Šiame straipsnyje aptarsime svarbius sodininkų bendrijų klausimus, susijusius su mokesčių skaičiavimu ir teismų praktika.
Bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypų pirkimas ir naudojimas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. vasario 13 d. įsigaliojo nutartis, susijusi su teisės normų, reglamentuojančių sodininkų bendrijų teisę ne aukciono tvarka (lengvatinėmis sąlygomis) pirkti bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus, aiškinimu ir taikymu.
Ginčas kilo dėl to, kad Bendrija turėjo ketinimą išsipirktą valstybinės žemės sklypą naudoti ne bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, o su įsigijimo tikslu nesuderinamiems poreikiams (perparduoti ginčo žemės sklypo dalis fiziniams asmenims).
Teismas sprendė, kad, pardavus žemę fiziniams asmenims, buvo pasinaudota lengvatinėmis sąlygomis, nukrypta nuo reikalavimo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, leidžiant jiems ją įsigyti ir taip pažeidžiant imperatyviąsias teisės aktų normas.
Lietuvos aukščiausiasis teismas konstatavo, kad valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą.
Taigi teisės aktai labai aiškiai apibrėžia, kad būtent sodininkų bendrijoms, o ne atskiriems asmenims yra suteikiama teisė lengvatine tvarka įsigyti sodininkų bendrijos teritorijoje esančius bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus, naudojamus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai.
Šios nuostatos yra imperatyvios.
Sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendrijos narių susirinkimo išimtinė kompetencija, inter alia, 8 punkte - teisė nustatyti disponavimo bendrijos turtu ir lėšomis tvarką, spręsti lėšų skolinimosi bei pajamų paskirstymo klausimus; 15 punkte - teisė spręsti bendrijos bendrojo naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus.
Sodininkų bendrijos teisinio statuso ir teisės disponuoti mėgėjų sodo bendrojo naudojimo žeme
CK 2.74 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad viešieji juridiniai asmenys turi specialųjį teisnumą, t. y. Minėta, kad sodininkų bendrija yra pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas - įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu.
Teisės aktai nustato aiškų ir konkretų sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypo naudojimo būdo turinį, t. y. sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemė skirta tik bendram viešam naudojimui - bendrojo naudojimo statiniams ir įrenginiams statyti bei eksploatuoti, taip pat rekreacijai ir kitiems bendriems veiksmams.
Sutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad mėgėjų sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė dėl jos naudojimo būdo, skirto visų sodininkų bendrijos narių bendriems interesams tenkinti, negali nuosavybės teise priklausyti atskiriems (pavieniams) sodininkų bendrijos nariams ar kitiems privatiems asmenims.
Perleidusi bendrojo naudojimo žemę privatiems asmenims Bendrija neturi galimybės užtikrinti, kad sklypas būtų naudojamas bendriems visų Bendrijos narių interesams tenkinti.
Ne bendrijos narių mokami mokesčiai
Sodininkų bendrija kreipėsi į teismą dėl ne bendrijos nario, kuris sodininkų bendrijai nemoka mokesčių.
Vilniaus apygardos teismo 2016-02-22 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-883-450/2016 konstatuota, kad kiekvienas sklypo savininkas, nepaisant to, yra jis sodininkų bendrijos narys ar ne, yra bendrojo naudojimo objektų bendraturtis.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia įstatymo nuostata reiškia, jog tiek sodininkai, esantys Bendrijos nariais, tiek sodininkai, nesantys Bendrijos nariais turi vienodos apimties pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, kadangi įsteigus Bendriją, bendrojo naudojimo objektų naudojimą ir priežiūrą užtikrina Bendrija.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs lingvistinę SBĮ 7 straipsnio 5 dalies nuostatos formuluotę, taip pat joje esant terminą „už visas paslaugas“ sprendžia, jog aptariama nuostata numato pareigą ne bendrijos nariui apmokėti ir Bendrijos mokamą atlyginimą samdomiems darbuotojams.
Aptarto teisinio reguliavimo pagrindu sprendžiama, kad atsakovas, nesantis Bendrijos nariu, turi proporcingai prisidėti ir prie sodininkų bendrijos išlaidų, skirtų Bendrijos darbuotojų darbo užmokesčiui.
Vertinama, kad administravimo išlaidos, į kurias įeina bendrijos valdymo išlaidos, t. y. atlyginimas bendrijos pirmininkui ir buhalteriui turėtų būti paskirstytos visiems sodininkams, o ne tik bendrijos nariams.
Bendrijos administravimo išlaidos (alga pirmininkui, buhalteriui)
Vilniaus apygardos teismo 2016-02-22 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-883-450/2016 konstatuota, kad mokesčiai
Apeliacinės instancijos teismas papildomai atkreipia dėmesį ir į tai, kad SBĮ 7 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad asmenys, išstoję iš bendrijos, už visas paslaugas ir naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais atsiskaito pagal bendrijos pateiktas sąskaitas.
