Įmonės, siekdamos išsilaikyti konkurencingoje rinkoje ir užtikrinti savo veiklos tęstinumą, turi nuolat analizuoti savo veiklos rezultatus, taikyti kuo tobulesnes veiklos analizės metodikas. Tinkamas esamos būklės įvertinimas padeda gerokai objektyviau numatyti veiklos plėtros būdus ir galimybes - tai yra viena iš būtinų kiekvienos įmonės išlikimo ir plėtros sąlygų.
Finansinė analizė yra vienas iš objektyviausių būdų tinkamai įvertinti informaciją. Valdyti įmonės finansus neįmanoma be finansinės analizės: ji nustato įmonės mokumą, likvidumą, leidžia bankams spręsti, ar kredituoti įmonę, ar ne. Be finansinės analizės įmonė pasmerkta aklai veikti rinkoje, o tai padidina jos bankrutavimo galimybes.
Finansinė analizė teikia bene daugiausiai naudingos ekonominės informacijos, kuria remiantis galima priimti teisingus sprendimus. Todėl aktuali tampa įmonės bankroto grėsmės išankstinio nustatymo problema. Šiuolaikinis ekonomikos mokslas pateikia daug įvairių finansinės veiklos prognozavimo metodų.
Dažniausiai minimi metodai: E. Altmano daugiafaktorinė bankroto prognozavimo metodika ir Z modelis. Šiuos tyrimo bei prognozavimo metodus daugiausia nagrinėjo J. Mackevičius, D. Šlekienė, L. Juozaitienė, A. Pabedinskaitė, J. Butkutė ir kiti. Lietuvos įmonėms autoriai rekomenduoja naudoti E. Altmano metodą.
FINANSINĖS ATASKAITOS: visi pagrindai per 8 MIN.!
Finansinės Veiklos Analizės Svarbos Teorinių Prielaidų Analizė
Finansinės analizės samprata ir svarba
Finansinė veiklos analizė - tai visapusis ir objektyvus įmonės finansinės būklės, veiklos rezultats tyrimas, siekiant padėti įmonės vadovybei pasiekti numatytus tikslus. Gerai atlikta finansinė veiklos analizė padeda įmonės vadovybei priimti optimalius valdymo sprendimus, objektyviai įvertinti įmonės finansinę būklę ir veiklos rezultatus, numatyti ateities perspektyvas, veiklos strategiją ir taktiką, sukurti lankstesnę vidaus kontrolės sistemą, palyginti faktinę padėtį su planais, spręsti kitus įmonės veiklos uždavinius.
Finansinė analizė yra vienas iš objektyviausių būdų tinkamai įvertinti informaciją, ir tai yra jos didžiausia reikšmė bei privalumas. Skirtingi autoriai savo knygose pateikia įvairius finansinės analizės apibrėžimus.
Finansinė analizė yra dalis įmonės veiklos analizės (kitaip dar vadinamos ekonomine analize), kurioje tarpusavyje susipynę finansinės ir ūkinės veiklos analizės aspektai. Įmonės finansinė veikla organiškai susijusi su jos ūkine bei komercine veikla, kitaip tariant, jos sąlygoja viena kitą. Finansinis rezultatas daug kuo priklauso nuo įmonės ūkinės veiklos efektyvumo, vadybos lygio, racionalaus finansų ir kitų įmonės išteklių naudojimo.
Apibendrinus galima teigti, kad finansinė analizė padeda nustatyti įmonės veiklos finansinius rezultatus, įvertinti esamą padėtį ir žinoma ateities perspektyvas. Visa tai neatsiejama, svarbi šiuolaikinio verslo dalis. Finansinės analizės metu gauta informacija padeda patikrinti, ar praeityje buvę priimti sprendimai pasiteisino, taip pat pagrįsti esamus ir būsimus valdymo sprendimus.
Finansinės analizės esmę geriausiai apibūdina jos tikslai. Įvairiuose literatūros šaltiniuose pateikiamos skirtingos finansų analizės tikslų formuluotės. Tačiau įsigilinus galima teigti, kad nors įvairiuose literatūros šaltiniuose finansinės analizės tikslų formuluotės ir skiriasi, esmė lieka ta pati.
J. Mackevičius ir D.Poškaitė, siūlo finansinės analizės tikslus įvardinti priklausomai nuo analizės išvadų vartotojų:
- Įmonės vadovai ir darbuotojai.
- Investuotojai, šios įmonės akcijas.
- Kreditoriai (Tiekėjai, bankai ir kiti). Jiems įdomu, ar laiku bus grąžintos paskolos ir sumokėtos palūkanos - būsimi įmonės pinigų srautai, jų stabilumas ir patikimumas.
