Bendro Turto Padalijimas Esant Abiejų Sutuoktinių Kaltei: Teismų Praktika

Santuokos nutraukimas yra sudėtingas procesas, turintis didelę teisinę, finansinę ir moralinę reikšmę. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas detaliai reglamentuoja santuokos nutraukimo teisinius aspektus.

Santuoka yra tradicinis šeimos pagrindas, todėl jos nutraukimas dažnai reiškia šeimos iširimą. Santuoka gali būti nutraukta:

• abiejų sutuoktinių bendru sutarimu;
• vieno sutuoktinio prašymu;
• dėl vieno sutuoktinio kaltės.

Šiandieniniame gyvenime santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio kaltės yra itin aktualus, nes pastebimas sparčiai didėjantis nutrauktų santuokų skaičius Lietuvoje.

Santuokos Nutraukimo Būdai

Lietuvoje numatyta galimybė nutraukti santuoką trimis būdais (CK 3.49 str. 2 d.):

• bendru abiejų sutuoktinių sutarimu;
• vieno sutuoktinio prašymu;
• dėl sutuoktinio kaltės.

Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio kaltės, t.y. ištuokos kaip sankcijos institutas, yra naujas Lietuvoje, kadangi pagal anksčiau galiojusį Santuokos ir šeimos kodeksą vieno ar abiejų sutuoktinių kaltė dėl santuokos iširimo neturėjo reikšmės ir šis klausimas santuokos nutraukimo bylose apskritai nebuvo tiriamas.

Nacionalinės teismų administracijos duomenimis, santuokos nutraukimo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės bylų skaičius paskutiniais metais buvo gana didelis:

„Kaltos“ ištuokos ginėjai teigia, kad kaltės institutas reikšmingas psichologiškai - suteikia nekaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui tam tikrą moralinę satisfakciją, taip pat, padeda užtikrinti teisingumą - leidžia teisinėmis priemonėmis reaguoti į neteisėtą, amoralų ar kitokį netoleruotiną kalto sutuoktinio elgesį.

Daugelis kaltės principo taikymo oponentai tvirtinta, jog santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio kaltės apskritai turėtų būti nereikšmingas. Ši nuomonė grindžiama tokiais argumentais kaip kaltės principo taikymas neišsaugo santuokos, skatina bylinėjimąsį ir tolesnę buvusių sutuoktinių nesantaiką, šeimos santykiai yra specifinio pobūdžio, todėl neįmanoma nustatyti, kuris sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo bei didėja bylinėjimosi išlaidos ir pan.

Dabartiniu laikotarpiu tebevyksta diskusijos dėl minėtosios problemos, tačiau pastebėtina tai, kad santuokos nutraukimas dėl kito sutuoktinio kaltės yra numatytas daugelio užsienio valstybių teisėje.

CK 3.60 str. 1 dalis nustato, jog sutuoktinis turi teisę, bet ne pareigą reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės.

Ištuokos gali pareikalauti vienas iš sutuoktinių, jei mano, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, tačiau CK 11.137 str. 3 dalis numato, kad draudžiama piknaudžiauti savo teise.

Sutuoktinis laikomas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

Sutuoktinių pareigos apima rūpinimąsį vaikais bei visa šeima, materialųjį išlaikymą, pagarbą, lojalumą ir, žinoma, kitas pareigas, kurios reglamentuojamas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92 ir 3.109 str.

Aptariamuoju atveju būtina akcentuoti, jog šeimos teisėje nėra bendros kaltės prezumpcijos, vadinasi, ieškovas pareiškęs prašymą panaikinti galiojančią santuoką esant atsakovo kaltei, privalo įrodyti sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo.

CK 3.60 str. 3 d. nurodo keturis kaltės prezumpcijos atvejus kai laikoma, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo:

• nuteisimas už tyčinį nusikaltimą;
• neištikimybė;
• žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais;
• paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai nesirūpina ja.

