Teisės Normų Aiškinimo Būdai

Teisės aiškinimas padeda nustatyti tikrąją teisės normos prasmę, o remiantis teisine argumentacija pasakoma, kodėl pateikiama tikroji teisės normos prasmė yra racionali, protinga, pagrista. Ne veltui teisės aiškinimas, kaip sudedamoji teisinės argumentacijos dalis, užsienio valstybių teisės doktrinoje išanalizuotas gana plačiai. Teisės aiškinimo svarbą pirmiausiai lemia tai, kad teisė, kaip žmonių elgesio taisyklių visuma, formuluojama kalba.

Kad teisės normos tekste formuluojamus draudimus ar leidimus būtų galima įgyvendinti, žmonės privalo juos suvokti. L. Wittgensteinas rašė: „Tarp įįsakymo ir jo įvykdymo yra praraja. Ji turi būti užpildyta supratimo. Tai reiškia, kad tik suprasdami mes turime padaryti TAI. Įsakymas - tai iš tikrųjų tik garsai, rašalo žymės. Vadinasi, įgyvendinti teisės normas galima tik suvokiant tikrąja jų prasme, o ssuvokiama aiškinant, nes „aiškinimas reikalingas tam, kad išvengtume nesusipratimo arba pašalintume tą nesusipratimą, kuris atsirastu, jeigu nebūtu paaiškinimo“.

Žodis „aiškinimas“ (lot. interpretation) dažniausiai suprantamas kaip tam tikro reiškinio prasmės, esmės nustatymas, t.y. kaip pažintinis procesas. Siaurai (sensu stricto) aiškinimas suprantamas kaip dviprasmių, abejonių, neaiškių rašto ar kalbos dalių tikrosios prasmės ir reikšmės nustatymas. Pavyzdžiui, sutarties punkto, numatančio arbitražinę išlyga, kad „visi šalių ginčai, kilsiantys iš šios sutarties, bus nagrinėjami visuotinai pripažintame arbitraže“, aiškinimas būtent ir reikštu siaurai suprantama aiškinimą. Ši sutarties sąlyga yra nevienareikšmė, todėl reikėtų aiškintis, kokią konkrečiai arbitražo instituciją šalys turėjo omenyje: Londono arbitražo teismą. Paryžiaus arbitražo teismą prie Tarptautinių prekybos rūmų.

Teisės aiškinimas gali būti suprantamas kaip:

• teisės - tam tikro socialinio fenomeno, teisės esmės ir prigimties apskritai atskleidimas.
• teisės šaltinių turinio, jų prigimties ir vietos teisės sistemoje nustatymas.
• neaiškių, vienas kitam prieštaraujančių įstatymu ar teisės normų tikrosios prasmės ir tikslo nustatymas taikant teise, t.y. kai konkretų įstatymą ar teisės norma siekiama taikyti konkrečiai gyvenimo situacijai.

Aiškinant teisę operatyviai, siekiama sau ir kitiems atsakyti, ką konkreti teisės norma draudžia ar leidžia, ko jji reikalauja ir ko nereikalauja. Apibendrinant darytina išvada, kad operatyvusis teisės aiškinimas yra ne tik taikomos teisės normos tikrosios prasmės, bet ir teisingumo, sąžiningumo, protingumo ir kitų vertybių bei bendrųjų teisės principų tikrosios prasmės atskleidimas, o tinkamas teisės aiškinimas padeda įgyvendinti teisingumą.

Konkrečios teisinės problemos analizė reiškia teisinio ginčo sprendimo variantų paieška. Čia galimi keli sprendimai, ir juos taip pat reikia argumentuoti. Pirma, konfliktinį faktinę situaciją gali reguliuoti ne viena, o kelios viena kitai prieštaraujančios teisės normos. Antra, nors faktinę situaciją reguliuoja tik viena teisės norma, tačiau, yra galimi keli tos normos prasmės aiškinimo variantai. Taigi teisės aiškinimas yra pagrindinė sudedamoji teisinės argumentacijos ir teismo proceso taikant teisę dalis.

