Šiame straipsnyje aptarsime bendrovės turto sąrašo sudarymo svarbą, teisinius aspektus, akcininkų teises ir prievoles, taip pat bendrovės valdymą ir likvidavimą.
Bendrovės turtas ir akcininkų atsakomybė
Bendrovė - tai įmonė, kurios įstatinis kapitalas padalytas į dalis, vadinamas akcijomis. Bendrovės turtas yra atskirtas nuo akcininkų turto, o pagal savo prievoles bendrovė atsako tik savo turtu.
Akcininkai (juridinio asmens dalyviai) pagal bendrovės prievoles atsako tik ta suma, kurią privalo sumokėti už akcijas. Akcininkai neturi kitų turtinių įsipareigojimų bendrovei, išskyrus įsipareigojimą nustatyta tvarka apmokėti visas pasirašytas akcijas emisijos kaina.
Bendrovė yra ribotos turtinės atsakomybės juridinis asmuo. Steigėjai veikia nuo steigimo sutarties sudarymo iki bendrovės steigiamojo sprendimo priėmimo: pasirašo steigiamos bendrovės steigimo sutartį ir įstatus (iki steigiamojo susirinkimo), sušaukia steigiamąjį susirinkimą ir pateikia steigimo ataskaitą, balsuoja steigiamajame susirinkime, esant reikalui sudaro steigiamos bendrovės vardu sandorius.
Akcinės bendrovės akcijos turi būti nematerialios. Akcinis bendrovis akcijos turi būti nematerialios. 2) pagal suteikiamas teises - / paprastąsias ir privilegijuotąsias. is bei kituose teisės aktuose nustatyta informaciją apie / sąskaitą / įrašytas akcijas.
Akcijų apmokėjimo tvarka ir terminai
Akcijų apmokėjimo tvarka ir terminai, įskaitant pradinį įnašą, mokėjimo tvarką ir terminus, delspinigius už laiku neapmokėtas akcijas, yra svarbūs aspektai, kuriuos būtina nustatyti. Bendrovės įstatai bei jų pakeitimai galioja tik juos įregistravus įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos įmonių registre.
Tais atvejais, kai dispozityvi įstatymo norma teisinių santykių subjektams suteikia diskrecijos teisę, teisinių santykių subjektai privalo vadovautis bendraisiais teisės principais.
Šiais principais yra teisingumas, sąžiningumas ir protingumas ir kiti CK 1.2 str. nurodyti principai. iais d dėl to, kad buvo pažeista susirinkimo sušaukimo tvarka, negali apsiriboti formaliu pranešimo atitikimo bendrovės įstatams konstatavimu, o turi aiskintis, ar bendrovės įstatuose nustatyta pranešimo tvarka ia tikrs js buvo racionaliai realizuota ir sudarė realias galimybes visiems akcininkams nevaržomai, operatyviai ir be neprotingų papildomų pastangų gauti informaciją apie aaukiamą susirinkimą.
Balsavimo teisę steigiamajame susirinkime turi steigėjai. Jeigu kvorumo nėra, steigiamasis susirinkimas aaukiamas pakartotinai. Juridiniai asmenys turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja nuosavybės ar patikėjimo teise (CK 2.48 straipsnis).
Pasirašytąjį kapitalą gali sudaryti tik turtas, kurį galima ekonomiškai įvertinti. Įsipareigojimas atlikti darbus arba teikti paslaugas negali būti laikomas tokiu turtu. Kapitalas - tai turto, naudojamo pelnui gauti, visuma. Pagal tarptautinis žodžių žodyną tai (lot. Gryni pinigai sąskaitoje ir kasoje... Turtas iš viso: ... Gryni pinigai sąskaitoje ir kasoje... CK 41 straipsnis.
Jeigu akcija nevisiškai apmokėta ir apmokėjimo terminas yra pasibaigęs, dividendas nemokamas. 1) dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose. iuose po pirmosios akcijos laidos apmokėjimo termino pabaigos - tik visiškai apmokėtos akcijos. 3) apskųsti teismui visuotinio akcininkų susirinkimo, stebėtojų tarybos, valdybos bei administracijos vadovo sprendimus ar veiksmus.
Juridinio asmens valdymo organų nariais gali būti tik fiziniai asmenys, o kitų organų nariais - ir fiziniai, ir juridiniai asmenys. Atskiras juridinio asmens teisines formas reglamentuojantys įstatymai gali nustatyti, kad valdymo organas ir dalyvių susirinkimas gali būti vienu juridinio asmens organu.
