Gali būti įvairių situacijų sutuoktinių gyvenime, kai tenka turtą pasidalinti ir nuspręsti kiek, kuriam ir kokio turto turėtų tekti. Įstatyminis sutuoktinių turto teisinis režimas iš esmės reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, išskyrus įstatymų numatytas išimtis. Laikoma, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
Turto Padalijimo Būdai
Bendras turtas gali būti pasidalinamas sutuoktiniams sudarant turto padalinimo sutartį notarine tvarka. Ją galima sudaryti tiek santuokos nutraukimo metu, tiek santuokos nenutraukiant. Turtas, pasidalytas sutuoktinių gyvenant susituokus, tampa asmenine jų nuosavybe, todėl, nutraukiant santuoką, nebedalijamas. Sutuoktiniai gali pasidalinti bet kokį turtą: kilnojamąjį, nekilnojamąjį, įmonės ir pan. Svarbu, kad turto padalinimo sutartimi sutuoktiniai negali išspręsti būsimo turto režimo, t. y. pasidalinti turtą, kuris bus sukurtas ateityje.
Santuoką nutraukiant tarpusavio sutarimu yra sudaroma santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis, kurioje, be kitų klausimų, privalo būti aptartas viso bendro turto ir prievolių pasidalinimas. Tokia sutartis yra tvirtinama teismo.
Sutuoktinių Laisvė Susitarti Dėl Dalinamo Turto
Kiek sutuoktiniai yra laisvi susitarti dėl dalinamo turto dalių ar koks turtas kuriam atitenka? Sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims laisva valia sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikros sutarties sąlygos nustatytos imperatyviųjų teisės normų. Įstatymai įtvirtinta sutuoktinių lygiateisiškumo principą.
Sutuoktiniai turi lygias turtines ir asmenines neturtines teises, turi lygias teises ir vienodą civilinę atsakomybę vienas kitam ir vaikams visais šeimos gyvenimo klausimais. Šis principas reiškia ir tai, kad sutuoktiniai gali sutarimu spręsti santuokoje įgyto turto pasidalijimo klausimus. Įstatymai nedraudžia nukrypti nuo lygių sutuoktinių dalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje principo. Tačiau toks sutuoktinių susitarimas turi neprieštarauti viešajai tvarkai, nepažeisti sutuoktinių ar vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų.
Kreditorių Interesai
Turto pasidalijimas, kuriuo sutuoktiniui - skolininkui nepagrįstai atitenka mažesnė bendro turto dalis, kurios nepakaktų jo asmeninėms prievolėms įvykdyti, gali pažeisti kreditoriaus interesus. Be to, teismas padalija bendrą sutuoktinių turtą, esant sutuoktinių kreditorių reikalavimui.
Pavyzdžiui, turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas vieno sutuoktinio ar sutuoktinių kreditorių reikalavimu.
Turto Padalijimo Principai
Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.
Skolų Išieškojimas Iš Sutuoktinių Turto
Ar žmonos skolos gali būti išieškomos iš vyro turto ir - atvirkščiai? Taip, jeigu sutuoktinių turtas nėra teisiškai padalintas. Prievolės dėl santuokos netampa bendros, tačiau, asmeniui sudarius santuoką, jo turto teisinis režimas gali pasikeisti. Svarbu, ar asmenys yra nusistatę teisinį savo turto režimą vedybų sutartimi.
Jeigu sutuoktiniai nebuvo sudarę vedybų sutarties ir oficialiai dar nėra nutraukę santuokos, turto teisiniam režimui taikomos bendros įstatymų nustatytos taisyklės. Įstatymai leidžia išieškoti vieno sutuoktinio skolas iš kito sutuoktinio lėšų, jeigu šios lėšos nėra jo asmeninė nuosavybė. Asmenine nuosavybe pagal Civilinio kodekso 3.89 straipsnį pripažįstamas iki santuokos atskirai įgytas turtas, asmeniškai paveldėtas ar dovanų gautas turtas, piniginės kompensacijos už sveikatai padarytą žalą bei kitos tikslinės piniginės išmokos, kurių negalima perleisti kitiems asmenims. Iš šios rūšies lėšų kito sutuoktinio skolos negali būti išieškomos.
Tai reiškia, kad nemokaus sutuoktinio skolos atlikus tam tikras teisines procedūras gali būti išieškomos iš bet kokio šeimos turto, kuris laikomas bendrąja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe. Bendrąja jungtine nuosavybe pripažįstamas ir darbo užmokestis - pajamos, gautos iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos. Pagal šį principą sutuoktiniui priklauso dalis kito sutuoktinio darbo pajamų ir atvirkščiai.
