Panevėžys - miestas, kuris nuolat keičiasi, atsinaujina ir modernėja. Vienas reikšmingiausių projektų, prisidedančių prie miesto patrauklumo didinimo, yra poeto Juozo Čerkeso-Besparnio sodybos sutvarkymas. Šis projektas, įgyvendinamas Skaistakalnio parke, ne tik atkuria istorinę vertę turintį objektą, bet ir integruoja jį į modernią kultūrinę erdvę.
J. Čerkeso-Besparnio sodyba po rekonstrukcijos. Šaltinis: panevezys.lt
Projekto Kontekstas ir Tikslai
Pagrindinis projekto tikslas - sukurti patrauklią, reprezentacinę viešųjų erdvių ir šiuolaikinės architektūros sintezę. Prioritetinė funkcija skiriama Panevėžio miesto viešųjų erdvių sistemai, įvertinant esamus vizualinius ryšius, pėsčiųjų ir automobilių srautus, teritorijose esančius ir su ja besiribojančius istorinius objektus. Siekiant perteikti daugialypį miesto charakterį ir sukurti patrauklią atmosferą, projekte kuriamas funkcinių ryšių tinklas, jungiantis įvairių tipų objektus ir atskiriantis įvairių tipų (pėsčiųjų, dviračių) srautus.
Įvertinant tai, jog Panevėžio miesto struktūroje Nevėžio upė kartu su besiribojančiomis žaliosiomis zonomis formuoja „žaliąjį koridorių“, matomas didelis šios teritorijos potencialas, kurį vystant galima sukurti patrauklią viešąją erdvę miestiečiams. Įvertinus urbanistinę situaciją, projektiniuose pasiūlymuose išreiškiamas tikslas apjungti pavienius lankytinus architektūros objektus, išnaudoti abi upės krantines, jungti jas tiek fiziškai, tiek vizualiai, taip pat sukurti vientisą, „pulsuojančią“ viešąją erdvę.
Viešųjų Erdvėių Formavimo Principai
Siekdami įgyvendinti šiuos tikslus, projekto autoriai numatė kelis pagrindinius takus, skirtus skirtingoms rekreacijos formoms:
- Sporto takas (intensyvi rekreacija) - skirtas bėgikams ir dviratininkams, jungiantis pagrindinius sporto paskirties objektus mieste.
- Gamtos takas - skirtas ekstensyviai rekreacijai ir pažinimui, formuojamas iš kairėje krantinės pusėje esančios betoninės pakrantės.
- Kultūros, turistinis takas - skirtas ekstensyviai rekreacijai ir pažinimui, jungiantis viešąsias Panevėžio miesto erdves ir pritraukiantis jas prie upės.
Senvagės Parko Integracija
Senvagės parko teritorija projekto sprendiniuose numatoma kaip kultūrinio ir gamtos tako dalis. Parko prieigose esantys objektai formuoja pėsčiųjų srautus, kurie ir formuoja parko funkciją. Pietinėje parko dalyje formuojamos naujos terasos į tvenkinį, taip pat numatomos vietos naujiems pastatams - kavinėms, smulkiai prekybai, menininkų dirbtuvėms.
Skaistakalnio Parko Plėtra
Skaistakalnio parkas pratęsia judėjimo ryšius nuo Senvagės parko. Pietinėje Skaistakalnio parko pusėje, greta J. Čerkeso-Besparnio sodybos, formuojama aktyvaus poilsio zona, pasiekiama sporto taku. Numatomos žaidimų, sporto aikštelės, atviri treniruokliai, laipynių pramogos. Gamtos takas Skaistakalnio teritorijoje formuojamas palei Nevėžio upę ir Žagienio upelį ir tvenkinius. Esami želdynai išlaikomi, naikinant menkaverčius medžius ir krūmus.
Skaistakalnio parkas. Šaltinis: jp.lt
J. Čerkeso-Besparnio Sodybos Atgimimas
Panevėžyje, Skaistakalnio parko gilumoje yra poeto Juozo Čerkeso Besparnio sodyba. Po rekonstrukcijos šis buvęs kultūros židinys atgimė kaip kūrybiškumo centras „Pragiedruliai“. Sodybos pritaikymą kultūros centrui sudarė dvi dalys - senojo plytų pastato rekonstrukcija, išlaikant istorinį dvarelio charakterį, bei naujasis priestatas, kuris buvo įrengtas išnaudojant reljefo skirtumą tarp sodybos ir Žagienio upelio.