Bendrovės ir jos valdymo organus sieja fiduciariniai, t. y. Kiekvienas bendrovės akcininkas per 90 dienų nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie valdymo organo nario padarytus pažeidimus, turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų atlyginta bendrovei padaryta žala. Jei bendrovė dirba nuostolingai, visuotinis akcininkų susirinkimas privalo svarstyti, ar stebėtojų tarybos, valdybos nariai arba administracijos vadovas tinka eiti pareigas.
Bendrovės valdymo organas privalo balsuoti prieš bet kokį nutarimą, pažeidžiantį bendrovės interesus. Tais atvejais, kai bendrovės valdymo organo narys kartu yra ir bendrovės akcininkas, jo, kaip akcininko, ir jo, kaip bendrovės valdymo organo nario, interesai gali nesutapti. Taip pat gali nesutapti ir bendrovės bei jos akcininkų interesai. Esant interesų konfliktui, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai reikalauja, kad bendrovės valdymo organo narys apie tai informuotų kitus bendrovės valdymo organus.
Šis vienokis ar kitokis asmeninis interesų turėjimas neatleidžia bendrovės valdymo organo nario nuo jo fiduciarinės pareigos veikti išimtinai bendrovės interesais. iausias bendrovės (valdymo) organas. Bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę dalyvauti visi asmenys, susirinkimo dieną esantys bendrovės akcininkais, nesvarbu, kiek ir kokios klasės akcijų jiems nuosavybės teise priklauso, jei akcinės bendrovės įstatai nenumato, kad visuotiniame akcininkų susirinkime (taip pat ir pakartotiniame susirinkime) turi teisę dalyvauti asmenys, buvę akcinės bendrovės akcininkais visuotinio akcininkų susirinkimo akcininkų apskaitos dienos pabaigoje.
Kai bendrovės įstatuose yra nustatytas ne vienas, o du ar daugiau pranešimo apie aaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą būdas, teismui reikia atsižvelgti į tai, kuris iš tų būdų buvo taikomas bendrovės praktikoje. iau taikė vieną pranešimo būdą, tai vėliau jo atsisakyti ir pradėti naudoti kitą alternatyvų pranešimo būdą bendrovės valdybai būtų protinga tik esant svarbioms priežastims.
Iš šių įrodymų matyti, kad UAB Sangreta praktikoje buvo taikomas tik vienas iš jos įstatuose numatytų pranešimo būdų - asmeninis kiekvieno akcininko informavimas apie aaukiamą akcininkų susirinkimą. Pavyzdžiui, apie visuotinį akcininkų susirinkimą, įvykusį 1996 m. liepos 22 d., akcininkai buvo informuoti asmeniškai, kiekvienam iš jų pasirašant pranešime. Kadangi byloje nėra duomenų apie viešo pranešimo naudojimą, darytina išvada, kad ir apie kitus visuotinius akcininkų susirinkimus bendrovės akcininkai buvo informuojami individualiai raštu. is (18), taip pat / tai, kad dauguma akcininkų yra bendrovės darbuotojai, buvo visiškai logiškas. ius tokiai pranešimo praktikai, visi bendrovės akcininkai galėjo visiškai pagrįstai tikėtis, kad ir apie kitus aaukiamus visuotinius akcininkų susirinkimus jiems bus pranešama asmeniškai raštu.
Susirinkime dalyvavo akcininkai, turintys 198 akcijas (balsus). Jeigu būtų dalyvavęs savivaldybės atstovas, iš viso būtų buvę 351 balsas. yti visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimus. ijantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo priėmimą. Taigi aiuo atveju Akcinis bendrovis įstatymas orientuoja taikyti bendrąsias ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisykles.
Nustatant ieškinio senaties termino pradžią, lemiamą reikšmę turi subjektyvus kriterijus, t. y. momentas, kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. is, pavyzdžiui, dėl to, kad jam nebuvo tinkamai pranešta apie aaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą.