Bendrais bruožais teisės aiškinimas yra tam tikras procesas, kai teisės aiškinimo subjektas turi pasirinkti vieną iš kelių galimų sprendimų. Tai apima:

• taikytinos teisės normos pasirinkimą;
• nustatymą, ar teisės norma galioja;
• aiškinimo būtinumo nustatymą, t.y. taikytina teisės norma yra aiški ar ne;
• taikytinos teisės normos tikrosios prasmės išsiaiškinimą;
• vienintelio išaiškintos teisės normos prasmės varianto pasirinkimą, t.y. nustatymą, kuri galima taikytinos teisės normos prasmė atitinka faktines bylos aplinkybes;
• bei motyvuoto teisės aiškinimo akto priėmimą.

Kiekvienas teisės aiškinimo metodas taikomas pagal tam tikras teisės ar kkitų mokslų taisykles. Taikyti teisės aiškinimo metodus ir taisykles sunku dėl to, kad jie paprastai nėra įtvirtinti įstatymuose. Tik nedaugelis valstybių įstatymų forma reglamentuoja kelias teisės aiškinimo taisykles. Teisėtų ir teisingų sprendimų priėmimą garantuotų tik geras šių metodų ir taisyklių išmanymas, teisingas jų taikymas. Todėl ne tik teisininkas teoretikas, bet ir teisininkas praktikas privalo gerai išmanyti teisės aiškinimo metodus, taisykles, jų taikymo eiliškumą, tarpusavio konkurencijos sprendimo būdus.

Pagrindiniai Teisės Aiškinimo Metodai

Remiantis užsienio valstybių teisės doktrina iir teismų praktikos analize galima teigti, kad daugiau ar mažiau sutariama esant dešimt teisės aiškinimo metodų.

1. Lingvistinis teisės aiškinimo metodas
2. Sisteminis teisės aiškinimo metodas
3. Istorinis teisės aiškinimo metodas
4. Teleologinis (įstatymo tikslo) teisės aiškinimo metodas
5. Įstatymo leidėjo ketinimo metodas
6. Lyginamasis teisės aiškinimo metodas
7. Analoginis teisės aiškinimo metodas

Lingvistinis Teisės Aiškinimo Metodas

Lingvistinis (lot. lingua - kalba), t.y. kalbos mokslo, metodas plačiausiai taikomas aiškinti teise. Teisės aiškinimo metodu taikymo eiliškumo atžvilgiu jį būtina taikyti pirmiausiai. Tik siekiant sustiprinti ar paneigti taikant lingvistini metodą gautą teisės aiškinimo rezultatą, įtraukiami ir kiti teisės aiškinimo metodai. Lingvistiniu teisės aaiškinimo metodu teisės normos prasmė nustatoma analizuojant jos tekstą pagal bendrinėje ar specialiojoje kalboje priimtas žodžiu reikšmes ir taikant įvairių kalbotyros sričių suformuluotas kalbos taisykles.

Taikant lingvistini teisės aiškinimo metodą svarbu įvertinti kiekviena aiškinamos teisės normos žodį, sakinio konstrukcija, skyrybos ženklus ir t.t. Taikant lingvistinį teisės aiškinimo metodą, ne ką mažiau svarbu atsižvelgti į aiškinamos teisės normos tekste vartojamu žodžiu logine, prasmę. Vadinasi, lingvistiškai aiškinant teisės normas nedera pamiršti ne tik lingvistikos, bet ir logikos taisyklių.

Taikant lingvistinio teisės aiškinimo metodą aiškinamos ne tik pozityviosios teisės normos, bet ir kiti rašytiniai teisės šaltiniai. PPavyzdžiui, vadovaujantis tomis pačiomis lingvistinio teisės aiškinimo taisyklėmis, būtina aiškinti ir neaiškius, dviprasmiškus teismo precedentus. Teisėjas, siekiantis išspręsti bylą remdamasis neaiškiu teismo precedentu, teismo precedento tekstą turi aiškintis taikydamas tas pačias lingvistinio teisės aiškinimo taisykles.