Šią prezumpciją galima nuginčyti, vadinasi, atsakovas turi teisę įrodinėti, kad ieškovo nurodytų faktų nebuvo arba, nors ir buvo, yra kitokių aplinkybių, kurios atsakovo kaltę apskritai paneigia, arba rodo esant ir ieškovo kaltę, kuri kitaip vadinama mišrios sutuoktinių kaltės institutas (CK 3.61 str. 2 d.).

Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad dėl santuokos iširimo kaltas tiek vienas, tiek kitas sutuoktinis, tokiu atveju, kyla tokie patys padariniai kaip ir santuokos nutraukimas sutuoktinių bendru sutikimu.

Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio kaltės galimas nepraėjus vienerių metų terminui po santuokos sudarymo dienos.

Sutuoktiniui nusprendus pradėti skyrybų procesą dėl kito sutuoktinio kaltės, bylai pradėti reikalinga pateikti būtent ieškinį, o ne kitokios procesinės formos dokumentą.

Pačiam ieškinio turiniui, be bendrųjų (CPK 135 str.), keliami ir specialūs reikalavimai (CPK 382 str., 383str.). Tarp pridedamų dokumentų turi būti santuokos liudijimo originalas, vaikų gimimo (žinoma, jeigu yra) liudijimų nuorašai, pažymos apie gaunamas pajamas, duomenys apie turimą turtą, taip pat, jeigu yra turi būti nurodyti kreditoriai.

Reiškiant ieškinį dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, reikalinga nurodyti santuokos nutraukimo motyvus, dėl kurių paduodamas pareiškimas nutraukti santuoką.

Prašymas nutraukti santuoką turi būti apmokėtas 100 litų žyminiu mokesčiu, o reikalavimas padalyti bendrą turtą apmokamas pagal CPK 80 str 1 d. 1 p. nurodytą tarifą, atsižvelgiant į reikalaujamo priteisti turto vertę.

Ieškinys dėl santuokos sutraukimo pateikiamas apylinkės teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 381 str. 1d.), t.y. bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė, reglamentuojamas CPK 29 str., tačiau, pabrėžtina, kad ieškovas, su kuriuo gyvena nepilnamečiai vaikai, turi teisę ieškinį pareikšti savo gyvenamosios vietos apylinkės teismui (CPK 381 str. 1 d.), t.y. alternatyvusis teritorinis teismingumas (CPK 30 str.).

Nacionalis teismas priėmęs ieškinį atlieka įvairus veiksmus: prireikus patikslina šalių pareigą įrodinėti, nustato terminą atsiliepimams pareikšti, nurodydmas jo nepateikimo padarinius, reikiamais atvejais priima sprendimą skirti advokatą arba advokato padejėją teikti ieškovui arba atsakovui valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir atlieka kitus veiksmus, kurie, teismo manymu, reikalingi siekiant tinkamai išnagrinėti bylą teismo posėdyje.

Nagrinėdamas santuokos nutraukimo bylas teismas kiekvienu konkrečiu atveju privalo labai kruopščiai išsiaiškinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, pateiktą teismui medžiagą ir t.t., tam, kad įsitikintų, jog šeima tikrai iširo ir nebėra kitos išeities kaip tik santuoką nutraukti - visi su santuokos nutraukimu susiję klausimai pavesti spręsti išimtinai tik teisminėms institucijoms.

Teismas yra įpareigotas būti aktyviu nagrinėjant šeimos ginčus, o taip pat ir santuokos nutraukimo klausimus.

Nagrinėjant santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės bylas specialus reguliavimas numatytas CPK 384 str. 1, 2 d., t.y. numatytos specialios šalių neatvykimo į posėdį pasekmės.

Santuokos nutraukimo bylose, kaip ir apskritai šeimos bylose, negalima priimti teismo sprendimo už akių, todėl ieškinys gali būti paliktas nenagrinėtas, jei į posėdį be svarbių priežasčių ir neprašęs nagrinėti bylą jam nedalyvaujant neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai pranešta. Esant analogiškoms aplinkybėms į posėdį neatvykus atsakovui, teismas gali nagrinėti bylą iš esmės, tačiau atsakovui, kurio dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, neatvykus jam gali būti skiriama bauda iki 1000 litų, jis gali būti atvesdintas.