Pavyzdžiui, antstolis galėtų vykdyti išieškojimą iš darbo užmokesčio dalies ar kitų pajamų, kuri priklauso Jūsų sutuoktinei (t. y., skolingam asmeniui) po to, kai areštavęs tas lėšas pasiūlytų suinteresuotiems asmenims ir Jums imtis teisme jų padalinimo procedūrų. Šio dalinimo metu atitinkama lėšų dalis lieka areštuota.
Jei sutuoktinių pajamų atidalinimo procedūros per tam tikrą laiką neatliekamos, kreditorius nebegali tikėtis skolos išieškojimo būtent iš šių pajamų. Skyrybų atveju sutuoktiniai įprastai pasidalija ir prievoles, ir turtą. Teismas patvirtina šalių taikos sutartį arba savo sprendimu išsprendžia ginčą dėl prievolių kilmės ar turimo turto pasidalinimo.
Svarbu nedelsti ir kreditoriams.
Nekilnojamojo Turto Registracija Ir Ginčai
Deja, vienas iš dažnų praktikoje pasitaikančių sutuoktinių ginčo pavyzdžių yra kuomet bendrai „užgyventas“ nekilnojamasis turtas yra įregistruotas tik vieno iš sutuoktinių vardu, nesant bendrosios jungtinės nuosavybės įrašo.
Išvada - jei nekilnojamasis turtas registruotas nedetalizuojant jo priklausymo, tai vienareikšmiškai nenulemia turto teisinio režimo bei priklausomybės tik vienam sutuoktiniui ir nepaneigia šio turto bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos.
Susituokus tolimesnis gyvenimas sutuoktiniai kuria kartu, tad dauguma dalykų tampa bendra. Sutuoktinių turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu. Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Pareiga paneigti minėtą prezumpciją tenka sutuoktiniui, teigiančiam, kad tam tikras turtas yra asmeninė jo nuosavybė. Taip pat nutraukiant santuoką vienas iš sutuoktinių gali neįrodinėti (neneigti), kad sutuoktinių turtas yra jungtinė nuosavybė, tačiau gali teigti ir tokiu atveju privalo įrodinėti, jog tam sutuoktiniui, kuris prisidėjo asmeninėmis lėšomis prie bendrosios jungtinės nuosavybės sukūrimo, turi būti kompensuojama.
Taigi, sutuoktinis, panaudojęs asmenines lėšas turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti, gali prašyti kompensacijos ir (ar) didesnės turto dalies gavimo.
Preziumuojama, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas.
Jeigu sandoris yra sudarytas be kito sutuoktinio sutikimo, tai sutikimo sudaryti sandorį nedavęs sutuoktinis gali tokį sandorį patvirtinti per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai sužinojo apie sandorį. Iki sandorio patvirtinimo momento kita šalis gali sandorio atsisakyti. Jeigu per vieną mėnesį sutuoktinis sandorio nepatvirtina, pripažįstama, kad sandoris yra sudarytas be kito sutuoktinio sutikimo.
Vieno sutuoktinio ar jų kreditorių reikalavimu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu tiek susituokusiems, tiek ir santuoką nutraukusiems ar pradėjusiems gyventi skyrium.
Šio skyriaus normos taikomos, jeigu nėra sutuoktinių sutarties dėl bendro turto padalijimo.
Sutuoktinių bendro turto dalys
Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.
Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais.
Jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją. Pateikus adekvatų šios prievolės įvykdymo užtikrinimą, teismas kompensacijos išmokėjimą gali atidėti, bet ne ilgiau kaip dvejiems metams.
Vienam sutuoktiniui mirus, jo dalis iš bendro turto yra paveldima pagal šio kodekso penktosios knygos normų nustatytas taisykles.
Turto balanso sudarymas
Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas.
Iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Jeigu iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs ar šios prievolės yra ginčijamos, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma.
Nustačius turtą, kuris sutuoktiniams priklauso asmeninės nuosavybės teise, ir iš jo atskaičius asmenines skolas, sudaromas kompensacijų balansas, kuriame nurodoma, kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą ir kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto.
Jeigu, sudarius balansą, paaiškėja, kad bendro turto liko, šis turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, išskyrus šio kodekso numatytas išimtis.
Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje.
Nedalytinas turtas
Į dalytiną turtą neįtraukiami daiktai, skirti nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, taip pat sutuoktinių drabužiai, asmeninio naudojimo daiktai, jų asmeninės neturtinės teisės ir turtinės teisės, susijusios tik su sutuoktinio asmeniu.
Šio straipsnio 1 dalyje numatytas turtas, skirtas nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, yra perduodamas neišieškant kompensacijos tam sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, o kitas asmeninio pobūdžio turtas - vienam ir kitam sutuoktiniui.
Turto, kuris yra asmeninė nuosavybė, priskyrimas bendrajai jungtinei nuosavybei
Turtas, vedybų sutartyje numatytas kaip asmeninė sutuoktinių nuosavybė, sutuoktinių susitarimu gali būti priskirtas prie dalytinos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės.
