Atsargų apskaita yra labai svarbi tiek valdymo apskaitos ir pagamintos ar parduotos produkcijos savikainos skaičiavimo, tiek įmonės vidinės kontrolės prasme. Nors vos prieš keletą metų ji buvo mažai reglamentuota norminių aktų, nuo 2004 m. sausio 1 d. įsigalioję Verslo apskaitos standartai (VAS) nustato atsargų apskaitos ir pateikimo finansinėje atskaitomybėje tvarką.

Atsargų apskaitai literatūroje skiriama daug dėmesio, ją nagrinėjant atskiruose skyriuose vadovėliuose, aiškinantis VAS ir Tarptautinių apskaitos standartų (TAS) taikymą atsargoms apskaityti, iškeliant atsargų įkainojimo problemas straipsniuose, monografijose.

Deja, žemės ūkio įmonių apskaita nėra plačiai aptariama, nors ji yra specifinė. Daugelis autorių pagrindinį dėmesį skiria VAS ir TAS aiškinimui, jų taikymui, kadangi standartai ir naujasis sąskaitų planas yra, galima sakyti, dar palyginti neseniai įdiegti.

Profesorius habilituotas socialinių mokslų daktaras K. Valužis ieško atsargų apskaitos skirtumų įvairiose veiklos srityse, atkreipdamas dėmesį ir į ūkininko ūkio sąskaitų planą, kuris yra, galima sakyti, tapatus su žemės ūkio bendrovių sąskaitų planu. Kai kurie skirtumai ir ypatumai bus paminėti darbe.

Pateikti praėjusių 3 metų laikotarpio (2003 - 2005 m.) duomenys, surinkti gamybinės praktikos metu 2006 m. balandžio mėnesį.

ŽŪB „Draugas“ Apžvalga

ŽŪB „Draugas“, įsikūrusi Alksniupiuose, Radviliškio rajone, įsteigta 1992 m. rugpjūčio 10 d., yra klestinti įmonė, kurios veikla apima:

• Augalininkystę
• Galvijų auginimą ir pieno gamybą
• Kitą veiklą (auginami arkliai, bitės)

Atliekant horizontaliąją analizę, lyginami dvejų, trejų ir daugiau metų finansinių ataskaitų duomenys, taip pat nustatoma atitinkamų rodiklių dinamika, kuri skaičiuojama absoliučiais dydžiais ir procentais, atitinkamų metų rodiklius lyginant su baziniais. Tokia analizė naudojama Balanso, Pelno (nuostolio) ataskaitos, taip pat pinigų srautų duomenims išnagrinėti.

Santykinė analizė - finansinės atskaitomybės rodiklių tarpusavio ryšio nustatymas, padedantis įvertinti įmonės veiklos efektyvumą.

Žemės ūkio ministro įsakyme Nr. apibrėžiami šie rodikliai:

• Vidutinio turto pelningumas - veiklos pelno ir vidutinio turto per laikotarpį santykis, rodantis, kiek veiklos pelno tenka vienam balansinės turto vertės litui (ūkio, įmonės).
• Bendrasis likvidumo rodiklis - trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų santykis, rodantis įmonės sugebėjimą vykdyti trumpalaikius įsipareigojimus, pagal turimą trumpalaikį turtą.

1 lentelėje pateikti apskaičiuotieji rodikliai bendrovės ekonomino gyvybingumo įvertinimui. Kai kurie jų yra paimti iš bendrovės Investicinio projekto „Gamybos bazės modernizavimas“, kiti - apskaičiuoti iš finansinės atskaitomybės duomenų (pradiniai informaciniai duomenys, naudoti skaičiavimams atlikti, pateikti 1 priede). Paskolų padengimo rodiklis neskaičiuotinas, kadangi analizuojamu laikotarpiu bendrovė paskolų neturėjo.

Palyginus 1 lentelėje pateiktus bendrovės rodiklius su kritinėmis reikšmėmis (žr. 1 priedą), galima daryti išvadą, kad ŽŪB „Draugas“ vykdo tikslingą ir ekonomiškai naudingą veiklą, nes rodiklių reikšmės yra netgi keletą kartų didesnės už kritines. Tik absoliutaus mokumo koeficientas bendrovėje kasmet mažėjo.

Kalbant apie bendrovės pardavimo pajamas ir grynąjį pelną, pasakytina, kad 2004 m. gauta 558 073 Lt daugiau pajamų, lyginant su 2003 m., o 2005 m. - dar 1 474 263 Lt, arba beveik 20 proc., daugiau (palyginus su 2004 m.). Ir nors grynasis pelnas 2004 m. buvo 322 080 Lt mažesnis, lyginant su praėjusiais metais, dar po metų jo gauta jau 586 809 Lt, arba 42 proc., daugiau.

