Pakrypęs, žemėn kiek įkritęs, vėjo perpučiamais langais, vaikystės prisiminimais ir bočių dvasia alsuojantis medinis namas dažnam iš mūsų kelia malonius jausmus. Tačiau pasisukus kalbai apie medinuko remontą kartais taip įsijaučiame, kad po atnaujinimo darbų jo senosios savasties nelieka. Iš esmės pakeičiamas stogas, fasadas, langai, durys. Dėl skuboto darbo vėliau išlenda ir nemažai trūkumų. Dėl to prieš imantis remonto darbų svarbiausia tiksliai žinoti, ką norime išsaugoti, o ką - keisti.
Šiame straipsnyje apžvelgsime atsiliepimus apie Bertašiūtės sodybas kaime, aptarsime medinės architektūros ypatumus ir pateiksime patarimų, kaip išsaugoti autentiškumą rekonstruojant seną sodybą.
Rastinio namo renovacija (1 dalis)
Medinės architektūros svarba ir išsaugojimas
Daugyvenės kultūros istorijos muziejuje-draustinyje nuo įkūrimo pradžios Burbiškio dvare muziejininkai stengiasi aktualinti ne tik architektūrinį, kraštovaizdžio palikimą, bet ir dvarų kultūros tradicijas. S. Pastaraisiais dešimtmečiais ankstesnį dvarų temos ignoravimą ar nuvertinimą Lietuvoje pakeitė dvaro, kaip atskiro ir savito paveldo, samprata.
Menotyros daktarė Rasa Bertašiūtė yra rašiusi, jog langai - ypač svarbi etninės architektūros detalė. Tai vienas svarbiausių pastato konstrukcinių bei puošybos elementų. Mat, anot menotyrininkės, kaip žodis sakinyje, taip ir mažiausia detalė architektūroje yra svarbi, turi prasmę ir ypatingą savitą informaciją.
Anot R.Bertašiūtės, langų išdėstymas, meninis apiforminimas didele dalimi lemia pastato architektūrą, o kartu parodo ir šeimininko skonį bei išprusimą.
„Per palyginti trumpą gyvenamojo namo raidos laikotarpį smarkiai pasikeitė langų forma, dekoras bei konstrukcija. Visa tai vyksta ir dabartiniu metu - vis daugiau gyventojų senuosius langus keičia naujais, dažniausiai plastikiniais. Taip prarandami tradiciniai langų puošmenys, kinta namo ir kaimo vaizdas, dingsta architektūros savitumas", - aiškino R.Bertašiūtė.
Tradicinę meistrystę R. Bertašiūtė išskyrė kaip svarbiausiąją medinės architektūros autentiškumo skalėje. R. Bertašiūtė: „Mieste norisi kuo didesnių langų, kad matytume bent kokį gamtos lopinėlį. Kaime santykis su gamta kitoks. Pagrindinis gyvenimas vyksta kieme.“
Sodybą sudarė darni pastatų, želdinių, kiemo erdvių ir mažosios architektūros formų visuma, atspindinti regiono specifiką, gyvenimo būdą ir gamtinę aplinką.
Medinės sodybos rekonstrukcija: patarimai ir įžvalgos
Norint seną medinį namą prikelti naujam gyvenimui, imtis griovimo darbų reikėtų tik tiksliai žinant, kas, kur ir kodėl turi būti remontuojama. Architektė Rasa Bertašiūtė įsitikinusi, kad namo tvarkymas turėtų prasidėti nuo išsamaus tyrimo. Panašiai kaip susirgus - pirmiausia gydytojas siunčia pasidaryti tyrimų.
Visų pirma reikėtų apeiti visus namo kampus, kruopščiai apžiūrėti svarbiausias namo dalis: pamatus, stogą, lietlovius ir lietvamzdžius, sienas, langus, duris ir t. t. Toliau būtina rasti namo pažeidimus, nustatyti jų priežastis. Taip pat reikėtų išsiaiškinti, ar nėra puvinio, pelėsio, deformacijų, ar viduje kur nors nesikaupia drėgmė, ar sandarūs langai, durys. Ne mažiau svarbu pastebėti ir įvertinti autentiškas namo dalis, detales, kurias verta išsaugoti.
„Pirminis planavimas labai svarbus. Dažnai remontuojama paskubomis, o paskui žmonės gailisi greitų sprendimų. Įvertinti namą visais požiūriais žmogui, neturinčiam specialaus išsilavinimo, ganėtinai sunku. Dėl to patariama kreiptis į specialistus, išklausyti bent kelias nuomones. Ekspertinis žvilgsnis padės išsaugoti namo autentiškumą ir tuo pačiu surasti pažeidžiamiausias jo vietas“, - pabrėžia medinės architektūros tyrinėtoja R.Bertašiūtė.