Bendrovės valdymas ir struktūra
3) ataaukta audito įmonę, stebėtojų tarybos narius, visuotinio akcininkų susirinkimo išrinktus valdybos narius, administracijos vadovą. Stebėtojų tarybą renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Stebėtojų tarybos nariu gali būti tik veiksnus fizinis asmuo. 1) renka valdybos narius (jei valdyba nesudaroma, - administracijos vadovą) ir ataaukia juos iš pareigų. Valdyba renka ir ataaukia administracijos vadovą. Valdybos darbo tvarką nustato jos priimtas valdybos darbo reglamentas.
Valdybos nario atsistatydinimas ar ataaukimas iš pareigų neatleidžia jo nuo padarytos dėl jo kaltės nuostolių atlyginimo. Valdybos narys gali būti atleidžiamas nuo atlyginimo nuostolių, kuriuos jis padarė eidamas savo pareigas, jeigu jis rėmėsi bendrovės dokumentais ir kita informacija, kurios tikrumu nebuvo pagrindo abejoti, arba veikė neviršydamas normalios gamybinės ar ūkinės rizikos laipsnio. Administracijos vadovas vadovauja administracijai, kuri organizuoja ir vykdo bendrovės ūkinę veiklą.
Kasatorius nurodo, kad bendrovės vardu sandorius sudaro bendrovės administracijos vadovas. iausias bendrovės valdymo organas, turi teisę ne tik nustatyti bendrovės valdymo organų struktūrą, bet ir, kiek leidžia įstatymas, spręsti jų kompetencijos klausimus. ias aplinkybes ir laikydamasis įstatymo imperatyvių normų, gali nuspręsti, kuriam iš bendrovės valdymo organų pavesti sudaryti bendrovės vardu tam tikrą konkretų sandorį. Už darbą revizoriui bendrovė moka atlyginimą.
Šio išmokėjimo ar nuolaidų ir lengvatų taikymo (kai dėl to sumažėjo bendrovės pelnas ar ji patyrė nuostolių). Šio patikrinimo išlaidas apmoka akcininkai, sudarę sutartį su audito įmone. Jei auditorius patvirtino akcininkų pareiškime nurodytus faktus, bendrovė privalo akcininkams grąžinti tikrinimo išlaidas, bet ne daugiau kaip 1/4 bendrovei ar jos akcininkams padarytos žalos. iu klausimu išlaidos akcininkams nekompensuojamos.
Bendrovės likvidavimas
Bendrovės likvidavimo pagrindas yra juridinis faktas, sukuriantis suinteresuotam asmeniui ar organui iniciatyvos teisę ir/ar teisę priimti sprendimą likviduoti bendrovę ir pradėti likvidavimo procedūrą. Teismo ar kreditorių susirinkimo sprendimas likviduoti bankrutavusią bendrovę. Visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas likviduoti bendrovę.
Visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti nutarimo likviduoti nemokią bendrovę. 2) buvo pažeistos šio įstatymo nustatytos imperatyvios juridinio asmens steigimo taisyklės. Teismas, nustatęs šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pažeidimus, nutartimi gali nustatyti terminą pažeidimams pašalinti.
Sprendimas likviduoti juridinį asmenį negali būti priimtas, jeigu tai prieštarautų kitų juridinio asmens dalyvių ar darbuotojų interesams arba viešam interesui. Likviduojamos bendrovės statusas nustatomas įrašu JA registre. Prieš likviduojamos įmonės statusą įgijusios bendrovės pavadinimą rašomas žodis "likviduojama".
Likvidatorius turi bendrovės valdybos ir administracijos vadovo teises ir pareigas. Jis atstovauja likviduojamai bendrovei teisme, esant santykiams su valstybės valdžios ir valdymo institucijomis, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis. Jis sudaro sudarytus sandorius ir pagal savo kompetenciją sudaro naujus sandorius.
Jeigu šis kitas įstatymas nustatyta tvarka, išaiškėja, kad ji negalės įvykdyti visų savo įsipareigojimų, įmonės likvidatorius privalo nedelsdamas sustabdyti visus mokėjimus ir ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šios būklės nustatymo dienos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei.
Asmuo, priėmęs sprendimą likviduoti juridinį asmenį, juridinio asmens nuostatais nustatyta tvarka turi apie tai paskelbti viešai tris kartus ne mažesniais kaip trisdešimt dienų intervalais arba paskelbti viešai vieną kartą ir pranešti raštu visiems kreditoriams. Apie bendrovės likvidavimą turi būti pranešta kiekvienam bendrovės kreditoriui pasirašytinai ar registruotu laišku.