Sutuoktinių santuoką, jei jie turi nepilnamečių vaikų, visais atvejais nutraukia teismas, nepriklausomai nuo to, ar ji nutraukiama sutuoktinių sudaryta sutartimi dėl santuokos nutraukimo, ar ginčo tvarka.

Tiek įstatymų leidėjas, tiek teismai skirtis apsisprendusius sutuoktinius skatina nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos (LR Civilinio kodekso 3.66 straipsnio 1 dalis).

Nutraukiant santuoką sutuoktinių bendru sutikimu, procesas teisme vyksta operatyviai ir dažniausiai santuokos nutraukiamos rašytinio proceso tvarka, kas reiškia, kad sutuoktiniai nekviečiami į teismo posėdį ir jame nedalyvauja, dėl to jie nepatiria papildomo streso bei papildomų išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą atstovaujant teismo posėdyje.

Pažymėtina, kad pažymose turi būti nurodyti duomenys apie visą sutuoktinių turtą - tiek apie asmeninį, tiek apie bendrą.

Taip pat sutartyje nurodomas visas sutuoktinių turimas turtas - tiek bendras, tiek asmeninis, aptarta bendro turto pasidalijimo tarp sutuoktinių tvarka, konkrečiai įvardinant, kuris turtas kuriam iš sutuoktinių atitenka po santuokos nutraukimo, nepamirštant netgi bendrų namų apyvokos daiktų, baldų pasidalijimo.

Nuo 2020 metų sausio 1 dienos visi šeimos ginčai, tarp jų - ir dėl santuokos nutraukimo (kada patiems sutuoktiniams nepavyksta susitarti taikiai), Lietuvos teismuose gali būti sprendžiami tik po to, jei sutuoktiniams nepavyksta išspręsti šeimos ginčo privalomosios ikiteisminės mediacijos būdu ir tai patvirtina išduota mediatoriaus pažyma apie privalomosios ikiteisminės mediacijos pabaigą, kuri turi būti pridedama prie ieškinio teismui.

Advokatas konsultuoja dėl dalijamo turto. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys.

Turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, tačiau tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y.

Nutraukiant santuoką įvairūs sutuoktinių turtinių ir asmeninių santykių klausimai sprendžiami tiek sutuoktinių susitarimu, tiek ir teismo valia, atsižvelgiant į sutuoktinių ir jų vaikų interesus.

Sutuoktinių teisės ir pareigos vienas kitam dėl bendrąja nuosavybe buvusio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo pasibaigia turto padalijimu.

Teismui dalijant turtą natūra (CK 3.127 straipsnis), remiantis turto verte, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, sutuoktinio sveikatos būklę, turtinę padėtį arba į kitas svarbias aplinkybes. Kai sutuoktiniai dalijasi turtą tarpusavio susitarimu, teismų praktikoje jiems pripažįstama laisvė apsispręsti dėl konkretaus turto didesnio poreikio vienam iš sutuoktinių, turto vertei suteikiant antraeilį vaidmenį.

Nutraukiant santuoką taip pat sprendžiama dėl sutuoktinio teisės į pavardę (CK 3.69 straipsnis), vaikų auklėjimo, jų išlaikymo, gyvenamosios vietos nustatymo ir kt.

Priklausomai nuo to, kokiais pagrindais santuoka nutraukiama, skiriasi santuokos nutraukimo tvarka ir gali atsirasti skirtingos teisinės pasekmės dėl sutuoktinių turto padalijimo, išlaikymo ir kitų susijusių klausimų.

Esant CK 3.51 straipsnyje numatytoms sąlygoms, sutuoktiniai gali pasinaudoti paprasčiausiu būdu - nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (nagrinėjimas galimas šalims nedalyvaujant supaprastinto rašytinio proceso tvarka).