- Auditoriai ir kiti kontrolieriai, šis mokėjimų, veiklos tęstinumu, išteklių panaudojimu ir statistine informacija. Juos pirmiausia domina, ar įmonės finansinė atsakomybė patikima, t.y.
- Visuomenė.
Įmonės veiklos finansinės analizės tyrimo būdai - tai būdai analizės šaltiniams apdoroti, susisteminti ir apibendrinti. Atliekant finansinę analizę gali būti taikomi įvairiausi tyrimo būdai, kurie naudojami ir kitose moksluose, t.y. įvairūs autoriai pateikia nevienodas šios būdus klasifikacijas.
1 pav. Įmonės veiklos analizės tyrimo būdai.
Tačiau yra ir tam tikrų skirtumų. Iš loginis arba kitaip dar vadinams bendrs ekonominis analizės būds dažniausiai naudojamas lyginimo būdas, kuriuo pradedama analizė. Šis būdas leidžia išsiaškinti nukrypimus nuo projektuojams arba normatyvinis rodiklis dydžiais ir taip įvertinti rodiklis augimo tempus, dinamiką, tendencijas, palyginti pasiektus rezultatus su kitais įmonis arba šakos vidutiniais rodikliais.
Grupavimas - tai analizuojams rodiklis skirstymas kokybiškai vienarkštės, tiriamam reiškiniui būdingas grupes. Rodiklius galima grupuoti pagal vieną ar kelis požymius. Grupavimo būdu vizualiai nustatoma vieno ar kelis veiksnių įtaka tiriamajam rodikliui, be to grupavimas yra pradinis etapas taikyti kitus tyrimo būdus, t.y. šiuos klausimus.
Indeksai yra santykiniai dydžiai, apibūdinantys ekonominio reiškinio kitimą pagal laiką ir vietą. Juos galima taikyti analizuojant pardavims apimtį, susidariusias išlaidas, pelningumą ir kitus ekonominius procesus.
Eliminavimas - tai toks analizės būdas, kurio esmė yra ta, kad, tiriant vieno veiksnio įtaką, atsiribojama nuo visų kitų veiksnių įtakos. Dažniausiai taikomi šie eliminavimo variantai: grandininiai keitimai, skirtums būdas ir saldo.
Skaičiavimai - kai kiekvienas atskiras finansinės ataskaitos rodiklis lyginamas su bendruoju tos ataskaitos rodikliu ir gautas dydis išreiškiamas procentais arba kitais santykiniais dydžiais. Ši analizė Vakarų šalis autoriais darbuose vadinama struktūrine analize, vertikalia arba ribine, nes parodo pajams arba išlaids pagal atskirus ataskaitos straipsnius lyginamąjį svorį nuo visos sumos.
Dinamikos eilutės arba vidutinis dydžiais (vidurkiais) analizės būdas. Skaičiuojami vidurkiai, ištiriama reiškinis visumos bendriausios ypatybės ir tipiškiausi bruožai.
Ekonometrinis arba matematinis analizės būds grupės esmę sudaro matematinis bei statistinis metods ir kompiuteris panaudojimas ekonominiams uždaviniams spręsti. Jie paspartina analizės atlikimo tempus, daro ją gilesnę. Yra efektyvk analizuojant didelės visumos finansinę būklę ir leidžia nustatyti funkcines ir nefunkcines priklausomybės veiksnių poveikį, kurį sunkiau kiekybiškai įvertinti tradiciniais būdais.
Euristinis analizės būds grupę pagrind sudaro heuristika, t.y. mokslas apie kūrybinį mąstymą. Taikant šiuos būdus, naudojamasi individualia asmens nuomone ir kolektyviniu ekspertiniu įvertinimu.
Išorės aplinkos veiksniai
Išorės aplinkos veiksniai daro įtaką įmonės veiklai, bet įmonė jos pakeisti negali, gali tik prie jos prisiderinti. Šie veiksniai įtaką įmonės finansinei būklei ir veiklos rezultatams. Dažniausiai išorės aplinkos veiksniai (ekonominiai, politiniai, socialiniai ir technologiniai) nagrinėjami nacionaliniu aspektu.
Tačiau mažai tiriama verslo tarptautinė aplinka. Tarptautiniai išorės veiksniai daro vis didesnę įtaką daugelio įmonių veiklai, jos rizikai ir finansiniams rezultatams. Šie daro netgi tiesioginę įtaką. Todėl prie pagrindinių išorės veiksnių priskiriami ekonomikos globalizacija, Europos Sąjungos plėtra, Lietuvos integracija į Europos Sąjungą bei į jos bendrąją rinką ir kaip trumpalaikis reiškinys recesija JAV rinkoje.