Kultūros ministrės įsakymu Panevėžio miesto savivaldybės parengtam J. Čerkeso-Besparnio sodybos sutvarkymo projektui skirta per 246,6 tūkst. eurų. Sutvarkius namą, čia vyks meno edukacijos programos, ypatingą dėmesį skiriant vaikų ugdymui. Projektu pradedamas I darbų etapas, kuriuo Skaistakalnio parke esanti J. Tolesni Savivaldybės planai - prie senojo pastato pastatyti apie 500 kv. m stiklinį priestatą su apželdintu stogu. Čia būtų organizuojamos meno dirbtuvės, konferencijos, bendruomeniniai, edukaciniai ir kt.
Sodybos Teritorijos Sutvarkymo Idėjos
Čerkeso-Besparnio sodybos teritorijoje numatoma nauja, kultūrinė - edukacinė paskirtis, sodyba būtų naujai projektuojamo kultūrinio tako dalis. Esamas, apleistas gyv. namas rekonstruojamas, atstatomas, numatoma įrengti meno galerijas ir administracines patalpas. Esamų, buv. pagalbinių ūkio pastatų vietoje projektuojami nauji, kontekstualios architektūrinės išraiškos pastatai, kuriuose numatomos dirbtuvės, administracinės patalpos, svečių apgyvendinimas. Naujai projektuojamas konferencijų centras ir kavinė, taip pat pavėsinė su laužaviete. Sklype numatomas automobilių parkavimas, naujai projektuojama aptarnaujančio ir lankytojų transporto jungtis su J. Biliūno gatve. Esama klevų alėja išsaugoma. Šiaurinėje buv. gyvenamojo namo (atkuriamo pastato) pusėje atkuriamas buvęs vaismedžių sodas.
Apšvietimo Sprendimai
Intensyvios rekreacijos ryšiai (Sporto takas) ir Kultūriniai - turistiniai ryšiai (Kultūros takas) - apšvietimas išskaidytas siekiant kurti bendrą, foninę šviesą. Mažoji architektūra pritaikoma kiekvienam takui ir zonai individualiai, vertinant poreikį ir funkcijas. Gamtos take, krantinėje numatomos poilsio salos su atskirai projektuojamais suoliukais - gultais.
Panevėžys Architektūros Kontekste
Panevėžys - architektų dėmesio centre. Trys mieste įgyvendinti projektai pateko tarp Nacionalinių architektūros apdovanojimų nominantų. Skaistakalnio parkas - seniausias miesto parkas, išsidėstęs vaizdingoje Nevėžio kilpoje, šiandien yra visiems atvira, gyvybinga erdvė. Atnaujinimo metu išsaugotas natūralus kraštovaizdis ir istorinė aplinka, o suformuotos įvairios zonos - nuo renginių terasų iki vaikų žaidimų aikštelių - kviečia kurti, ilsėtis, susitikti. Atnaujinta raudonų plytų sodyba tapo meno centru, tiltai per upelį - architektūrinėmis jungtimis tarp parko dalių.
Kūrybiškumo centras „Pragiedruliai“ - seniausio Panevėžyje Skaistakalnio parko perlu vadinama Juozo Čerkeso-Besparnio sodyba, po rekonstrukcijos atgimusi kaip kūrybiškumo centras „Pragiedruliai“, pripažinta geriausiu 2023 metų rekreacinės architektūros kūriniu.
Pagrindiniai Panevėžio Pasiekimai 2024 Metais
- „Europos burės 2024“: Panevėžys pelnė šį apdovanojimą už investicijas į žmogų.
- Žaliausia savivaldybė: Panevėžys pripažintas žaliausia Lietuvos savivaldybe dėl aplinkosaugos iniciatyvų.
- Architektūriniai pasiekimai: Projektai „Stasys Museum“ ir Senvagės parko rekonstrukcija pateko į geriausių Lietuvos architektūros kūrinių penketuką.