Prašyme teismui sutuoktiniai privalo nurodyti priežastis, dėl kurių santuoka iširo, ir pateikti sudarytą sutartį dėl teisinių santuokos nutraukimo pasekmių. Ši sutartis turi būti rašytinė, tačiau įstatymas nereikalauja notarinio jos tvirtinimo. Sutartyje susitariama dėl bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto, sutuoktinių tarpusavio išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo ir auklėjimo klausimų.

Sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių turi neprieštarauti vedybų sutarčiai (jei ji buvo sudaryta), o taip pat viešajai tvarkai, nepažeisti nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų, priešingu atveju teismas atsisakys ją tvirtinti.

Pažymėtina, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms po santuokos nutraukimo, esant būtinybei, sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas teismas sutuoktinių (-o) prašymu gali pakeisti.

Santuokos nutraukimas vieno sutuoktinio prašymu (nekeliant klausimo dėl antrojo sutuoktinio kaltės) nagrinėjamas supaprastinto proceso tvarka ir yra galimas tik esant bent vienai iš keturių CK 3.55 straipsnyje nurodytų sąlygų:

• sutuoktinių separacija, trunkanti ilgiau nei vienerius metus;
• sutuoktinio pripažinimas neveiksniu;
• sutuoktinio pripažinimas nežinia kur esančiu;
• sutuoktinio laisvės atėmimo bausmės atlikimas ilgiau kaip vienerius metus už nesunkų tyčinį nusikaltimą.

Sutuoktinis, prašantis nutraukti santuoką įstatyme nustatytais pagrindais, prašyme turi nurodyti, kaip bus dalinamas sutuoktinių bendras turtas.

Ypatingas teisines pasekmes sukelia santuokos nutraukimas dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės.

Sutuoktinis turi teisę reikalauti nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės, jei ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (tai reiškia, kad nėra draudžiama, net ir esant sutuoktinio kaltei, kartu kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu).

Sutuoktinių pareigos yra numatytos daugelyje CK straipsnių (pavyzdžiui, CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36 straipsniuose): lojalumas, savitarpio pagarba ir moralinė bei materialinė parama, visapusiškas rūpinimasis vaikais ir šeima ir kt.

Teismų praktikoje pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikomas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu.

Svarbu nustatyti, kad sutuoktinio pareigų pažeidimas yra esminis, lemiantis santuokos pasibaigimą, arba nustatyti faktus, leidžiančius preziumuoti vieno iš sutuoktinių kaltę (pavyzdžiui, neištikimybę, šeimos palikimą ir nesirūpinimą ja daugiau kaip vienerius metus ir kt.).

Teisiniai padariniai, nutraukus santuoką dėl vieno sutuoktinio kaltės, lemia blogesnę kaltojo sutuoktinio padėtį po santuokos nutraukimo.

• neturi teisės pasilikti santuokinės pavardės, jei kito sutuoktinio reikalavimu teismas uždraudžia ją pasilikti (tik tuo atveju, jei sutuoktiniai neturi bendrų vaikų).

Jeigu pripažįstama, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kyla tokios pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką bendru sutikimu (t.y. tvirtinama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių).

Abu sutuoktiniai turi teisę reikalauti grąžinti vienas kitam dovanotus nekilnojamuosius daiktus, jeigu nuo dovanojimo sutarties sudarymo nėra praėję daugiau kaip dešimt metų ir nekilnojamasis daiktas nėra perleistas tretiesiems asmenims (CK 3.70 straipsnio 4 dalis).

Pagal CK 3.66 straipsnį santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos (CK 3.66 straipsnis).

Pagal bendrą principą santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Sutuoktinis gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (šios teisės neturi sutuoktinis, dėl kurio kaltės santuoka nutraukiama).

Reikalauti santuokos nutraukimo šiuo pagrindu galima neatsižvelgiant į tai, kiek laiko praėję, kai sudaryta santuoka.