Drėgmės žala ir jos prevencija
Atsargi, statinio nežalojanti priežiūra ir tvarkyba nedidelėmis sąnaudomis gali jį išsaugoti, sulėtinti namo senėjimą. Pasak architektės, mediniame name 95 proc. visų pažeidimų yra susiję su drėgme. Labiausiai medienai kenkia lietaus, grunto, statybinė ar kondensacinė drėgmė. Tuomet atsiranda negrįžtami procesai: mediena įdrėgsta, trūnija, atsiranda pelėsis, grybelis, atsikrausto kirvarpos ir kiti graužikai.
Dėl to reikia patikrinti, ar apatiniame rąstų vainike, lentose prie žemės, sienose po langais, sąsparose ar kertėse, sijose, kraige, vonios ir tualeto patalpose nėra puvinių, pelėsių ar grybelių. Jeigu ilgesnį laiką laikosi didesnė kaip 20 proc. drėgmė, didelė tikimybė, kad jau atsirado ar ateityje atsiras biologinių pažeidimų.
Puvinio pažeistas vietas nedelsiant reikia šalinti, bet prieš išpjaunant pažeistą medieną, reikėtų išsiaiškinti priežastis, dėl ko jis atsirado, - galbūt stogas kiauras ir kažkur kaupiasi kondensatas. Visa tai reikia kruopščiai įvertinti - pirmiausia pašalinti namo „ligą“, o tik paskui, architektės patarimu, likviduoti simptomus.
Pamatai: tvarkymas ir apsauga
Įsigijus sodybą retam naujakuriui pasiseka rasti geros būklės pamatus. Dažniausiai jie išsikraipę, vietomis suskilę, susmegę, apatinis rąstų vainikas, liesdamasis su žeme, gerokai papuvęs. R.Bertašiūtės teigimu, tvarkant pastatą paprastai nukasamas per laiką susikaupęs žemės sluoksnis, ir jeigu pamatai pakankamo aukščio (50-60 cm), suformuojamas nuolydis, kad vanduo nutekėtų toliau nuo namo. Jeigu to padaryti neįmanoma, namas pakeliamas specialiais kėlikliais, sumūrijami aukštesni pamatai.
Jokiu būdu negalima betonuoti pamato šalia medinės sienos, šios dvi medžiagos „nedraugauja“, neturėtų liestis. Pasak jos, namo pamatus gali pažeisti per arti namo augantys dideli medžiai, grunto pokyčiai, padidėjęs ar netolygiai pasiskirstęs namo svoris dėl, pavyzdžiui, papildomos įrangos, priestatų ar antstatų.
„Populiarėja namų statyba be pamatų, kuomet atidarai duris ir išeini tiesiai į veją. Tai namui labai nesveikas, mūsų klimato zonai netinkamas sprendimas, nes drėgnas oras, kritulių gausa labiausiai pažeidžia apatinę namo dalį, be to, namas po truputį „sėda“. Tarpukariu pamatams buvo skiriamas ypatingas dėmesys, rekomenduojami ne žemesni nei pusės metro. Atidžiai pažiūrėkite, kiek susmegę šimtamečių namų pamatai. Tuomet nekils abejonių, kad mūsų namams jie būtini“, - įsitikinusi pašnekovė.
Stogo remontas: ką svarbu žinoti
Kiauras ar remonto reikalaujantis stogas - ne mažesnis medinukų savininkų galvos skausmas. Kadangi tai yra svarbiausia namo apsauga nuo bet kokių kritulių, svarbu įrengti gerą lietaus vandens nuleidimo sistemą, prižiūrėti lietvamzdžius ir latakus, kad jie nebūtų kiauri ar užkimšti sausais lapais, šiukšlėmis. Ne mažiau svarbu įsitikinti, kad lietvamzdžiais nutekantis vanduo nesitaško ant pamatų ir sienų. Taip pat reikėtų užsandarinti kraigus, stogo kraštus ties kaminais, antenomis.
Patartina kasmet atidžiai apžiūrėti (geriausia, kai lyja), ar stogo danga nepažeista, ypač ties kaminais, stoglangiais, stogo lūžio vietose.
„Senuose namuose gegnės statytos gan retai. Norint pastogę apšiltinti arba pakeisti dangą reikia gegnes sutankinti arba pakeisti visą konstrukciją. Atkreipkite dėmesį, kaip gražiai suformuotos senųjų stogų užlaidos, gegnių galai - profiliuoti. Pasižiūrėję į senos statybos medinius namus, pamatysime, kad jie visai neturi aštrių kampų, visos detalės apdailintos, malonios akiai. Konstruodami naują stogą turime gerai žinoti kaip jis derės. Namas kaip kūno griaučiai: jei bent viena dalis nedera, sugriūva visa sistema“, - įspėja R.Bertašiūtė.
