiklos krikštas - spektaklio „Bobutės susipyko“ premjera. Komedijoje pagrindinius vaidmenis atliko teatro režisierė Dalia Banienė, Valė Petkevičienė, Birutė Vokietaitienė ir Rimvydas Klimavičius. Įspūdingais antraeiliais vaidmenimis startavo Paulina Bubnelytė, Onutė Mikėnienė, Morta Narankevičienė, Steponas Banys, Jonas Kvietkauskas. Ši spektaklio premjera tapo tramplinu, puikiu startu kultūrinio gyvenimo pakilimui Birštono vienkiemyje ir seniūnijoje.
Tačiau visgi pirmąja kultūrinio gyvenimo kregžde vienkiemyje reikėtų įvardinti saviveiklinį moterų kolektyvą „Saulėgrąža“, kuris įsikūrė 2002 m. gruodžio mėnesį ir iškart į savo veiklą įtraukė 30 žmonių, panorusių dalyvauti kultūrinėje - visuomeninėje veikloje. Klubą sudarė du - vyrų ir moterų ansambliai. Klubo „Saulėgrąža“ iniciatyva pradėtos švęsti tradicinės lietuvių tautos šventės - Motinos diena, Žolinės, kurias perėmė ir gražiai tęsia 2004 m. susikūrusi Birštono vienkiemio bendruomenė.
Moterų klubas „Saulėgrąža“ ir labai intensyvi kaimo teatro veikla ( ketverių metų eigoje - kasmet po premjerą) paskatino ir Birštono vienkiemio bendruomenės įsikūrimą. Atidžiai sekant įvykių eigą, suprantama ir akivaizdu, kad teatras ir bendruomenė jau penkiolika metų žengia koja kojon ir kultūrinės, ir visuomeninės veiklos ritmu. Žmonės tradicijas gaivina, puoselėja, jas saugo, perduoda iš kartos į kartą ir tuo pat metu kuria naujas.
Teatras ir Bendruomenė
Sausio 4 d., minint vienkiemio bendruomenės 15 metų veiklos jubiliejų, bendruomenės pirmininkas Vytas Kederys labai teisingai pastebėjo, kad teatras bendruomenėje - pagrindinė veiklos varomoji jėga. Teatro žmonės Birštono vienkiemyje per penkiolika teatro gyvavimo metų kūrė savo tradicijas, kurios turi gražų tęsinį ir šiandieną. Viena iš tradicijų - klojimo teatro šventės.
Po visus Lietuvos etninius regionus su visais teatro pastatymais (K.Vijūno „Bobutės susipyko“, E.Urbaitės „Stebuklas“, V.Bladikaitės „Ženteliai“, E.Urbaitės „Mokė ir pasimokė“, mokyt. A. Ferevičienės pagal latvių dramaturgę sukurta komedija „Paprasta laimė“, B.Dauguviečio „Žaldokynė“) daug ir aktyviai keliavęs kaimo teatras, puoselėjo viltį atkurti klojimo teatrą Nemuno vingių krašte. Būtent atkurti, nes toks teatras prieš šešis dešimtmečius šiame krašte, Siponių kaime, gyvavo.
Nuo 2006 -ųjų metų Matiešionyse, šiandien jau tik Marytės Galinienės sodyboje, tradiciškai, kas antrus metus, vyksta klojimo teatrų šventės. Ir padėkai, ir atminimui teatro šaukiniu, paties eiliuoto teksto autoriaus Juozo Palionio leidimu parinkau žodžius: „Kur Nemuno mėlynas kelias“. Klojimo teatro tradicija suleido gilias šaknis Nemuno vingių žemėje.
Paties populiariausio ir daugiausia susitikimų (30 spektaklio pasirodymų) žiūrovams dovanoję V.Bladikaitės „Ženteliai“ savo pagrindinius personažus labai išradingai įpindavo ir į tradicinius bendruomenės renginius, Birštono šventes, teatrų festivalius. Vienkiemio teatras sukūrė ir labai gražią bičiulystės tradiciją, kuri tebegyvena ir šiandienos teatre.