Be to, apie bendrovės likvidavimą turi būti paskelbta įstatuose nurodytoje periodinėje spaudoje arba pranešta kiekvienam bendrovės akcininkui pasirašytinai ar registruotu laišku. Apie likvidavimą taip pat pranešama juridinių asmenų registrui ne vėliau kaip pirmą viešo paskelbimo dieną. Kiekvienos paskesnės eilės kreditorių (išieškotojų) reikalavimai tenkinami po to, kai visiškai patenkinti pirmesnės eilės kreditorių (išieškotojų) reikalavimai.
Akcijos nominaliai vertei. Kaip praėjus 2 mėnesiams po to, kai buvo tinkama pranešta kiekvienam bendrovės kreditoriui ir akcininkui. Analogiškai dalijamas ir vėliau išaiškėjęs bendrovės turtas. sir nebus atsiskaityta su kreditoriais.
Žemės ūkio bendrovės ypatumai
Žemės ūkio bendrove laikoma tokia įmonė, kurioje pajamos per ūkinius metus už žemės ūkio produkciją ir suteiktas paslaugas žemės ūkiui sudaro daugiau kaip 50 procentų visų realizavimo pajamų. Steigimo sutartyje nurodoma pajinių įnašų priėmimo tvarka, vieta ir laikas, atsakingi asmenys.
Steigiamajame susirinkime dalyvauja asmenys, įnešusieji ne mažesnį kaip steigėjų nustatyto minimalaus pajinio įnašo dydį. Steigiamasis susirinkimas teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė pajinius įnašus įnešusių ir pageidaujančių būti bendrovės nariais asmenų. Visi steigiamojo susirinkimo nutarimai priimami paprasta balsų dauguma. Steigiamajam susirinkimui neįvykus, pakartotinis susirinkimas šaukiamas per 15 dienų.
Steigiamasis susirinkimas priima nutarimą dėl bendrovės steigimo, patvirtina steigėjų pranešimą, priima bendrovės įstatus, išrenka bendrovės valdybos narius, revizijos komisiją (revizorių), patvirtina administraciją bei administracijos vadovo ir revizinės komisijos pirmininko (revizoriaus) atlyginimą.
Įstatuose nurodoma bendrovės pavadinimas ir buveinės adresas, taip pat bendrovės narių ir pajininkų atsiskaitymo sąlygų, tvarkos ir terminų nustatymas. Įstatus pasirašo visi bendrovės steigėjai. Bendrovės kapitalas yra nuosavas ir skolintas. Nuosavas kapitalas skirstomas į pagrindinį ir rezervinį. Pagrindinis kapitalas skiriamas einamajai bendrovės veiklai. Rezervinio kapitalo fondą sudaro privalomi atskaitymai iš grynojo pelno.
Bendrovės narys - fizinis asmuo, sulaukęs 18 metų amžiaus bei juridinis asmuo, pripažįstantis bendrovės įstatus, turintis įstatuose nustatytą minimalų pajinį įnašą ir bendrovės narių susirinkimo nutarimu priimtas į bendrovę. Asmuo, kuris pirko, dovanojimo ar kitokiu būdu įsigijo bendrovės nario ar pajininko pajų ar jo dalį, bendrovės nariu tampa tik tada, kai jį į bendrovę priima bendrovės narių susirinkimas. Bendrovės pajininkas -fizinis ir juridinis asmuo, kuris pirko, dovanojimo ar kitokiu būdu įsigijo bendrovės nario ar pajininko pajų ir nėra bendrovės narys.
Pajinis įnašas ir jo reikšmė
Pajus yra bendrovės narių ir pajininkų turtinis ir neturtinis įnašas, išreikštas minimaliu pajinio įnašo dydžiu. Asmenys pajinius įnašus į bendrovę gali įnešti pinigais, materialinėmis ir kitomis vertybėmis bei intelektualinės veiklos produkcija. Minimalų bendrovės narių ir pajininkų pajinį įnašą patvirtina narių susirinkimas.
Metams pasibaigus ir patvirtinus bendrovės metinę apyskaitą, bendrovės pajininkams proporcingai pajų vertei paskirstomas šio įstatymo 16-17 straipsniuose numatytais atvejais padidintas arba sumažintas pagrindinis kapitalas. Proporcingai pajų vertei paskirstomas ir pajų padidėjimas (sumažėjimas), atsiradęs dėl turto perkainojimo. Turtui perkainoti bendrovės narių susirinkimas išrenka komisiją ir patvirtina turto įvertinimo tvarką. Pajai ir jų kasmetinis padidėjimas (sumažėjimas) registruojami pajininkų turto apskaitos dokumentuose.