Vien ta aplinkybė, jog atsakovas nėra Bendrijos narys nepaneigia aplinkybės, jog Bendrijos samdomi darbuotojai neatlieka pareigų, skirtų Bendrijos bendrojo naudojimo objektams administruoti, taip pat kitų pareigų, susijusių su bendru Bendrijos tinkamu teisių ir pareigų užtikrinimu.
Statybų mokestis
Vilniaus susivienijimas „Sodai“ pastebėjo, kad kai kurių sodininkų bendrijų narių susirinkimai yra priėmę sprendimus dėl statybų mokesčio sodininkų bendrijoje.
Informuojame, kad šis mokestis yra neteisėtas.
Teismas yra pasisakęs, kad civilinės atsakomybės taikymui (civilinė deliktinė atsakomybė žemės sklypo savininkams, jeigu bus padarytas kelio sugadinimas ar kitokia žala) būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas - neteisėtus veiksmus, padarytą žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį, taip pat kaltę.
Jei žala padaryta bendrijos keliams nėra konstatuota, o mokestinė našta perkeliama tik daliai bendrijos narių, bet ne visiems bendrijos nariams, yra konstatuojama kaip prieštaravimai imperatyviosioms teisės normoms.
Atskiro mokesčio skiriamo kelių remontui nustatymas tik statantiems ar rekonstruojantiems namus, t.y. siauram bendrijos narių ratui, pažeidžia CK 4.76 str. straipsnio įtvirtintą principą bei solidarumo, lygiateisiškumo, demokratiškumo ir tarpusavio susitarimo principus.
Mokesčių skaičiavimas (nariams ir ne nariams)
Bylos esmė: Sodininkų bendrijos „V“ įstatų 23.7 punkte įtvirtinta, jog bendrijos narys turi pareigą pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus apmokėti bendrijos išlaidas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu, taip pat bendrojo naudojimo žemės naudojimu ir priežiūra, proporcingai pagal sklypo dydį; įstatų 33 punkte įtvirtinta, kad asmenys, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, išstoję iš bendrijos arba iš jos pašalinti, taip pat juridiniai asmenys, kurie įsigyja žemės sklypą mėgėjų sodo teritorijoje, turi vienodas pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomu bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, kaip ir bendrijos nariai bei už visas paslaugas ir naudojimąsi bendro naudojimo objektais atsiskaito pagal bendrijos pateiktas sąskaitas.
Sodininkų bendrijos "V" narių susirinkimas patvirtino tikslinio mokesčio dydį - 15,00 Eur nuo kiekvieno sklypo, nors bendrijos įstatuose yra nustatyta, kad visi mokesčiai turi būti skaičiuojami atsižvelgiant į sklypo dydį.
Teismas konstatuoja, kad SBĮ 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendrijos nario teises ir pareigas nustato šis ir kiti įstatymai, taip pat bendrijos įstatai ir bendrijos vidaus tvarkos taisyklės; asmenys, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, išstoję iš bendrijos arba iš jos pašalinti, taip pat juridiniai asmenys, kurie įsigyja žemės sklypą, turi vienodas pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, kaip ir bendrijos nariai.
Kiti svarbūs aspektai
- Mokesčiai už daugiabučio namo priežiūrą turi būti renkami proporcingai pagal buto plotą.
- Neteisinga apskaita, mokesčių paskirstymas, dokumentų slėpimas ir atskaitomybės nebuvimas yra dažnos problemos.
- Gyventojams siūloma kreiptis į savivaldybių administracijas, kurios vykdo bendrijų valdymo organų priežiūrą.
- Gyventojai gali tiesiog nemokėti neteisingai skaičiuojamų mokesčių.
Mokesčių paskirstymo principai
Civilinio kodekso 4.76 straipsnis nurodo, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu, taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms.
Pagal Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ būsto naudingasis plotas - gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) suminis grindų plotas.
Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose numatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas.
Žemiau esančioje lentelėje pateikiami dažniausiai užduodami klausimai ir atsakymai apie mokesčių skaičiavimą sodininkų bendrijose.
| Klausimas | Atsakymas |
|---|---|
| Ar gali ne bendrijos nariai nemokėti mokesčių? | Ne, visi sklypų savininkai, nepriklausomai nuo narystės, yra bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai ir privalo mokėti mokesčius. |
| Ar statybų mokestis yra teisėtas? | Ne, statybų mokestis, taikomas tik daliai bendrijos narių, yra neteisėtas. |
| Kaip skaičiuojami mokesčiai? | Mokesčiai skaičiuojami proporcingai pagal sklypo dydį arba naudingąjį plotą. |
| Ar galima sumažinti mokesčius, jei butas nenaudojamas? | Ne, mokesčiai priskaitomi nepriklausomai nuo to, kaip dažnai naudojamasi butu. |
Ši informacija padės geriau suprasti sodininkų bendrijų mokesčių skaičiavimo metodus ir teisinę bazę.