2004 m. palyginus su 2003 m., trumpalaikio turto bendrovėje sumažėjo beveik 13 proc., o 2005 m. - dar beveik 10 proc. 2004 m. beveik 38 proc. bendrovėje sumažėjo trumpalaikiai debitoriniai įsiskolinimai, kurie 2005 m. buvo dar beveik 18 proc. mažesni.

Bankuose ir kasoje turimų pinigų suma 2004 m. buvo 446 353 Lt mažesnė nei 2003 m., o 2005 m., palyginus su 2004 m., įmonė piniginių lėšų turėjo 787 610 Lt daugiau.

2003 - 2005 m. bendrovė neturėjo nei trumpalaikių, nei ilgalaikių paskolų. Skolos tiekėjams 2003 m. buvo 997 967 Lt, 2004 m. - 640 423 Lt, o 2005 m. daug didesnės - net 4 267 138 Lt.

Apskaitos Politika ŽŪB “Draugas”

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo antrąjį skirsnį “Apskaitos organizavimas” apskaitos sistemą lemia ūkio subjekto teisinė forma, ūkio subjekto dydis, veiklos pobūdis ir nuosavybės forma; ūkio subjektas susidaro savo sąskaitų planą. Jį tvirtina to ūkio subjekto vadovas.

ŽŪB “Draugas” vadovo patvirtintas sąskaitų planas pagal pavyzdinį žemės ūkio bendrovių sąskaitų planą. Bendrovės apskaitos politikoje pasakyta, kad buhalterinę apskaitą tvarko buhalterija, kuri yra savarankiškas bendrovės struktūrinis padalinys. Buhalterijos darbuotojų darbą organizuoja, jam vadovauja ir jį kontroliuoja vyriausias finansininkas.

Vyr. finansininko nurodymai dėl buhalterinės apskaitos yra privalomi visiems bendrovės darbuotojams. Visi bendrovės buhalterijos darbuotojai vykdydami darbines pareigas savo veikloje privalo vadovautis įstatymais, kitais teisės aktais, darbo sutartimi, pareiginiais nuostatais, įmonės vidaus dokumentais bei visuotinai priimtomis etikos ir darbo etiketo normomis, profesinę etiką reglamentuojančiomis nacionalinėmis ir tarptautinėmis etikos normomis.

Apskaitos politikoje numatyta atsakomybė už apskaitos tvarkymą, atskirai kiekvienam buhalterijos darbuotojui Pareiginiuose nuostatuose aprašytos jų pareigos ir funkcijos, teisės bei atsakomybė.

Įstatymu nustatyta, kad ūkio subjekto vadovas turi parinkti apskaitos politiką ir ją įgyvendinti, atsižvelgdamas į konkrečias sąlygas, verslo pobūdį ir vadovaudamasis apskaitos standartais.

Apskaita tvarkoma kompiuterizuotai - nuo 2003 m. Rengdama finansinę atskaitomybę, bendrovė vadovaujasi LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatymu, kuriame pasakyta, kad turtas ir įsipareigojimai finansinėje atskaitomybėje įvertinami vadovaujantis VAS.

Atsargų Apskaitos Ypatumai

Pagrindine atsargų apskaitos užduotimi prof. K. Valužis įvardija nuosavybės apsaugos užtikrinimą, būtinumą apskaityti atsargas pagal jų rūšis, kainas, saugojimo vietas bei atsakingus asmenis. Atsargos apibrėžiamos kaip “trumpalaikis turtas, kurį įmonė tikisi sunaudoti per vieną įmonės veiklos ciklą, t.y. per laikotarpį nuo atsargų įsigijimo iki jų pardavimo arba sunaudojimo prekėms gaminti arba paslaugoms teikti”.

LŽŪU atliktame tyrime buvo parengtas pavyzdinis žemės ūkio įmonių sąskaitų planas (jo struktūra tokia pati, kaip ir pavyzdinio sąskaitų plano) ir jų finansinės atskaitomybės sudarymo metodinės rekomendacijos. Toks sąskaitų planas leidžia sistemiškai sukaupti visą informaciją, atspindinčią žemės ūkio specifiką, pasireiškiančią gamybos priemonių, jų panaudojimo, nuosavybės formos ir kitais ypatumais.

Rekomendacijose dėl ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo dvejybine apskaitos sistema numatyta, kad 20 sąskaita Medžiagos skirta trumpiau nei vienerius metus ūkio veikloje naudojamo pirkto turto - sėklos ir pašarų, trąšų ir kalkių, pesticidų, medikamentų, kuro, taros, atsarginių dalių, statybinių ir kitų medžiagų apskaitai. O 21 sąskaita Produkcija skirta ūkyje pagamintos produkcijos apskaitai.

Pažymėtina, kad bendrovėje praėjusių metų gamybos ir ataskaitinių metų gamybos produkcijai apskaityti neišskirtos atskiros sąskaitos - visa produkcija apskaitoma kartu. Taigi matyti, kad bendrovėje atsargos išskirtos į detalizuotus pagal atskiras rūšis medžiagų ir produkcijos straipsnius, jos neapskaitomos bendrame suminiame straipsnyje Atsargos.