Trumpalaikio Turto Struktūros Analizė
Būtina nuolat analizuoti trumpalaikio turto struktūrą, kadangi gerai atlikta trumpalaikio turto struktūros analizė padeda nustatyti ne tik struktūros pokyčius ir skirtumus, bet ir išsiaiškinti jų priežastis.
Analizuojant trumpalaikį turtą svarbu nustatyti, ar įmonė turi pakankamai turto, nes dėl jo stygiaus netektų stabdyti procesų ir laiku nevykdyti įsipareigojimų pirkėjams arba, kad jo perteklius nemažintų veiklos pelningumo. Taip pat labai svarbu nustatyti optimalų įmonės trumpalaikio turto dydį, kadangi jis rodo įmonės vadovų gebėjimą ribotai investuojant gauti maksimalius rezultatus.
Trumpalaikio turto grupės
Trumpalaikio turto grupės:
- Atsargos
- Per vienus metus gautinos sumos
- Trumpalaikiai finansiniai įsipareigojimai
- Pinigai
Reikia pažymėti, kad pateikta trumpalaikio turto sudėtis privaloma įmonėms, sudarančioms pilną balanso formą. Įmonės, sudarančios trumpą balanso formą, trumpalaikio turto sudėtį pateikia tik pagal grupes.
Trumpalaikio turto atsargų grupę sudaro šie elementai:
- Žaliavos ir medžiagos
- Nebaigta gamyba
- Pagaminiai
- Atsargos, skirtos parduoti
Reikia pažymėti, kad atsargų reikšmė įmonės finansinei būklei ir veiklos rezultatams skirtingų autorių literatūroje įvardijama labai panašiai. Pasak autorės L. Juozaitienės, atsargos yra svarbi turto dalis ir jų dydis daro didelę įtaką įmonės veiklos mastams bei rezultatams.
Gamybinių įmonių atsargos skirstomos į tris grupes:
- Žaliavos ir medžiagos
- Nebaigta gamyba
- Gatava produkcija
Įmonės finansinei būklei didelę įtaką daro per vienus metus gautinų sumų dalies padidėjimas arba sumažėjimas. Autoriai J. Mackevičius ir R. Valkauskas savo straipsnyje teigia, kad staigus gautinų sumų padidėjimas gali reikšti įmonės neapdairią kredito politiką pirkėjų atžvilgiu, pardavimų apimties padidėjimą, laikiną pirkėjų nemokumą, o taip pat kai kurių pirkėjų bankrotą. Gautinų sumų sumažėjimas gali būti vertinamas teigiamai, jeigu tai įvyksta dėl sumažėjusios atsiskaitymų trukmės. Jeigu gautinos sumos sumažėja dėl išsiųstos produkcijos sumažėjimo, tai reiškia, kad sumažėjo įmonės veiklos aktyvumas.
Kapitalo Struktūros Sprendimų Vertinimas
Kapitalo struktūros sprendimų, orientuotų į EVA didinimą, vertinimas apima pelningumo, finansų struktūros ir turto panaudojimo rodiklius. Taip pat svarbu atlikti pelno analizę ir palyginti gautus finansinius rodiklius.
Apyvartinis Kapitalas (AK)
Apyvartinis kapitalas - tai kapitalas, kuris nuolat yra įmonės apyvartoje. Pirmiausia atliekama dinamikos analizė, siekiant nustatyti, ar įmonė turi pakankamai savų išteklių apyvartiniam kapitalui įsigyti. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad AK šaltinių didėjimas daro teigiamą poveikį AK augimui.
AK poreikis yra gana sunkiai tiksliai apskaičiuojamas, nes AK formuojasi ne vien tik iš trumpalaikių įsipareigojimų, bet ir iš savininko investicijų į ilgalaikį turtą.
Apyvartinio Kapitalo Veiksniai ir Pavyzdžiai
AK veiksnių analizė svarbi nustatant įmonės mokumo būklę. Optimalus AK dydis priklauso nuo įmonės veiklos specifikos ir finansinės situacijos. Ryškus ir pernelyg didelis ilgalaikių įsipareigojimų didėjimas gali nulemti blogesnius gamybinius ir finansinius rezultatus.
Pavyzdžiai:
- Įsigyta įrengimų apmokant tik iš dalies (pvz., 120 tūkst. Lt, o apmokama grynais 40 tūkst.).
- Įsigyta medžiagų už 75 tūkst.
- Išleista ir parduota akcijų už 50 tūkst.
