Šiame straipsnyje aptariami bendro naudojimo patalpų prijungimo reikalavimai Lietuvoje, įskaitant inžinerinių tinklų projektavimo sąlygas ir kitus svarbius aspektus. Statinio projektavimo sąlygų sąvado išdavimas yra savivaldybių priskirtoji (ribotai savarankiška) funkcija, vykdoma, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo įstatymų nustatyta tvarka.
Statinio Projektavimo Sąlygos
Sąvokos „Statinio projektavimo sąlygos“ apibrėžimas pateiktas Statybos įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje, sąvokos „statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ - to paties straipsnio 33 dalyje. Statinio projektavimo sąlygų išdavimo principai nustatyti Statybos įstatymo 20 straipsnio 2-12 dalyse.
Dokumentai, reikalingi statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti:
- Duomenys apie statinį pagal nustatytą formą.
- Žemės sklypo nuosavybės teisę ar kitą valdymo ir naudojimo teisę patvirtinančius dokumentus, taip pat žemės sklypo bendraturčių sutikimą, jei žemės sklypas priklauso jiems bendrosios nuosavybes teise. Šių dokumentų nereikia, kai statybą numatoma vykdyti savivaldybės valdomoje patikėjimo teise teritorijoje (kai statytojas yra savivaldybė arba kitas juridinis ar fizinis asmuo, kuris statybą šioje teritorijoje vykdys pagal statinio projektavimo sąlygų sąvadą).
- Kitoms institucijoms, jei tai nustatyta įstatymų.
Projektavimo sąlygos parengiamos per 10 dienų nuo savivaldybės mero (jo įgalioto savivaldybės administratoriaus ar kito savivaldybės administracijos tarnautojo) paraiškos gavimo.
Projektavimo sąlygas nagrinėja, derina, jeigu reikia, siūlo pakeisti (siekdamas rasti sprendimą, tenkinantį statytojo (užsakovo), trečiųjų asmenų, visuomenės, savivaldybės ir valstybės interesus) ir joms pritaria savivaldybės meras (jo įgaliotas administratorius ar kitas savivaldybės administracijos tarnautojas). Projektavimo sąlygos įrašomos į statinio projektavimo sąlygų sąvadą.
Inžinerinių Tinklų ir Susisiekimo Komunikacijų Sąlygos
Inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkai privalo nustatyti inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų projektavimo sąlygas ir jų laikytis. Statytojas (užsakovas) turi teisę pasirinkti paslaugų teikėjus - inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkus ar naudotojus (iš nustatančiųjų statinio projektavimo sąlygas), todėl į projektavimo sąlygų sąvadą įrašomos visų galimų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkų ar naudotojų, galinčių teikti statytojui (užsakovui) paslaugas, nustatytos projektavimo sąlygos.
Projektavimo sąlygose draudžiama nustatyti reikalavimą, kad statytojas (užsakovas) atliktų esamų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų remonto ar rekonstravimo darbus. Šiuos darbus privalo atlikti tų tinklų ar komunikacijų savininkai ar naudotojai. Jei dėl suprojektuoto statinio būtina išplėsti esamus ar nutiesti naujus inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas, sudaroma inžinerinių tinklų savininko ar naudotojo ir statytojo (užsakovo) sutartis. Joje nurodoma inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų statybos finansavimo ir naudojimo tvarka bei nuosavybės teisės (užbaigus statybą).
Aplinkos ministerija (nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių tvarkymo statybos darbų atveju - kartu su įgaliota institucija, atsakinga už nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių apsaugą), gavusi statytojo (užsakovo) prašymą ar statinio saugos bei paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų teikimą (bet ne vėliau kaip iki statybos leidimo išdavimo) ir nustačiusi, kad statinio projektavimo sąlygos neatitinka įstatymų ar kitų teisės aktų, privalo ne vėliau kaip per 5 dienas pareikalauti, kad savivaldybės meras (suderinęs pagal kompetenciją su projektavimo sąlygas nustačiusiais inžinerinių tinklų savininkais ar naudotojais ir statinio saugos bei paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijomis) ne vėliau kaip per 7 dienas nuo Aplinkos ministerijos reikalavimo panaikintų ar pakeistų statinio projektavimo sąlygas (išduotų statytojui (užsakovui) pakeistą patvirtintą projektavimo sąlygų sąvadą) arba praneštų Aplinkos ministerijai ir statytojui (užsakovui) motyvus, dėl kurių atsisakoma statinio projektavimo sąlygas panaikinti ar pakeisti.
Statinio projektavimo sąlygų sąvadas galioja tol, kol galioja statybos leidimas. Nesudėtingo statinio, kuriam statybos leidimas neprivalomas, statinio projektavimo sąlygų sąvadas galioja 3 metus.