Kreiptis į teismą nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės galima tik tada, kai kitas sutuoktinis iš tikrųjų kaltas, kad santuoka iširo.

Nutraukiant santuoką dėl vieno sutuoktinio kaltės, kito sutuoktinio kaltė nėra preziumuojama. (Tai reiškia, kad iš karto nėra laikoma, jog jis kaltas.

Sutuoktinio pareigos - tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Būtent šių pareigų pažeidimas iš esmės gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu.

Jeigu ieškovas turi kartu su juo gyvenančių nepilnamečių vaikų, ieškinys dėl santuokos nutraukimo gali būti pareiškiamas taip pat apylinkės teismui pagal ieškovo gyvenamąją vietą (CPK 381 str.

Pagal Konstitucijos 117 straipsnio 1 dalį bylos teismuose nagrinėjamos viešai. Tačiau teismo posėdis gali būti uždaras, jeigu būtina apsaugoti asmeninio ar šeimos gyvenimo slaptumą.

Nors vienas sutuoktinis kaltina kitą sutuoktinį dėl santuokos iširimo, įstatymas reikalauja, kad teismas vis vien mėgintų sutaikyti sutuoktiniu.

Teismas privalo pasiūlyti sutuoktiniams taikiai išspręsti jų abiejų turtinius, vaikų išlaikymo ir auklėjimo klausimus, gyvenamosios vietos, pat kitas santuokos nutraukimo pasekmes. Imtis sutuoktinių taikinimo priemones palikta teismui savo nuožiūra atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

Kai taikomos jau iškėlus civilinę bylą, apsaugos priemonės vadinamos - ieškinio užtikrinimo priemonėmis.

Šių priemonių taikymo pagrindas - būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, t. y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ir asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės.

Sutuoktinio įpareigojimas gyventi atskirai nuo šeimos galimas, kai sutuoktinis vartoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą, todėl bendras gyvenimas gali padaryti žalos vaikams ir kitam sutuoktiniui.

Jeigu nepilnamečio tėvai gyvena skyrium, teismas, siekdamas apsaugoti vaiko interesus, gali nustatyti jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, kol šis klausimas bus išspręstas galutinai.

Kol bus išspręstas sutuoktinių ginčas dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo, teismas gali uždrausti sutuoktiniui atlikti bet kokius veiksmus kuriais būtų trukdoma kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu.

Kol bus išspręsta santuokos nutraukimo byla, teismas gali priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą, kurį šis privalo teikti nepilnamečiams vaikas arba kitam sutuoktiniui.

Teismas gali areštuoti tam tikrą turtą, jeigu yra reali grėsmė, kad vienas sutuoktinis jį perleis kitiems asmenims, suvaržys, sunaudos ar sunaikins.

Įstatymas išskiria teisinius padarinius, kuomet santuoka nutraukiama dėl vieno sutuoktinio kaltės. Šie teisiniai padariniai yra sankcija kaltam sutuoktiniui už santuokos išardymą ir tam tikra satisfakcija nekaltam sutuoktiniui.

Kaltas dėl santuokos nutraukimo sutuoktinis, kai yra kito sutuoktinio reikalavimas, privalo grąžinti iš jo gautas dovanas, išskyrus vestuvinį žiedą (jeigu vedybų sutartyje nenumatyta kas kita).

Numatyta ir kitam sutuoktiniui teisė gintis nuo jam pareikšto ieškinio neigiant savo kaltę dėl santuokos iširimo.

Jis gali įrodinėti, kad kito sutuoktinio nurodytų aplinkybių iš tikrųjų nebuvo ir yra meluojama.

Teismas, nustatęs, kad santuoka iširusi tiek dėl vienos, tiek dėl kitos sutuoktinio kaltės, turi teisę priimti sprendimą, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Teismui konstatavus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda labai svarbių teisinių padarinių. Tai reiškia, kad nė vienas iš jų neturi teisės prisiteisti iš kito turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

tags: #bendro #turto #padalijimas #esant #abieju #sutuoktiniu