Nuo paties pirmojo klojimo teatrų festivalio 2006 m. džiaugiamės ilgamete draugyste su Varėnos r.sav. Marcinkonių kaimo teatru ir jo režisiere R. Avižiniene, Jonavos r.sav. Panoterių kaimo teatru ir režisiere J. Adomaitiene, Kelmės Mažuoju teatru ir režisieriumi A. Armonu, Jonavos savivaldybės teatru ir režisieriumi J. Andriulevičiumi, Prienų r.sav. N.Ūtos laisvalaikio salės mėgėjų teatru ir režisiere A. Lukjančuk.
Dalyvavimas Festivaliuose ir Apdovanojimai
Birštono vienkiemio teatras aktyviai dalyvauja įvairiuose festivaliuose ir konkursuose, kur dažnai pelno apdovanojimus. Lietuvos nacionalinis kultūros centras kas dveji metai rengia Lietuvos suaugusiųjų mėgėjų teatrų apžiūrą-šventę „Atspindžiai“. Šiais metais „Atspindžių“ konkurse Birštono vienkiemio kaimo teatrui buvo itin sėkmingi.
Konkurse teatro aktoriai vaidino S. Kymantaitės-Čiurlionienės komediją „Kuprotas oželis“ (rež. Beata Klimavičienė). Po regioninės apžiūros Birštono vienkiemio teatro aktorių laukė netikėtumas. Teatras, kaip vienas geriausiai pasirodžiusių teatro kolektyvų, buvo pakviestas dalyvauti baigiamojoje šventėje, vykusioje Šeduvos amatų ir kultūros centre. Šiais metais „Atspindžiai“ spindėjo jau 23-iąjį kartą.
Šventės metu organizuojami trys apžiūrų turai: rajoninis, regioninis ir baigiamasis. Juose renkami patys originaliausi, stipriausi, aukščiausio meninio lygio miestų ir miestelių teatrai. 2016 metais penkiose regioninėse apžiūrose suvaidinti 82 spektakliai, iš jų 47 miestų bei rajonų centrų teatrų ir 35 miestelių, kaimų teatrų. Birštono vienkiemio kaimo teatras „Atspindžių“ konkurse dalyvauja jau antrą kartą. Smagu, kad teatro meninis lygis kiekvienais metais auga.
2014 metais „Atspindžiuose“ buvo pristatytas spektaklis, pastatytas pagal Žemaitės komediją „Trys mylimos“ (rež. B. Klimavičienė). Regioniniame ture Birštono vienkiemio teatrui suteikta trečia meninio lygio kategorija. Birštono vienkiemio bendruomenės nariai džiaugiasi laimėjimu ir nežada nuleisti taip aukštai iškeltos kartelės.
2016 metų tame pačiame konkurse teatras, parodęs S. Kymantaitės-Čiurlionienės komediją „Kuprotas oželis“, (rež. B. Klimavičienė) tapo laureatu. 2017 metais „Tegyvuoja teatras“ šventėje, Priekulėje, Birštono vienkiemio teatras ir du jo aktoriai buvo apdovanoti epizodinio vyro ir moters vaidmens bei muzikinio ir garsinio spektaklio sprendimo nominacijose.
Iš arti stebint produktyvų ir kūrybišką Birštono vienkiemio teatro aktorių ir režisierės Beatos Klimavičienės darbą, pastaraisiais metais vainikuotą įvairiais apdovanojimais ir nominacijomis, buvo aišku: tai tik laiko klausimas, kada ant šešiolika metų gyvuojančio teatro scenos nutūps ir „Aukso paukštė“ - aukščiausias mėgėjų meno apdovanojimas Lietuvoje. Kovo 16 dieną Birštono kultūros centre surengtos šventės metu Lietuvos nacionalinio kultūros centro mėgėjų meno kūrybos skyriaus teatro specialistė Irena Maciulevičienė „Aukso paukštės“ skulptūrėlę su pasididžiavimu įteikė Birštono vienkiemio teatro vadovei Beatai Klimavičienei, kuri savo ruožtu apdovanojimą perdavė aktoriams.