Šio straipsnio 1 dalyje numatyti susitarimai draudžiami, jeigu tai pakenktų sutuoktinio kreditoriams. Jeigu dėl tokio sutuoktinių susitarimo kreditoriaus reikalavimas nebegali būti visiškai patenkintas iš asmeninio sutuoktinio turto, išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalies.
Reikalavimo padalyti turtą užtikrinimas
Vieno sutuoktinio arba sutuoktinių kreditorių prašymu teismas gali areštuoti turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ar skirti turto administratorių, jeigu tai būtina sutuoktinių teisėms į bendrą turtą arba kreditorių teisėms apsaugoti. Šios priemonės netaikomos, jeigu kitas sutuoktinis pateikia adekvatų sutuoktinio, kuris prašo taikyti turto areštą ar skirti turto administratorių, arba kreditorių reikalavimų užtikrinimą.
Nukrypimas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo
Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo.
Sutuoktinio, kuris privalo mokėti išlaikymą kitam sutuoktiniui, dalis iš bendro turto gali būti mažinama išlaikymo suma, jeigu išlaikymas yra priteisiamas nustatyto dydžio vienkartine pinigų suma ar priteisiamas tam tikras turtas.
Jeigu ne daugiau kaip prieš metus iki turto padalijimo bylos iškėlimo vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo sumažino turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, vertę, dalį jo padovanodamas arba juo padidindamas savo asmeninę nuosavybę, tai, nustatant sutuoktinių bendro turto dalis, tokio sutuoktinio dalis gali būti mažinama prarasto bendro turto verte.
Vieno sutuoktinio dalis iš bendro turto taip pat gali būti sumažinama šeimos negautų pajamų suma, kurių šeima negavo dėl sutuoktinio aplaidumo arba kurias jis nuslėpė nuo šeimos ir naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Terminas, už kurį apskaičiuojamos tokios negautos pajamos, negali būti ilgesnis nei paskutiniai penkeri metai iki turto padalijimo bylos iškėlimo.
Turto padalijimas teismo sprendimu nenutraukiant santuokos
Jeigu vienas sutuoktinis pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu arba nuostolingai tvarko bendrą turtą ar savo veiksmais kelia pavojų bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei ir šeimos interesams, ar be pakankamo pagrindo neprisideda prie šeimos poreikių tenkinimo, tai kitas sutuoktinis turi teisę kreiptis į teismą dėl turto padalijimo.
Turto padalijimo fakto registravimas
Šalių sutartis ar teismo sprendimas, kuriuo padalyta bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, turi būti registruojamas hipotekos įstaigoje, kurioje įregistruota vedybų sutartis arba yra padalytas turtas, padarant atitinkamą įrašą vedybų sutarčių registre.
Kreditorių teisių garantijos
Vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus.
Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo pareiškime dėl ieškinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiųsdamas jiems pareiškimo dėl ieškinio kopiją.
Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
Vieno sutuoktinio prašymu teismas gali nustatyti, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium.
Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.
Sutuoktinių tarpusavio pareigos po turto padalijimo, kai santuoka nėra nutraukiama
Sutuoktinis, kurio prašymu buvo padalytas turtas, privalo pagal galimybes prisidėti prie šeimos namų ūkio išlaikymo ir vaikų auklėjimo bei švietimo.
Jeigu kitas sutuoktinis dėl objektyvių priežasčių negali prisidėti prie šeimos namų ūkio išlaikymo ir vaikų auklėjimo bei švietimo, visas šias išlaidas turi padengti sutuoktinis, kurio prašymu buvo padalytas turtas.
Teismas, padalydamas turtą, gali iš vieno sutuoktinio kitam priteisti pinigų sumą, iš kurios šis tretiesiems asmenims apmokėtų visas iš santuokos kilusias skolas.
Reikalavimams dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, išskyrus nekilnojamuosius daiktus, padalijimo taikomas penkerių metų ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo to momento, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium.
Įstatymo Nustatytas Sutuoktinių Turto Teisinis Rėžimas. Bendrosios Jungtinės Sutuoktinių Nuosavybės Samprata
Visas turtas įgytas sutuoktinių esant santuokoje yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė Taip nurodyta Civilinio kodekso 3.87 straipsnio 1 dalyje. Koks turtas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, ką reiškia šis turto teisinis rėžimas, tai ir panagrinėsime šiame straipsnyje. Atkreipiame dėmesį, kad čia bus kalbama apie įstatymo nustatytą sutuoktinių turto teisinį rėžimą (vedybine sutartimi galima jį keisti).