Specialūs Reikalavimai
Statinio projektavimo sąlygos išvardytos Statybos įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje. Jos rengiamos tik tuo atveju, kai teritorijų planavimo dokumentuose nėra nustatytų privalomųjų statinio projektavimo reikalavimų (arba jie išdėstyti nepakankamai išsamiai).
Inžinerinių tinklų projektavimo sąlygose turi būti nurodoma: inžinerinių tinklų trasų vietos ir kiekvienos paskirties inžinerinių tinklų vieta susisiekimo komunikacijos ar inžinerinių tinklų koridoriaus skersiniame profilyje, vamzdynų diametrai, šilumos tinklų tipas (kanalinis, bekanalinis), elektros ir nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) linijų skerspjūviai, kiti techniniai parametrai ir pan. (jei jie nenustatyti, pateikiami duomenys juos apskaičiuoti), statinio inžinerinių sistemų ir statybos sklypo inžinerinių tinklų prijungimo prie komunalinių ar vietinių inžinerinių tinklų vietos (šuliniai, kameros, elektros transformatorinės, paskirstymo punktai, telekomunikacijų spintos ir pan.
Daugiabučio gyvenamojo namo gyvenamųjų patalpų keitimo projektavimo sąlygose turi būti nurodoma: nauja gyvenamųjų patalpų paskirtis (nurodant patvirtintą teritorijos detalųjį planą, kurio pagrindu leidžiama ši paskirtis), viešojo aptarimo (su bendrijos nariais ir kitais butų bei kitų patalpų savininkais) protokolo data ir Nr.
Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbų ir statinio, statomo šios vertybės teritorijoje, projektavimo sąlygose nurodoma, kokiu nekilnojamosios kultūros vertybės apsaugos reglamentu (laikinu reglamentu) bei projektiniais pasiūlymais, kuriems pritarė už kultūros vertybių apsaugą atsakinga institucija, vadovautis.
Bendro Naudojimo Objektai
Pastato bendrojo naudojimo objektai yra aprašyti Bendrijų įstatymo 2 str. 3) pastato... Namas yra uždarame kieme, suformuotas vienas žemės sklypas. Yra įsteigta bendrija, kurioje dalis savininkų turi išsipirkę ir žemės sklypą, kita dalis nuomoja žemę. Žemė yra bendroje nuosavybėje, neatidalinta. Klausimas, ar bendrija turi kokias teises administruoti ar prižiūrėti kiemo sklypą?
Bendrija, kaip yra įrašyta ir Bendrijų įstatyme, steigiama valdyti, naudoti ir prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus. Bendriją steigia pastato savininkai, to pastato savininkų bendrija rūpinasi to pastato savininkų bendraisiais irnteresais. Pastato savininkų bendrojo naudojimo objektai turi būti surašyti bendrojo naudojimo objektų apraše, kuriame, be kita ko, nurodoma, ar konkretus objektas priskiriamas visiems savininkas, ar tik jų daliai, gali būti...
Jeigu asmeniškai naudojami sandėliukai priskiriami bendrajai dalinei nuosavybei, tai suprasčiau, kad kaimynas teisėtai reikalauja didesnio ploto sandėliuko, ar aš teisus ? Savininkai gali nustatyti naudojimosi bendrojo naudojimo objektu tvarką, proporcingumas yra svarbus argumentas, bet galbūt ne vienintelis, savininkai gali nuspręsti ir kitaip.
Kol nustatyta tvarka visiems tinka, viskas gerai, bet jeigu kyla nepasitenkinimo dėl galiojančios tvarkos, galima pasiūlyti nustatyti naują tvarką, o nepavykus susitarti galima kreiptis į teismą ir teismas priims sprendimą, kurį bus privaloma vykdyti. Siūlytume pasitarti su šioje srityje...
Jeigu pastato bendrojo naudojimo objektų apraše būtų nurodyta, kad bendrijo naudojimo objektas - konkreti... Namo išorinė siena sudaryta iš langų (naujos statybos variantas, kai visas fasadas yra metalo konstrukcijos su stiklais). Ar pats stiklo paketas (ne rėmas) yra bendro naudojimo, ar priklauso tam butui, kuriame yra?
Bendrijų įstatyme bendrojo naudojimo objektams, be kita ko, priskiraimos bendrosios pastato konstrukcijos - pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos,...
Jeigu sprendžiamas klausimas dėl naujo bendrojo naudojimo objekto sukūrimo (pavyzdžiui, įkrovos stotelių, kuriomis galės naudotis visi savininkai), sprendimą turėtų patvirtinti ne bendrijos nariai, bet dauguma visų butų ir kitų patalpų savininkų. Klausimas, ar aš turiu elektromobilį, šiuo atveju gal nėra esminis, nes šiandien neturiu, o rytoj gal turiu, o gal mano nuomininkas turės.