I.Maciulevičienė priminė, kad tai jau 54 -oji „Aukso paukštė“, kuri Lietuvos nacionalinio kultūros centro ir Pasaulio lietuvių dainų šventės fondo iniciatyva per dvidešimt metų buvo įteikta geriausiems mėgėjų teatrams Lietuvoje, ir antrasis apdovanojimas, atkeliavęs į Birštoną. I.Maciulevičienė su aukštu įvertinimu sveikino ne tik aktorius ir režisierę, bet ir jų vyrus, žmonas, vaikus, kitus šeimų narius, juk jie dėl savo artimųjų meilės teatrui praranda brangų laiką, kurį galėtų praleisti kartu.
Nominacijos teikimo šventės vedėja profesionali aktorė Giedrė Kederytė, kuri išaugo kartu su Birštono vienkiemio teatru, ko gero, neatsitiktinai pacitavo žinomą režisierių, aktorių ir teatrologą K.Stanislavskį, kuris yra pasakęs: „Jeigu žemėje dar yra stebuklų, jie vyksta teatre“. Teatro specialistė I. Maciulevičienė, prisiminusi šiuos žodžius, pastebėjo, jog būtent teatras mūsų gyvenimą daro gražesnį, dovanoja stebuklo laukimą, po spektaklio išeiname šiek tiek geresni ir pakylėti.
Todėl ir šia šventine proga aktoriai bei režisierė Beata pirmiausia pagalvojo ne apie save, o apie atėjusius pasveikinti žiūrovus, padovanoję jiems ištraukas iš sėkmingiausių savo spektaklių - Žemaitės „Trys mylimos“, S. Kymantaitės - Čiurlionienės „Kuprotas oželis“. Skaidrės su nuotraukomis, filmuota medžiaga, renginio vedėjos komentarai šventės dalyviams priminė Birštono vienkiemio teatro istoriją ir gražiausias veiklos akimirkas - repeticijas, spektaklių premjeras, išvykas, festivalius, kurių metu buvo deramai atstovaujama Birštono savivaldybei.
2015 m. teatras radijo „Žinių“ projekte „Tai - mes“ buvo išrinktas tarp keturių geriausių mėgėjų kolektyvų Lietuvoje. Jis dukart tapo respublikinės suaugusiųjų mėgėjų teatrų apžiūros - šventės „Atspindžiai“ laureatu. 2017 metais šventėje „Tegyvuoja teatras“ pelnė apdovanojimą už geriausią muzikinio ir garsinio spektaklio sprendimą, o aktoriai Gabrielė Kamarauskaitė bei Rimvydas Juozas Klimavičius buvo apdovanoti už epizodinius vyro ir moters vaidmenis.
Apie tai, kad teatras - atvira erdvė bendraminčiams, kurioje jie gali susirinkti ir daryti tai, kas patinka, kurti spektaklius, įsikūnyti į įvairius personažus, kalbėjo ir Birštono savivaldybės vicemeras, Birštono vienkiemio bendruomenės pirmininkas Vytas Kederys, kuris ne tik remia teatro idėjas, bet ir pats dalyvauja meninėje veikloje. Birštono kultūros centro direktoriaus Zigmo Vileikio nuomone, Vienkiemio teatro kolektyvo stiprybė ir sėkmė tame, jog jis neapsiribojo tuo, kas jau pasiekta, nebijojo keistis, į daugelį dalykų pažvelgti kitu kampu.
Aktorius ir režisierę Beatą sveikino artimieji, pažįstami ir draugai. „Esu laiminga, turėdama tiek daug prisiminimų jūsų dėka. Tik dėl jūsų mano gyvenimas kupinas džiaugsmo ir pilnatvės. Ačiū Jums už buvusias ir būsimas akimirkas.
Teatro kolektyvas pasiryžęs nenuleisti kartelės, bet ieškoti naujų formų skleidžiant teatro meną.
Tarptautinis Bendradarbiavimas
2018 m. Birštono vienkiemio teatras dalyvavo tarptautiniame projekte su Lenkija „Gyvenimas kaip teatras - bendradarbiavimas abipus sienos aktyvaus senėjimo srityse“ ir kartu su Koryčino miesto teatru paminėjo valstybės šimtmetį dalyvaudami bendrame pasirodyme - A. Mickevičius poema „Ponas Tadas“. Šią vasarą Koryčino senjorų teatras dalyvavo Birštono vienkiemio bendruomenės surengtoje teatrų šventėje Matiešionyse.