Prieš perdengiant stogą nauja danga, verta išsiaiškinti, ar ji nebus per sunki stogo konstrukcijai. Derėtų patikrinti, apskaičiuoti konstrukcijų laikančias galias, nepamiršti, kad kiekvienai dangai reikia skirtingo stogo nuolydžio. Svarbu nepamiršti ir labai svarbios namo dalies - kamino. Jo būklę reikėtų patikrinti prieš šildymo sezoną: ar neaptrupėjusios plytos, nėra plyšių ir įtrūkių, ar jis visiškai sandarus.
Langų ir durų restauravimas
Namo sandarumas - vienas svarbiausių dalykų, apie kurį reikia galvoti darant pertvarkymus. Specialistų teigimu, 80 proc. patalpų šilumos priklauso nuo namo, ypač durų, langų, sandarumo. Langus ir duris užsandarinti galima gana paprastomis, pigiomis priemonėmis.
Dar vienas dažnai pasitaikantis nelogiškas sprendimas - vietoje senų langų į tą pačią angą dedami plastikiniai langai. Taip netenkama šviesos, nes plastikinių langų rėmas paprastai būna platesnis.
„Geriausias sprendimas - išorinius langus restauruoti, o vidinius sudėti naujus, sandaresnius su stiklo paketu“, - teigia specialistė.
Kaip atrodo senų langų rekonstrukcija? Pasak R.Bertašiūtės, seni langai sandarinami įvairiomis tarpinėmis, galima dėti papildomus stiklus ar stiklo paketus. Prieš klijuojant sandarinamąsias juosteles, langus reikėtų perdažyti, sutvarkyti plyšius. Papildomi stiklai gali būti dedami lango viduje, tarp sąvarų arba iš vidaus.
„Vidinio rėmo stiklą pakeitę paketu, turėsite trigubą stiklinimą. Vidinį stiklą galima dėti vientisą, be sudalijimų - į patalpas pateks daugiau šviesos. Kartais vidinis stiklas keičiamas specialiu, turinčiu izoliacinių savybių. Dedant papildomą stiklą (su rėmu), būtina jį priderinti prie senųjų langų. Reikėtų atkreipti dėmesį į metalines detales vidinėje lango pusėje ir medinių rėmų profilius“, - daugiau dėmesio skirti svarbioms detalėms siūlo architektė.
Tuo tarpu, išorinius langus geriausia gaminti pagal tikslią senųjų kopiją, tuomet tiks senosios lango puošmenos, o namas išsaugos pirminę, autentišką išvaizdą. Pasak R.Bertašiūtės, jeigu išorinis langas keičiamas paketu, labai svarbu išsaugoti matomas jo proporcijas: dydį, rėmo storį ir skaidymą. Taip pat svarbu, kad naujieji langai, kaip ir senieji, būtų daugmaž vienoje plokštumoje su sienos paviršiumi.
Architektės nuomone, plastikiniai langai mediniuose namuose netinka dėl trumpo tarnavimo laiko. Apskaičiuota, kad jie tarnauja apie 20 metų, o štai kokybiškai pagaminti ir gerai prižiūrimi mediniai langai gali atlaikyti ir iki 100 metų.
Pasak ekspertės, durų remontas yra paprastesnis. Jam taikomi tie patys metodai kaip langams. R.Bertašiūtės teigimu, svarbu laiku apžiūrėti, ar tvirtai priveržti vyriai, kad durys lengvai varstytųsi, nebūtų pakrypusios, nusėdusios. Duris reikia atidžiai iš visų pusių nudažyti (dažai sudaro apsauginį sluoksnį), kad negautų drėgmės. Sandarinimui galima naudoti tarpines, prisitaikančias prie tarp staktos ir varčios esančių tarpelių.
Minimalizmas ir aplinkos dermė
Į užmiesčio sodybas besikeliantys ramybės ieškantys miestiečiai dažnai mediniuose namuose pjauna vitrininius langus, didina durų angas. Tačiau R.Bertašiūtė šiuo klausimu griežta - kaime dideli langai nereikalingi.
„Namams galima pritaikyti tą patį posakį. Sakoma, kad jei negali pakeisti aplinkybių - keisk požiūrį į jas. Atėjusiems gyventi į kaimą siūlyčiau keisti požiūrį. Sutinku, kad mieste norisi kuo didesnių langų, kad matytume bent kokį gamtos lopinėlį. Kaime santykis su gamta kitoks. Pagrindinis gyvenimas vyksta kieme, o namas - būstas, kur norisi būti uždaroje, saugioje, sau mieloje erdvėje. Jau seniai visi kalba, kad vitrinos mūsų klimato zonoje netinka. Padarytos be tinkamos stogo užlaidos vasarą jos perkaista, o žiemą praleidžia šaltį“, - pabrėžia architektė.