Sisteminis Teisės Aiškinimo Metodas

Sisteminį teisės aiškinimo metodą lemia sisteminė teisės prigimtis, ir natūralu, kad jis taikomas gana dažnai. Sistemiškai aiškinant teisę nustatoma tikroji aiškinamos teisės normos vieta. Sisteminio teisės aiškinimo metodo praktinio taikymo schema būtų tokia: pirmiausiai nustatytina teisės normos vieta teisės sistemoje apskritai, paskui - jos vieta teisės šakoje, atskirame teisės institute ar įstatymo dalyje, skyriuje, skirsnyje arba straipsnyje (nors ši schema galėtu būti ir atvirkštinė, t.y. einama nuo atskirybės prie bendrybės).

Aiškinant ir taikant teisės normas svarbu įvertinti visus įmanomus sisteminius jų ryšius su kitomis teisės normomis - tiek su to paties šaltinio, tiek su kitų teisės šaltiniu. Viena iš dažniausių teisės normų sąveikos apraiškų, kai viena teisės norma papildo kitą teisės normą. Sisteminis teisės aiškinimas padeda išspręsti įįvairius vidinius teisės sistemos prieštaravimus ir iš dalies leidžia užtikrinti teisės sistemos vienovę.

P.Leonas rašė: „Sisteminis įstatymo aiškinimas yra daromas lyginant jo turinį su kitais įstatymu straipsniais: pirmiausiai jis turi būti lyginamas su tos pačios dalies straipsniais. Jei to neužtenka, reikia jis derinti su viso skyriaus arba su visos rūšies įstatymo turiniu, pagaliau ir su įstatymų visumos prasme. Juk visa veikiamoji teisė yra vieno tikslo vedama, būtent, jos tikslas yra tvarkyti ir derinti žmonių pasielgimai einant tikru teisingumo dėsniu. Todėl įstatymai negali turėti tokių priešingumų, kad jų kai kurie galėtu neatitikti bendrai visuomenės teisingumo sąmonei.“

Sisteminį ir lingvistinis teisės aiškinimo metodai dažnai taikomi kartu. Dažnai lingvistinis teisės aiškinimas tiesiog neįmanomas lygia greta netaikant sisteminio teisės aiškinimo mmetodo. Tai lemia kai kurių teisės aiškinimo taisyklių bendrumas abiem metodams.

Istorinis Teisės Aiškinimo Metodas

Istorinis teisės aiškinimo metodas pasireiškia trimis formomis:

1. siekiama nustatyti istorinius įstatymų leidėjo ketinimus, t.y. kokius santykius ketinta sureguliuoti, kokių tikslų siekta priimant teisės normą ir t.t.
2. aiškinamasi priimant teisės normą buvusios eekonominės, socialines, politinės, tarptautinės ir kitos sąlygos, daugelio metų normos taikymo praktiku, jos pakeitimai ir papildymai bei to priežastys.
3. istorinį teisės aiškinimo metodą galima taikyti aiškinant naujai priimtą įstatymą, pakeitusį ankstesnįjį.

Tik analizuojant teisinę problemą istoriniu atžvilgiu, įmanoma geriau įsigilinti į reikalo esmę, gyvenimo realijas. Istorinio teisės aiškinimo metodo reikšmė Lietuvos teisinei sistemai didės: leidžiant įstatymus dažnai remiamasi užsienio valstybių patirtimi. Tad aiškinant teisės normas, perimtas iš užsienio valstybių, neišvengiamai reikės analizuoti jų priėmimo, aiškinimo ir taikymo istoriją konkrečioje užsienio valstybėje.