Pajai negali būti pardavinėjami ir perkami per biržos įstaigas ir viešuose aukcionuose. Asmuo, įsigijęs arba paveldėjęs pajų ar jo dalį, privalo per 15 dienų raštu apie tai informuoti bendrovę. Bendrovė, gavusi pajaus įsigyjimo sutarties ar paveldėjimo teisės liudijimo arba pajaus pirkimo - pardavimo sutarties kopiją, per 3 darbo dienas privalo įregistruoti naująjį pajininką.
Metiniai atskaitymai į rezervinio kapitalo fondą sudaro ne mažiau kaip 2 procentus grynojo pelno dalies. Atskaitymai į šį fondą daromi tol, kol rezervinis kapitalas sudarys ne mažiau kaip 10 procentų pagrindinio kapitalo vertės. Bendrovės narių susirinkimo paskelbti dividendai yra bendrovės įsipareigojimai bendrovės pajininkams.
Dividendus bendrovė pajininkams išmoka pinigais. Susirinkimui nutarus ir pajininkams pageidaujant, už dividendus gali būti atlyginama materialinėmis vertybėmis arba paslaugomis. Bendrovės narys visą savo pajų, išreikštą minimalaus pajinio įnašo dydžiu, pirkimo-pardavimo, dovanojimo, paveldėjimo ir kitais būdais gali perleisti kitam bendrovės nariui, pajininkui, bet kuriam kitam fiziniam bei juridiniam asmeniui šio įstatymo ir bendrovės įstatuose nustatyta tvarka. Teisinę šių sandorių registraciją atlieka savivaldybės seniūnijos seniūnas. Mokestis už tokių sandorių tvirtinimą - 0,1 procento perleidžiamo pajaus vertės.
Bendrovės narys turi teisę susipažinti su bendrovės narių susirinkimų, valdybos, administracijos vadovo (pirmininko) sprendimais, bendrovės buhalteriniu balansu, darbo apmokėjimo tvarka, bendrovės sandoriais, pateikę bendrovės valdybos arba administratoriaus nustatytą raštišką įsipareigojimą apie viešai neskelbtinos informacijos platinimą.
Kiekvienas bendrovės narys susirinkime priimant visus nutarimus turi tokį balsų skaičių, kuris susidaro padalinus jo turimo pajaus dydį iš bendrovės įstatuose nustatyto minimalaus pajinio įnašo. Narys iš bendrovės išstoja pateikęs rašytinį pareiškimą. Bendrovės narys, dėl kurio veiksmų bendrovei padaryta turtinė arba neturtinė žala, narių susirinkimo nutarimu gali būti iš bendrovės pašalintas. Narys laikomas pašalintu nuo to momento, kai narių susirinkimas priima nutarimą dėl jo pašalinimo iš bendrovės. Pašalintas iš bendrovės narys netenka šiame įstatyme ir bendrovės įstatuose nustatytų bendrovės nario teisių.
Valdymo organai ir jų funkcijos
Bendrovės valdymo organai yra narių susirinkimas, valdyba ir administracija. Narių susirinkimui nutarus, bendrovės valdyba gali būti nesudaroma. Susirinkimus šaukia bendrovės valdyba (administracija) ne rečiau kaip du kartus per metus. Pasibaigus ūkiniams metams, susirinkimas sušaukiamas per 4 mėnesius. Neeilinius susirinkimus šaukia bendrovės valdyba (administracija) savo iniciatyva arba kai to reikalauja revizijos komisija (revizorius), arba 1/4 bendrovės narių rašytiniu pareiškimu. Susirinkimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja bendrovės nariai, turintys daugiau kaip 1/2 visų balsų skaičiaus. Nutarimai priimami paprasta balsų dauguma.
Bendrovės nariai dalyvauja susirinkime asmeniškai ar per savo įgaliotinius iš bendrovės narių. Valdybos nesudarant, narių susirinkimas renka iš bendrovės narių arba samdo administracijos vadovą (pirmininką). Valdyba vadovauja gamybinei ir komercinei veiklai, tvarko bendrovės reikalus narių susirinkimo ir bendrovės įstatų nustatyta tvarka, samdo bendrovės veiklai reikalingus asmenis.
