Dovanojimas yra dvišalė sutartis, kuria vienas asmuo neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitam asmeniui nuosavybės teise arba atleidžia tą asmenį nuo turtinės pareigos. Dovanojantis turtą asmuo vadinamas dovanotoju, o asmuo, kuriam turtas yra dovanojamas - apdovanotuoju.
Šiame straipsnyje aptarsime bendros jungtinės nuosavybės dovanojimo tvarką, atkreipiant dėmesį į svarbiausius aspektus, susijusius su dovanojimo sutartimi, mokesčiais ir teismų praktika.
Dovanojimo Sutarties Reikalavimai
Dovanoti negalima turto, kuris nėra dovanotojo nuosavybė, taip pat turto, kurio nėra sutarties sudarymo metu ar kuris bus sukurtas tik ateityje.
Dovanojimas tam tikrais įstatymų nustatytais atvejais turi būti rašytinės formos, t.y. kai dovanos vertė yra didesnė kaip 1 500 EUR (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų). LR Civilinis kodeksas nustato, kad kai dovanojamas nekilnojamas daiktas, taip pat kai dovanojama didesnė kaip 14 500 EUR (keturiolika tūkstančių penki šimtai eurų) vertės dovana, dovanojimo sutartis privalo būti patvirtinta notaro.
Svarbu! Kai dovanojama pinigų suma, didesnė nei 1500 EUR, bet neviršija 14.500 EUR sumos, tokį sandorį reikalinga įtvirtinti rašytine dovanojimo sutartimi. Jei dovanotina suma būtų didesnė nei 14.500 EUR, įstatymai reikalauja notarinio patvirtinimo tokiam sandoriui (CK 6.469 str.).
Apibendrinant tai kas išdėstyta, dovanojimas - tai dvišalė sutartis, kuria vienas asmuo neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitam asmeniui nuosavybės teise arba atleidžia tą asmenį nuo turtinės pareigos. Dovanojimo sutartis įstatymų nustatytais atvejais turi būti rašytinės formos bei patvirtinta notaro.
Gyventojų Pajamų Mokestis (GPM)
Taip pat svarbu paminėti, kad dovanojantis turtą asmuo pajamų negauna, todėl jam nereikia mokėti jokių mokesčių, tačiau turtą kaip dovaną gavęs asmuo, priklausomai nuo to, kokios vertės ir iš kokio asmens gavo dovanojamą turtą, tam tikrais atvejais turės sumokėti gyventojų pajamų mokestį, nustatytą LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme.
Vadovaujantis minėtu įstatymu dovanojimo būdu gautas turtas iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių nėra apmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu.
Gavus dovaną iš giminystės ryšiais nesusijusio asmens, apdovanotajam gali tekti susimokėti valstybei 15 proc. dydžio gyventojų pajamų mokestį, skaičiuojamą nuo padovanotos pinigų sumos. Bet gyventojų pajamų mokesčio, arba vadinamojo GPM mokėti nereikia, kai turtas, įskaitant pinigus, yra dovanojamas sutuoktiniui, vaikui (įvaikiui), tėvams (įtėviams), broliams, seserims ar seneliams, t.y. artimiems giminaičiams.
Tačiau nereikėtų pamiršti, jog net ir gavus dovaną iš artimųjų giminaičių, apdovanotajam kyla pareiga tai deklaruoti Valstybinei mokesčių inspekcijai iki kitų metų gegužės 1 d., pildant metinę mokesčių deklaraciją, jei dovanos suma viršija 2500 EUR.
Atkreiptinas dėmesys, jog jei dovanojamos sutuoktinių santuokos metu įgytos bendros lėšos ir jos dovanojamos vieno iš sutuoktinių giminaičiui - tėvams (įtėviams), broliams, seserims ar seneliams, tai pusė pinigų sumos bus apmokestinama15% GPM, kadangi vienam iš sutuoktinių kito sutuoktinio tėvai (įtėviai), broliai, seserys ar seneliai nėra artimi giminaičiai. Šis punktas aktualus, kai sutuoktiniai yra pasirinkę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinį režimą.
Pavyzdys: Jeigu sutuoktiniai santuokos metu įgijo bendras lėšas ir nori jas dovanoti vieno iš sutuoktinių giminaičiui - tėvams (įtėviams), broliams, seserims ar seneliams, tai pusė pinigų sumos bus apmokestinat 15 proc. GPM, kadangi vienam iš sutuoktinių kito sutuoktinio tėvai (įtėviai), broliai, seserys ar seneliai nėra artimi giminaičiai.