Pelno (Nuostolio) Ataskaita
Pelno (nuostolio) ataskaita yra svarbi įmonės veiklos efektyvumo vertinimo dalis. Ataskaitoje pateikiami bendrasis pelnas, veiklos pelnas, pelnas prieš apmokestinimą ir ataskaitinių metų pelnas paskirstymui. Pirmiausia palyginame bendro pelno ir pardavimų kitimo procentus.
Tarp bendrojo pelno ir pardavimų egzistuoja tiesiogiai proporcingas ryšys. Kuo daugiau pelningos produkcijos, tuo daugiau gaunama pelno. Tačiau bendrajam pelnui įtakos turi ir produkcijos pardavimo kainų pokytis.
Pinigų Srautų Ataskaita
Pinigų srautų ataskaita parodo ne tik įmonės finansinę situaciją, bet ir pinigų judėjimą per visą tiriamą laikotarpį. Pinigai yra mobiliausias finansinis šaltinis. Ataskaita sudaroma tiesioginiu arba netiesioginiu būdu.
Netiesioginis būdas prasideda nuo grynojo pelno. Pinigų srautai skirstomi į veiklos, investicinę ir finansinę sritis. Analizuojant pinigų srautą, reikia numatyti ir pinigų išmokėjimo atvejus.
Santykiniai Rodikliai
Finansinėse ataskaitose pateikiami tik absoliutūs rodikliai, tačiau šie rodikliai nėra tokie vaizdūs kaip santykiniai. Santykiniai rodikliai padeda efektyviai įvertinti įmonės veiklos efektyvumą. Svarbu parinkti tokius rodiklius, kurie atspindėtų padalinio specifiką ir realiau nusakytų tiriamąjį objektą.
Pavyzdys: Įmonė A viršijo savo pardavimų lygį 20 %, o B - 30 %. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad geriau dirbo įmonė B, tačiau reikia įvertinti ir kitus veiksnius.
Mokumo Koeficientas
Mokumo koeficientas rodo įmonės sugebėjimą padengti savo trumpalaikius įsipareigojimus. Pvz.: laikotarpio pabaigoje mokumo koeficientas 1,5 (TT/TĮ = 30000/20000).
Pelningumas
Pelningumas - įmonės sugebėjimas uždirbti pelną iš kiekvieno turto investuoto į įmonę lito. Tai vienas iš seniausių rodiklių. Pelningumo rodikliai apskaičiuojami naudojant pelno (nuostolio) ataskaitos ir balanso duomenys.
Svarbu įvertinti ne tik pelningumo rodiklius, bet ir rodiklių kitimo tempus. Analizėje dažnai yra vertinama įmonės veiklos rizika ir finansinės veiklos rizika.
Šis rodiklis atsirado tik apie 1910-1912 metus. Vardiklyje imamas vidutinis metinis turtas iš balanso. Įmonės vadovams reikia būti labai atsargiems pasirenkant strategiją.
Vertikalią analizę papildo horizontali analizė, kuri yra dviejų ar daugiau metų finansinių ataskaitų duomenų palyginimas. Analizė atliekama absoliučiais dydžiais ir procentais. Lyginamieji svoriai padeda atlikti detalesnę analizę.
Nuosavas Kapitalas
Kaip teigiama LR apskaitos instituto parengtame verslo apskaitos standarte, nuosavas kapitalas - tai įmonės turto dalis, likusi iš turto, atėmus įsipareigojimus. Nėra verslo įmonės, kuri neturėtų nuosavo kapitalo. Nuo nuosavo kapitalo dydžio ir jo sudėties priklauso įmonės verslo plėtra, konkurencingumas ir vieta rinkoje, naujos technikos ir technologijų diegimas, gaminamos produkcijos ir teikiamos paslaugų apimtis, kokybė bei daugelis kitų dalykų.
J. Mackevičiaus, O. Molienės ir D. Poškaitės (2007) teigimu, nuosavo kapitalo analizė reikalinga tam, kad įmonės savininkai galėtų žinoti tikrąjį šio kapitalo dydį, sudėtį ir struktūrą, jo formavimo teisėtumą ir judėjimo apyvartą. Tačiau jo analizei skiriama nepakankamai dėmesio.
Nuosavo kapitalo kompleksinės analizės schema.
Kiekvieno ilgalaikio ar trumpalaikio turto bei ilgalaikis bei trumpalaikis įsipareigojims sudedamosios dalies pasikeitimas turi įtakos nuosavo kapitalo dydžiui. Būtina išsiaiškinti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su nuosavo kapitalo padidinimu, sumažinimu, sudėties pasikeitimu per ataskaitinį laikotarpį. Ne mažiau aktualu ištirti turto finansavimo šaltinis proporciją, nes nuo racionalaus finansavimo šaltinis paskirstymo priklauso gera finansinė įmonės būklė.