Ilgame kaimo teatro veiklos kelyje buvo ir gražių įvertinimų, ir apdovanojimų. Visi pagrindinių vaidmenų atlikėjai: B. Vokietaitienė, V.Petkevičienė, S.Banys, J.Kederys, R.Klimavičius buvo apdovanoti už geriausiai komedijose sukurtus vyro ar moters vaidmenis. O ir visas teatro kolektyvas iš gastrolių niekuomet nesugrįždavo tuščiomis, be įvertinimo ar diplomo.
Režisierės Beatos Klimavičienės indėlis
2018-ieji Birštono vienkiemio teatrui buvo ne tik sėkmės, bet ir naujų didelių darbų, patirčių metai. Teatro kolektyvas buvo pakviestas dalyvauti Lietuvos valstybės 100-mečio dainų šventėje „VARDAN TOS…“ Teatro dienoje „Sau tautai žmonijai“, kuri buvo skirta Vydūno 150-osioms metinėms paminėti. Tai - didelė garbė, kartu ir išbandymas teatro kolektyvui, o ypač jo vadovei Beatai Klimavičienei.
Vadovei teko didelis iššūkis savo jėgomis parašyti spektakliui scenarijų, sukurti jo pavadinimą, mintis, atitinkančias šventės reikalavimus ir prasmę. Taip gimė publicistinio spektaklio „Kalboje tautos stiprybė“ pradinis variantas, kuris vėliau buvo tobulinamas. Iki tol spektakliuose komedijos žanro vaidmenis atlikę teatro aktoriai turėjo laikyti egzaminą - sukurti publicistinį vaidinimą ir tai iš jų pareikalavo nemažai pastangų.
Spektaklyje dalyvauja įvairių amžiaus grupių ir profesijų žmonės, tačiau juos visus vienija meilė Lietuvai, jos kalbai, žmogui. Spektaklyje atliekamos dainos pagal Vydūno, Maironio kūrybą. Jas atlieka Birštono vienkiemio vokalinis ansamblis, vadovė - Inesa Rutkauskienė.
Spektaklis „Kalboje tautos stiprybė“ buvo pristatytas šiais metais jau XXIV kartą vykusiame Lietuvos suaugusiųjų teatrų apžiūros-šventės „Atspindžiai“ regioniniame ture. Šiame konkurse teatras dalyvauja trečią kartą ir džiaugiasi, kad jau antrą kartą iš eilės tapo laureatu. Teatras buvo įvertintas labai gerai (94 meninio lygio balai pagal 10 vertinimo kriterijų) ir buvo pakviestas į baigiamąją Lietuvos miestelių ir kaimų mėgėjų teatrų šventė „Atspindžiai“, Kupiškyje. Šventės metu buvo išsakyta daug gražių žodžių visam Birštono vienkiemio teatro kolektyvui. Tai didelė garbė ne tik teatro kolektyvui, bet kartu visai bendruomenei ir Birštonui.
Režisierė dėkojo ir visai juos palaikiusiai bei padėjusiai komandai. Tai - scenografiją kūrusiai Emilijai, rekvizitus pagaminusiam Kazimierui Tamošiūnui, muzikinius intarpus parengusiam „Lendrūno“ kaimo kapelos vadovui Algirdui Seniūnui, Dizaino studijos vadovei Vilmai Krasauskienei ir jos kolegėms, papuošusioms sceną ir sukūrusioms jaukią Žolinių aplinką.
Klojimo Teatrų Šventė „Kur Nemuno Mėlynas Kelias“
Vykdydama projektą „Etnokultūrinių tradicijų puoselėjimas Birštono savivaldybėje“, Birštono vienkiemio bendruomenė pakviečia teatro mylėtojus į klojimo teatrų šventę „Kur Nemuno mėlynas kelias“.