Svarbus klausimas šiuo atveju - ar visi turės teisę tuo obkjektu naudotis. 1) bendrosios pastato konstrukcijos - pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios...
Pirmo aukšto savininkai, jeigu nustatoma, kad jie nesinaudoja liftu, gali nemokėti naudojimosi liftu išlaidų (už lifto elektrą, už lifto valymą ar pan.), bet liftas yra bendras pastato inžinerinis objektas, prie kurio išlaikymo ir techninės priežiūros turi prisidėti visi savininkai. Panašiai, pavyzdžiui, ir dėl namo stogo - juk nelipate ant stogo, nesinaudojate juo (nebent terasa būtų įrengta), bet vis tiek turite prisidėti prie jo...
Pagal galiojantį Daugiabučiųnamų ir kitos paskirties pastatų savininkų įstatymą bendrojo naudojimo objektai, be kita ko, yra bendrosios pastato inžinerinės sistemos - pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); vietiniai...
Jei buvo keičiami visų butų ir kitų patalpų savininkams priskirti bendrojo naudojimo nuotekų vamzdynai, proporcingai prie jų atnaujinimo turi prisidėti visi butų ir kitų patalpų savininkai. Informaciją apie tai, kodėl, kas kada, kaip, už kiek buvo remontuojama, jums turi pateikti jūsų namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas: arba bendrijos pirmininkas, arba paskirtas administratorius, arba jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo.
Civilinio kodekso 4.85 straipsnis. Terasos įrengimas ant stogo vieno savininko asmeninėms reikmėms, suformuojant tą stogo dalį kaip objektą, priskirtiną nuosavybės teise vienam asmeniui, manytume, nebūtų naujo...
Vyriausybės atstovas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju rinkliava negalima. Kaip yra iš tiesų, nes gyventojai jau pradeda nemokėti mokesčių už teritorijos priežiūrą? Svarbu išsiaiškinti, kas valdo teritoriją, būna, pavyzdžiui, kad bendrija išsinuomoja žemės sklypą iš valstybės, būna, kad nuosavybės teise butų ir kitų patalpų savininkams priklauso žemės sklypas. Jeigu jums to sklypo jokiais teisiniais pagrindais valdyti nepriklauso, tai galbūt ir prižiūrėti neprivalote.
Jeigu sandėliukai nėra suformuoti atskirais nekilnojamojo turto objektais ir nėra įregistruoti kaip asmeninė nuosavybė, tai manytina, jie įrengti bendrojo naudojimo patalpoje - rūsyje. Butų ir kitų patalpų savininkai gali susitarę dėl naudojimosi tvarkos pasidalinti ir bendrai naudoti bendrojo naudojimo patalpas. Manytina, pas jus taip ir buvo. Manome, kad administratorius viršijo įgaliojimus.
Klausimas: kas yra savininkas termostatų ir tokių elektroninių sistemų - būsto savininkas ar bendrija? Pvz., sugedus termostatui ir / ar toms elektroninėms duomenų perdavimo sistemoms, kas atsakingas už jų remontą, pakeitimą? Kaip yra praktikoje ir teisės aktuose? Pirmininkas ganėtinai naujas, išrinktas prieš porą metų, o renovaciją įgyvendino ankstesnis pirmininkas prieš daugiau nei penkerius metus. „bendrosios pastato inžinerinės...
Reglamente vartojamos pagrindinės sąvokos yra tos pačios, kurios pateiktos Lietuvos Respublikos statybos įstatyme. Paslaugos - šilumos, elektros, dujų, karšto ir šalto vandens ir kt. tiekimas, nuotekų šalinimas, ryšių (telekomunikacijų) paslaugų teikimas inžineriniais tinklais, vartotojui perkant energiją, vandenį ir kt.
Teisinė Bazė
Šiame skyriuje pateikiami teisės aktai, reglamentuojantys elektros ir šilumos energetikos sektorius:
- Elektros energetikos įstatymas Nr.
- Šilumos ūkio įstatymas Nr. IX-1565 (suvestinė redakcija nuo 2017-01-01).
- Statybos techninis reglamentas STR 2.01.06:2009 „Statinių apsauga nuo žaibo. Išorinė statinių apsauga nuo žaibo“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr.
- Lietuvos higienos normos HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr.
- Šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų ir jų įrenginių apsaugos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr.
Ši informacija pateikiama tik informaciniais tikslais. Mums nėra suteikta teisė oficialiai aiškinti įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų taikymą.
Tomas Frielis: Kaip užmegzti ryšius
tags: #bendro #naudojimo #patalpu #prijungimas