GPM Tarifai ir Išimtys
| Dovanotojas | Apmokestinimas GPM | Pastabos |
|---|---|---|
| Sutuoktinis, vaikas, tėvai, brolis, sesuo, senelis | Neapmokestinama | Deklaruoti VMI, jei suma viršija 2500 EUR |
| Asmuo, nesusijęs giminystės ryšiais | 15% | Nuo visos dovanos sumos |
| Sutuoktinių bendros lėšos dovanojamos vieno sutuoktinio giminaičiams (tėvams, broliams, seserims, seneliams) | 15% | Apmokestinama pusė sumos |
Naujas Sutuoktinio Asmeninio Turto Aiškinimas Teismų Praktikoje
Teismai, spręsdami ginčus tarp sutuoktinų dėl turto padalinimo, taip pat nagrinėdami skyrybų bylas, ne tik taiko teisės normas, bet ir aiškina jas. Neretai tokio teisės normų aiškinimo procese suformuojama nauja teisės normos aiškinimo bei taikymo taisyklė. Jeigu tokią taisyklę suformuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, ji tampa privaloma žemesniųjų instancijų šią teisės normą taikančiams teismams, t.y. jie turi vadovautis suformuota teisės normos aiškinimo taisykle, taikydami šią teisės normą nagrinėjamuose ginčuose.
2019 m. lapkričio 11 dieną Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas ginčą tarp sutuoktinių dėl turto padalinimo santuokos nutraukimo procese, priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2019, kurioje pateikė kitokį teisės normos, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punkte, numatančios bendrą taisyklę, kad turtas, sutuoktiniui dovanotas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, pripažintinas asmenine sutuoktinio nuosavybe, aiškinimą.
Nors galioja CK 3.89 str. 1 d. 7 p. numatyta bendra taisyklė, kad už asmenines lėšas įsigytas turtas pripažįstamas asmenine nuosavybe, kasacinis teismas, pasisakydamas dėl teisės normos aiškinimo bei taikymo, yra konstatavęs, kad netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai lestinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn.
Taigi, darytina išvada, kad kasacinis teismas savo naujausioje praktikoje suformulavo naują teisės normos aiškinimo taisyklę, kuri reiškia, kad aplinkybė, ar dovanotos lėšos priklauso asmenine ar bendrąja jungtine nuosavybe nustatomos, atsižvelgiant į visą eilę sistemiškai vertinamų aplinkybių, t.y. į dovanojimo tikslą - jeigu turtas dovanojamas bendram šeimos tikslui (namo statybai, kredito paėmimui, bendrojo būsto nuomai ir pan.) pasiekti jis, tikėtina, bus pripažintos bendrąja jungtine nuosavybe, tačiau jeigu bus nustatomas jų dovanojimo tikslas asmeniniams sutuoktinio tikslams pasiekti (nupirkti lenktyninę mašiną, kai sutuoktinio hobis yra lenktynės), toks turtas bus laikomas asmenine sutuoktinio nuosavybe.
Taip pat ne mažiau svarbu atsižvelgti į faktinį dovanoto turto panaudojimą bei kokių poreikių tenkinimui jis buvo skirtas. Jeigu, pavyzdžiui, piniginės lėšos faktiškai ir buvo panaudotos šeimos bendriems poreikiams tenkinti (būsto įsigijimui, investavimui į bendrą verslą, šeimos atostogoms, automobilio įsigijimui) galiotų bendrosios nuosavybės turto prezumpcija, kurią sutuoktinis turėtų paneigti.
Neretai susiklosto tokia situacija šeimoje, kad tik vienas iš sutuoktinių savo uždirbtas lėšas skiria turto įsigijimui (statybai, kredito dengimui, nuomai), tačiau antrasis (dažniausiai sutuoktinė) savo lėšas naudoja kasdieninių šeimos poreikių tenkinimui (perka maistą, rūbus, apmoka komunalinius mokesčius it t.t.). Kaip tuomet turi būti vertinamas antrojo sutuoktinio indėlis turto įsigijimą, juk savo lėšų turto įsigijimui jis neskyrė?
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiuo klausimu padarė reikšmingą išvadą, pažymėjęs, kad faktine aplinkybe, kad sutuoktinės gaunamos pajamos buvo naudojamos ne namo statybai, o kitoms šeimos reikmėms - pragyvenimui, nėra paneigiama atsakovės bendrosios jungtinės nuosavybės teisė į santuokos metui pastatytus pastatus.
Taigi, naujausioje savo praktikoje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas praplėtė bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos sampratą, prioritezavo ne teisės normos aiškinimą pažodžiui, o į kitas gyvenimiškas aplinkybes, tokias kaip įsigyto turto paskirtį, jo naudojimo sritį, kokių asmenų poreikių tenkinimui jis skirtas, o taip pat apsaugojo sutuoktinio, kurio materialinis indėlis į turto įsigijimą yra nežymus arba jo išvis nebuvo, tačiau kuris prie šeimos poreikių tenkinimo prisidėjo ne pinigais, o savo darbu, rūpesčiu, interesus, kas turėtų būti aktualu santuokos nutraukomo bylose, dalinant turtą tarp sutuoktinių.
Žemesniųjų instancijų teismai ne tik gali, bet ir privalo vadovautis minėta teisės normų aiškinimo taisykle nagrinėdami ginčus tarp sutuoktinių bylose dėl turto padalinimo, dažniausi tarp kurių - skyrybų bylos.
Kova su kontrabanda – griežtesnėmis bausmėmis | Panorama | 2025-10-06
tags: #bendros #jungtinės #nuosavybės #dovanojimo #tvarka