Palyginus su pavyzdiniu žemės ūkio bendrovių sąskaitų planu, galima pastebėti, kad ŽŪB “Draugas” neturi sąskaitos apskaityti perparduoti skirtoms prekėms. Bendrovė užsiima tik žemės ūkio produkcijos gamyba ir pardavimu. Dar vienas skirtumas nuo pavyzdinio žemės ūkio bendrovių sąskaitų plano yra tas, kad bendrovė atskirai apskaito mažavertį inventorių.

Bendrovėje atsargos nėra perkainojamos. Tai būtų daroma nebent tik vykdant viso turto perkainojimą. Reikia paminėti, kad ŽŪB “Draugas” atsargos apskaitomos nuolat.

Nuolat apskaitomų atsargų būdas paremtas tuo, kad pirkimai ir pardavimai registruojami tuomet, kai jie įvyksta, t.y. buhalterinės apskaitos sąskaitose registruojama kiekviena su atsargų įsigijimu susijusi operacija (taip pat yra ir su atsargų sunaudojimu ar pardavimu).

Įsigytų atsargų savikainą sudaro pirkimo kaina, pakoreguota atlikto atsargų nukainojimo ir gautų nuolaidų sumomis, prie pirkimo kainos pridedant visus su pirkimu susijusius mokesčius bei rinkliavas (išskyrus tuos, kurie vėliau bus atgauti), gabenimo, paruošimo naudoti bei kitos tiesiogiai susijusios su atsargų įsigijimu išlaidos.

Į atsargų įsigijimo savikainą neįskaitomas sumokėtas pridėtinės vertės mokestis, išskyrus tuos atvejus, kai jis negrąžintinas, o jo pripažinimas ataskaitinio laikotarpio veiklos sąnaudomis reikšmingai iškraipytų įmonės veiklos rezultatus.

Atsargos, įsigytos užsienio valiuta, apskaitoje registruojamos pirkimo dieną galiojančiu oficialiu Lietuvos Respublikos nacionalinės valiutos ir užsienio valiutos keitimo kursu ar santykiu.

Žinoma, ŽŪB “Daugas” tai vyksta kompiuterizuotai - iš PVM sąskaitos-faktūros į atitinkamą Atsargų pajamavimo aktą kompiuterinėje apskaitos programoje “Debetas” įvedamos sumokėtos (mokėtinos) sumos už perkamas atsargas, koresponduojanti pinigų ar skolų sąskaita, o PVM automatiškai “nukeliauja”.

Atsargų Apskaitos Tvarkos Aprašas

Atsargų apskaitos tvarkos apraše nustatyta tvarka, neatsižvelgiant į tai, kad jos yra registruojamos ilgalaikio turto sąskaitose.

Atsargos panaudoti Įstaigos veikloje. Atsargų gavimas įrodomas aktu, kuriuo įrodomas atsargų gavimas.

Baigta gaminti ir dėl tos priežasties nėra tinkama parduoti ar naudoti Įstaigos veikloje. Taip pat nurodomos tiesioginės ir netiesioginės gamybos išlaidos.

Atsargų inventorizacija visada atliekama finansiniams metams pasibaigus. Taikomas FIFO metodas.

Atsargų vertė mažinama iki grynosios realizavimo vertės pagal kiekvieną atsargų vienetą. Atsargų vertė vertinamos įsigijimo arba pasigaminimo savikaina, bet ne grynąja realizavimo verte, t. y.

Atsargų inventorizacijos metu tikrinamas jų pavadinimą bei mato vienetą. Taip pat tikrinamas teisingumas.

Visos atsargos inventorizuojamos. Atsargų judėjimas inventorizacijos metu turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais.

Atsargos nurašomos taikant FIFO (pirmiausia įsigytos atsargos) arba taikant konkrečių kainų metodą, t. y.

Atsargų nurašymas vykdomas pagal inventoriaus numerius. Nurašymas patvirtinamas trumpalaikio turto nurašymo ir likvidavimo aktu.

Atsargos perduodamos kitam atsakingam asmeniui. Perdavimas patvirtinamas inventorizacijos reikalavimu.

Atsargos apskaitomos kiekine ir (arba) vertine išraiška pagal atsakingus asmenis. Atsargos nurašomos nebalansinių sąskaitų teisės aktų nustatyta tvarka jam susidėvėjus, jį sugadinus ar praradus. Nurašymas patvirtinamas ūkinio inventoriaus nurašymo aktu.

Finansinės Analizės Rodikliai

1 lentelėje pateikti apskaičiuotieji rodikliai bendrovės ekonomino gyvybingumo įvertinimui.

tags: #biologinio #turto #ziniarastis