Bendrovės valdybos posėdžius pagal reikalą, bet ne rečiau kaip kartą per du mėnesius, šaukia valdybos pirmininkas. Valdybos posėdis laikomas teisėtu jeigu jame dalyvauja 2/3 išrinktų valdybos narių. Nutarimai posėdyje priimami dalyvaujančiųjų posėdyje narių balsų dauguma. Bendrovė tvarko apskaitą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Bendrovė turi komercinei (gamybinei) paslapčiai priskiriamos informacijos.
Revizijos komisija ir jos funkcijos
Revizijos komisijos nariams, pasitelktiems ekspertams ir auditoriams už darbą moka bendrovė. Atliekami patikrinimai įforminami aktais.
Reorganizavimas ir likvidavimas
Apie numatomą reorganizavimą bendrovės valdyba (administracija) privalo viešai paskelbti bendrovės buveinėje ir spaudoje bei raštu informuoti kiekvieną pajininką ir kreditorių ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki narių susirinkimo, kurio darbotvarkėje numatyta svarstyti bendrovės reorganizavimą. 6) teismui pripažinus bendrovę neteisėtai įsteigta.
Bendrovės likvidavimo procedūras vykdo likvidacinė komisija ir jos pirmininkas. Jeigu bendrovė likviduojama pasibaigus nustatytam bendrovės veiklos terminui arba bendrovės narių susirinkimo nutarimu, tai likvidacinės komisijos funkcijas atlieka bendrovės valdyba (administracija). Narių susirinkimas turi teisę savo nuožiūra išrinkti iš bendrovės narių kitus likvidacinės komisijos narius. Likvidavimo metu bendrovė išlaiko juridinio asmens teises, tačiau ant bendrovės rekvizitų dedamas antspaudas “Likviduojama”.
Likvidacinė komisija pateikia įmonių rejestro tarnybai nutarimą dėl bendrovės likvidavimo ir jos išregistravimo iš įmonių rejestro. Likvidacinė komisija paskelbia įstatuose nurodytoje periodinėje spaudoje ir praneša kiekvienam pajininkui raštu apie bendrovės likvidavimą, o bendrovės kreditoriui pasirašytinai ar registruotu laišku. Kreditorių reikalavimai ir pretenzijos priimami ir privalo būti tenkinami per 6 mėnesius nuo likvidavimo paskelbimo dienos. Jei per šį laiką kreditorių reikalavimai nepatenkinami, kreditoriai turi teisę 3 mėnesių laikotarpyje nuo pareiškimo pretenzijoms tenkinti padavimo likvidacinei komisijai dienos kreiptis į teismą dėl jų reikalavimų patenkinimo teismine tvarka.
Gamybinę ir komercinę veiklą nutraukusių, bet dėl esamų skolų neišregistruotų bendrovių kreditoriai per 6 mėnesius nuo šio įstatymo priėmimo dienos pateikia paraiškas teismine tvarka patenkinti jų reikalavimus. Pajininkams negali būti išmokėta jų turto dalis, kol nėra patenkinti kreditorių reikalavimai ir kitos pretenzijos. Kilus pajininkų tarpusavio arba pajininkų ir likvidacinės komisijos ginčui dėl likusio turto ar turto dalies, likvidacinė komisija sustabdo turto, dėl kurio ginčijamasi, dalijimą. Likviduojamos bendrovės pajininkų tarpusavio ginčai su likvidacine komisija nagrinėjami teismine tvarka. Bylų iškėlimas teisme nėra pagrindas bendrovės likvidavimui sustabdyti.
Jeigu pajininkas atsisako atsiimti likvidacinės komisijos pranešimu jam paskirtą turtą ir per 15 dienų nuo šio pranešimo įteikimo dienos nepasirašo turto grąžinimo dokumentuose, 7 dienų bėgyje jam dalyvaujant surašomas protokolas, kuriame nurodoma dėl kokių priežasčių pajininkas atsisako jam paskirto turto. Pajininkas per 15 dienų nuo šio protokolo surašymo turi teisę likvidacinės komisijos sprendimą apskųsti teismui. To nepadaręs, jis praranda teisę į jam skirtą turtą. Likvidacinės komisijos narių darbas apmokamas iš lėšų, gautų už parduotą bendrovės turtą.