Anksčiau minėtame Civilinio kodekso straipsnyje įtvirtinta sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija. Jis reiškia, kad yra preziumuojama, jog tam tikras daiktas ar turtas, įgytas santuokos metu yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir to įrodinėti nereikia. Ir priešingai, tas, kuris teigia, kad santuokos metu įgytas turtas nėra bendroji jungtinė nuosavybė, tą turi įrodyti (Civilinio kodekso 3.88 str. 2 d.). Taigi šią prezumpciją galima ginčyti civiliniame procese leistinomis priemonėmis.
Kas pripažįstama bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe nurodyta CK 3.88 straipsnio 1 dalyje:
- turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu;
- pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto;
- pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai;
- įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas;
- pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).
Tačiau tai nėra baigtinis turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, sąrašas, kadangi laikoma, jog visas turtas įgytas santuokoje laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Iš CK 3.88 straipsnio galima spręsti, kad turtui pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe neturi reikšmės, kieno iš sutuoktinių jis įgytas. Pavyzdžiui, sutuoktiniai perka automobilį, kuris įregistruojamas tik vyro vardu. Automobilis bus vistiek bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Tačiau kai kalbama apie registruotiną turtą (pvz., automobilis), turtas turi būti registruotas viešame registre kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kadangi tretieji asmenys turi teisę remtis viešo registro duomenimis. Jei viešame registre turto savininkas nurodytas tik vienas sutuoktinis, sąžiningi tretieji asmenys turi teisę manyti, kad tas turtas yra registre nurodyto savininko asmeninė nuosavybė. Viešo registro duomenys laikomi tikrais ir teisingais, kol tai nėra nuginčyta(CK 4.262 str.). Nenurodžius, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, turi būti ginami sąžiningų trečiųjų asmenų interesai ir sutuoktiniai negalės prieš tokius asmenis panaudoti fakto, jog tas turtas buvo jų bendroji jungtinė nuosavybė.
Išimtis taikoma tada, kai kalbama apie turtą, kurio perleidimo ar suvaržymo sandorius gali sudaryti tik abu sutuoktiniai arba kuriems sudaryti reikalingas kito sutuoktinio rašytinis sutikimas, nes tokius sandorius galima pripažinti negaliojančiais neatsižvelgiant į trečiųjų asmenų sąžiningumą ar nesąžiningumą (CK 3.92 str. 4 d., 3.96 str. 2 d.). Taigi sutuoktiniai norėdami apsaugoti savo nuosavybę, privalo ją registruoti viešame registre.
Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe taip pat pripažįstamos kiekvieno sutuoktinio darbinės (darbo užmokestis) ar intelektinės veiklos gautos pajamos (autoriaus honoraras, atlyginimas pagal licencijos sutartį ir pan.), dividendai, pensijos, pašalpos ir kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Darbo užmokestis ir kitos išmokos laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe nuo jų gavimo (išmokėjimo) momento.
Atkreiptinas dėmesys, kad teorijoje yra išaiškinta, jog bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe nelaikytinas žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, atlyginimas, neturtinės žalos atlyginimas, tik vienam sutuoktiniui asmeniškai skirta materialinė parama ir pan. (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.).
Jeigu privataus pensijų fondo ar kitokios, pavyzdžiui, gyvybės draudimo, įmokos buvo mokamos iš bendrų sutuoktinių lėšų, tai tiek pensija, tiek draudimo įmokos taip pat yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 str. 4 d.). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe taip pat laikytini indėliai, banko sąskaitose esančios piniginės lėšos, sukauptos iš sutuoktinių bendrų lėšų.
Vieno iš sutuoktinių iki santuokos įgytas ir esant santuokoje s iš esmės pagerintas turtas, (pvz., kapitalinis gyvenamojo namo remontas, rekonstrukcija) iš sutuoktinių bendrų arba kito sutuoktinio asmeninių lėšų ar jo darbu, gali būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Netgi asmeniškai dovanotas ar paveldėtas vieno sutuoktinio daiktas taip pat gali būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu jis iš esmės buvo pagerintas iš bendrų arba kito sutuoktinio asmeninių lėšų ar jo darbu (CK 3.90 str.).
Taip pat galimi ir tokie atvejai, kai sutuoktinis, kurio asmenine nuosavybe esantis turtas buvo panaudotas bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei įsigyti ar jo vertei padidinti. Tokiu atveju šis sutuoktinis turės teisę dalijant bendrąją jungtinę nuosavybę gauti atitinkamą kompensaciją iš bendro turto. Pavyzdžiui, sutuoktiniai namo statymui panaudoja 100 tūkst. litų vieno sutuoktinio paveldėtų lėšų. Santuokos nutraukimo ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo atveju šis sutuoktinis turi teisę reikalauti šią sumą kompensuoti bendro turto sąskaita (CK 3.98 str.).
tags: #bendroji #jungtine #sutuoktiniu #nuosavybe #nutartis