Renkantis medžiagas atsižvelgiama į tris dalykus: kainą, priderinimą prie interjero ir sveikatingumą. Sintetinės medžiagos ir chemija apdoroti produktai į mūsų namų aplinką išskiria tam tikras medžiagas, kuriomis kvėpuojame. Nenuostabu, kad atsiranda alergijos. Kaime, manau, turėtų likti minimalistinis stilius“, - svarsto medinės architektūros tyrinėtoja R.Bertašiūtė.
Sodybų pavyzdžiai ir atsiliepimai
Dzūkijos nacionalinis parkas, Mančiagirės kaimas. XIX-ojo amžiaus pabaigoje statytos ir priklausiusios garsiam kryždirbiui Tomui Miškiniui esančios sodybos autentiškumą išsaugojo dabartiniai šeimininkai - kryždirbio anūkas Gintaras Latkauskas ir menotyrininkas Alfonsas Andriuškevičius. Viskas išliko beveik taip, kaip buvo: gyvenamasis namas su gražiai dekoruotais viršlangiais, sodybos priklausiniai, o karčių ir statinių tvoros bei kryžius prie įvažiavimo į sodybos kiemą - atstatyti.
Virginijaus Sabučio rekonstruota sodyba Aukštaitijos nacionaliniame parke etnografiniame Vaišnoriškės kaime. Sodyba, pradėta atstatinėti dar prieš tris dešimtmečius. Kai dabartiniai šeimininkai įsigijo sodybą, ji buvo kiauru šiaudiniu stogu ir vos laikėsi ant pamatų. Teko perstatyti gyvenamąjį namą, tačiau pavyko išlaikyti kai kuriuos sodybos ūkinius pastatus.
Gražiausios sodybos konkursai
Kauno rajone pasibaigė gražiausiai tvarkomų sodybų konkursas. Konkurso laureatai buvo apdovanoti Raudondvario dvare. Gražiausios Kauno rajono sodybos titulas atiteko Zinai ir Vytui Antanavičiams (Lapių sen., Lapių miestelis). „Sodyba tvarko visa mūsų šeima ir viską darome savo jėgomis, - teigė statybų projektų vadovu dirbantis V.Antanavičius.
Gražiausio namo sklypo nugalėtojais tapo Ilona ir Vidas Tumasoniai (Domeikavos sen., Smiltynų I k.). Komisijos narių vertinimu gražiausiai tvarkomų stambiojo ūkininko sodybų kategorijoje tapo Genutės ir Juozo Staliūnų sodyba (Babtų sen., Kaniūkai).
Šiųmetinės gražiausiai tvarkomos sodybos šeimininkai sakė esantys pensininkai ir negalintys daug lėšų skirti aplinkos gražinimui. Tačiau viską, ką daro, daro su didžiule meile. I vieta nominacijoje „Gražiausias namo sklypas 2011 m.“ skirta Gintarės ir Arūno Vilbikių sodybai. Šlienavos kaime (Samylų sen.) įsikūrę Vilbikiai nuo tiesioginių darbų likusį laiką sakė skiriantys aplinkai puoselėti.
Kriterijai vertinant sodybas
Vertinant sodybas daugiausia balų buvo skiriama už sodybos pastatų, sodo, daržo, gėlynų, žaliųjų vejų, poilsio zonų, takelių ir kitų elementų išdėstymą.
„Pirmiausia mano žvilgsnis krypo į statinių ansambliškumą. Sodybose nebuvo aiškių kontrastų tarp pagrindinio gyvenamojo namo ir kitų sklypo statinių ir įrengimų. Gal kiek disharmonijos į tą subtilią aplinką savo intensyvia spalva ir dirbtine supančiai aplinkai svetima forma bei medžiaga įnešė lauko baseinai. Buvo tikrai itin puikių sprendimų, kurie „apramino“ šį įrenginį - atskyrimas gyvatvorės tvorele ar išradinga neapibrėžto kontūro akmenų danga aplink jį“, - pastebėjimais dalijosi komisijos narė, Urbanistikos skyriaus vyr.
„Renkant gražiausią ūkininko sodybą, vėlgi, laikėmės nustatytų konkurso vertinimo kriterijų, tačiau vykdomos veiklos mastai ir specifika vertė mus būti atlaidesniais vertinant ūkio estetinę pusę. Pirmosios vietos nugalėtojas komisijos nariams pateikė staigmeną ir privertė aiktelėti komisijos narius - labai racionaliu gėlynų ir dekoratyvinių augalų grupių išdėstymu, estetiškai sutvarkyta ne tik gyvenamąja aplinka, bet ir gamybine bei technikos laikymo zonomis. Jos susilieja organiškai su supančia gamtine aplinka, teritorija“, - prisiminė Aplinkos skyriaus vyr.
tags: #bertasiute #sodybos #kaime