Dešimt metų praėjo nuo tos dienos, kai buvo atkurtas Birštono vienkiemio kaimo teatras, tęsiantis visų kažkada buvusių kaimo teatrinių grupių tradicijas. Pirmojo atkurto teatro spektaklių pastatymu rūpinosi Dalia Banienė. Šalia teatro veteranų į jo veiklą įsijungė nauji žmonės. Festivalyje „Kur Nemuno mėlynas kelias“ teatras pristatys J. Žemaitės komediją „Trys mylimos“. Pastatymo autorė Beata Klimavičienė. Savo spektaklius mums pristatys Kelmės mažasis, Jonavos savivaldybės ir Lekėčių laisvalaikio centro mėgėjų teatrai. Festivalio dalyvius linksmins Žiežmarių kultūros centro dainų ir liaudiškos muzikos ansamblis „Žiežmara”.
Nuo 2006 -ųjų metų Matiešionyse, tradiciškai, kas antrus metus, vyksta klojimo teatrų šventės. Ir padėkai, ir atminimui teatro šaukiniu, paties eiliuoto teksto autoriaus Juozo Palionio leidimu parinkau žodžius: „Kur Nemuno mėlynas kelias“.
Šis žmogus ir buvo tas rėmėjas, kurio dėka Vienkiemio teatras įgyvendino savo svajonę - klojimo teatrų sambūrį, arba festivalį. Klojimo teatro tradicija suleido gilias šaknis Nemuno vingių žemėje. Ja pakylėta ir Birštono savivaldybė.
Bendruomenių šventės ar renginiai skatina žmones išeiti iš namų, susiburti kartu, dalintis kultūrinėmis patirtimis, puoselėti tradicijas ir jas perduoti naujoms kartoms. Būtent to siekia ir Birštono vienkiemio bendruomenė, kiekvienais metais stengdamasi vietos žmonėms ir visiems žiūrovams pristatyti kuo įdomesnius Žolinių šventės akcentus. Šiemet pateikę paraišką Žemės ūkio ministerijai dėl paramos kaimo bendruomenėms birštoniškiai gavo finansavimą pagal trečią veiklos sritį - renginių organizavimui. Gauta parama tapo paskata Birštono vienkiemio bendruomenės teatrui Žolinių šventę pasitikti su ypatingu akcentu - naujo spektaklio premjera.
Gilias ir gražias tradicijas turintis bendruomenės teatras į bendrą šventės vainiką įpynė ir vaikų studijos „Mes“ dalyvius. Jaunieji pradžioje gražiai priminė literatūrinę Birštono istorijos dalį, susijusią su kurortą mėgusiais ir čia sukūrusiais ne vieną kūrinį lietuvių literatūros klasikais, o paskui sceną užleido vyresniesiems. Jų pasirodymas tikrai nustebino ir pjesės pasirinkimu, ir solidžia, profesionalia vaidyba.
Žiūrovai turėjo galimybę pamatyti legendinę komediją „Siuvėjų dienos Silmačiuose“, sukurtą pagal žymaus latvių literatūros klasiko Rudolfo Blaumanio pjesę. Labai spalvingą į sudėtingą spektaklį, kuris ne vienerius metus buvo vaidinamas Kauno dramos teatre, net dešimtmetį buvo įrašytas ir Valstybiniame jauno teatro repertuare. Kritikų teigimu, „Siuvėjų dienos Silmačiuose“ - išties klasikinė ir neabejotinai ryškiausia pjesėje R.Blaumanio kūryboje. Joje dominuojantys sodžiaus charakteriai, žaižaruojančios kaimiškos situacijos džiugino jau ne vieną Lietuvos ir Latvijos žiūrovų kartą. Nudžiugino spektaklis ir gausiai susirinkusius Žolinės šventės žiūrovus.
Juo labiau, kad ir vietos mėgėjų teatro aktoriai vaidino su užsidegimu, surasdami savų poteksčių, įmesdami ne vieną šių dienų aktualijų perliuką, arba tiesiog leisdami sau improvizuoti gerai žinomų santykių: moteris - vyras, tėvai - vaikai, meilė ir pavydas ir kitomis kasdieninės buities temomis. Tiesa, kaip po spektaklio sakė režisierė Beata Klimavičienė, kartais gal ir kiek pasavivaliaudami gerąja prasme, nukąsdami vieno ar kito teksto dalelę, pakeisdami vieną ar kitą žodį. Bet spektaklis dėl to tikrai nenukentėjo. Jame darniai derėjo ir tekstai, ir dainos, ir šokiai. O derėjo tikriausiai dėl to, kad, pasak režisierės Beatos, visas jų kolektyvas susiklausęs, jungiantis ir šeimas, ir gimines… Dauguma kolektyvų žmonių tiesiog gyvena teatru, nors kasdienybėje jie dirba įvairius darbus.