Teleologinis Teisės Aiškinimo Metodas

Teisės filosofijoje šis metodas vadinamas įvairiai: funkciniu, įstatymo tikslo, teleologiniu. Metodo pavadinimas tiesiogiai išreiškia jo turinį (gr. telos - tikslas), nes ideologija apibrėžiama kaip filosofinė pažiūra, kad visi gamtos ir visuomenės raidos procesai turi galutinį, išankstinį tikslą. Pripažįstama, kad teleologinis teisės aiškinimo metodas priimtiniausias esant neabejotinų įrodymų, patvirtinančių įstatymo tikslus, pavyzdžiui, kai jie yra aiškiai suformuluoti įstatymo preambulėje ar atskiruo.

Precedentinis Teisės Aiškinimas

Precedentiniu (kazualiu) laikomas toks teisės aiškinimas, kuris teisės normos tikrąją prasmę atskleidžia panaudojant teismų sprendimus, kur jau pateiktas tos pačios teisės normos aiškinimas. Precedentinis teisės aiškinimo metodas yra pripažintas visų valstybių teisės doktrinoje bei teismų praktikoje. Tai susiklostė dėl daugelio praktinių priežasčių. Viena iš jų - tai bandymas užtikrinti vienodą teisės taikymą, rremiantis teisingumo principu, kuris reikalauja visas vienodas situacijas vertinti tapačiai.

Dabartinėje mokslinėje teisinėje literatūroje nurodomos dvi teisinio precedento sudėtinės dalys : ratio decidendi ir obiter dicta. Ratio decidendi - tai teismo sprendimo pagrindinė dalis, kurioje teisėjas išdėsto tas bylos teisines prielaidas, kuriomis rėmėsi priimdamas sprendimą ir kurias laikė esminėmis. Obiter dicta - tai teisėjo teisiniai pamąstymai, kuriuos jis norėjo išsakyti nes manė, kad jie yra susiję su byla nors ir neturėjo esminės įtakos priimant sprendimą.

V. Kitaip tariant, panašia pripažintina byla, kurioje teismo sprendimo ratio desidendi sutampa su nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis, kurioms taikyta teisės norma nurodant jos išaiškinimo ir taikymo argumentus. Vadinasi, bylas, kurių ratio (faktinės bylos aplinkybės) sutampa, būtina spręsti vienodai. Į būtinumą laikytis šios taisyklė yra atkreipęs dėmesį ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Jau nuo seno yra įsitvirtinęs teisingumo postulatas - vienodiems atsitikimams, o tiksliau, esant vienodai juridinių faktų sudėčiai, turi būti taikomos vienodos normos. Tai reikalauja, kad teismo priimtos teisės normos būtų taikomos tolygiems atsitikimams. Vadinasi, taikyti precedentą reiškia vadovautis taisykle, kurią sukūrė teismas, aiškindamas atitinkamą teisės normą.

Remiantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 18 str. 2 d. 1 p., Lietuva priskiriama prie antrosios kategorijos. “Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą teismų praktiką taikant įstatymus. Jis: skelbia kolegijų ar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos pasiūlytas ir kasacine tvarka priimtas nutartis. privalo atsižvelgti į AT išaiškinimus, todėl šią normą galima interpretuoti įvairiai.

Teisės aiškinimo reikšmė kiekvienoje teisinėje valstybėje vaidina be galo svarbų vaidmenį. Būtent jo (t.y. teisės aiškinimo) pagalba gali būti užtikrinamas efektyvus teisės normų realizavimas; vieningas ir teisingas teisės normų suvokimas ir ttaikymas visoje valstybėje. Tai būtina dėl kelių jau anksčiau paminėtų priežasčių: viena iš jų - tai abstrakčios teisės normos pritaikymas konkrečioje gyvenimo situacijoje.

Deja, tenka pastebėti, jog tokio aiškinimo Lietuvos teismų praktika stokoja. Jaunojoje mūsų valstybėje dar ir šiandien į teisėją žiūrima ne kaip į teisės aaiškintoją, o tik kaip į formalų jos taikytoją.

tags: #bet #kuri #teises #norma #gali #buti