…Na, o argi galima įsivaizduoti Žolinių šventę be pyrago ir kitų vaišių, linksmo bendravimo ir nuoširdaus pasibuvimo kartu?
Tarptautinis Mėgėjų Teatro Festivalis „Vaidiname Vieną Pjesę“
Tarptautinis mėgėjų teatro festivalis Kaišiadorims - Lietuvos kultūros sostinei 2024 - dovanojo neįprastą šeštadienį. Jau nuo pat ryto Kaišiadorių miesto parke į nuotaikingą performansą „Miesčioniškų vestuvių“ tema įsuko Ukmergės kultūros centro teatras „Vilko pėdsakas“ (rež. Skaistė Vasiliauskaitė-Dančenkovienė), o Teofiliaus Matulionio aikštėje su lietuviška pjesės versija - istorija apie J(ONĄ) - visus susirinkusius vestuvių dalyviais tapti kvietė Birštono vienkiemio teatras (rež. Beata Klimavičienė). Puotos įkarštyje smagiai sukosi ne tik svečių iš Birštono, bet ir kaišiadoriečių saviveiklininkų, žiūrovų poros.
Savo vestuvių nuotraukomis nešini bendruomenės žmonės prisiminė nutikimus iš nuosavų bei kaimynų vestuvių, smagiai bendravo su svečiais. Mėgėjų teatro festivalis ne tik sėkmingai pasiekė savo tikslinę auditoriją bei paskatino dalyvauti projekto veiklose - nemokamuose spektakliuose ir refleksijose, kurie vyko po kiekvienos premjeros, bet, kaip visuomet, suteikė galimybę praplėsti akiratį, besidomintiems teatro menu įgyti reikalingų žinių. O tokių Kaišiadorių krašte netrūksta - mėgėjų teatrai gyvuoja Kalviuose, Žasliuose, Stabintiškėse, Palomenėje, kuriasi ugdymo įstaigose, tad norinčių registruotis ir dalyvauti seminare-praktikume „Socialiniai-bendruomeniniai teatro subjektų ryšiai“ tikrai netrūko, juolab, kad prie jo prisijungė ir svečiai.
Trys festivalio dienos intensyvių veiklų bei įspūdžių sūkuryje prabėgti netruko.
Birštono Vienkiemio Teatro Pasiekimai
Birštono Vienkiemio Teatras - svarbus kultūrinis reiškinys, ne tik puoselėjantis teatro tradicijas, bet ir aktyviai dalyvaujantis bendruomenės gyvenime. Šis teatras, įsikūręs Birštono Vienkiemyje, jau daugelį metų džiugina žiūrovus įvairiais spektakliais, pasižyminčiais originalumu, kūrybiškumu ir giliu ryšiu su vietos bendruomene.
Svarbiausi Birštono Vienkiemio Teatro pasiekimai:
- Dalyvavimas ir apdovanojimai respublikinėse apžiūrose-šventėse „Atspindžiai“.
- Tarptautinis bendradarbiavimas su Lenkijos Koryčino miesto teatru.
- Klojimo teatrų šventės „Kur Nemuno mėlynas kelias“ organizavimas ir puoselėjimas.
- Aktyvus dalyvavimas bendruomenės gyvenime ir tradicinių švenčių organizavimas.
- Režisierės Beatos Klimavičienės indėlis į teatro kūrybinį augimą ir naujų idėjų įgyvendinimą.
Šie pasiekimai liudija apie Birštono Vienkiemio Teatro svarbą ne tik vietos, bet ir nacionaliniu lygiu. Teatras ne tik puoselėja kultūrines tradicijas, bet ir skatina bendruomeniškumą, kūrybiškumą ir meninę saviraišką.
tags: #birstono #vienkiemio #teatra