Kas Yra Bendravimas: Esminiai Aspektai ir Svarba

Bendravimas - tai prasminga sąveika tarp dviejų ar daugiau žmonių. Nuo pat ryto iki vakaro su kuo nors bendraujame: vaikai bendrauja su tėvais, mokiniai - su mokytojais ir klasės draugais, įstaigų darbuotojai - su savo vadovais, bendradarbiais, klientais. Negana to, atsidūrę vienumoje, mes imame bendrauti su... savimi. Bendravimu vadiname ir daugelį metų trunkančią draugystę, ir susirašinėjimą elektroniniu paštu, ir aktoriaus pasirodymą publikai.

Bendraudami žmonės dalijasi žiniomis, nuomonėmis, praneša vieni kitiems apie savo jausmus, daro vieni kitiems tam tikrą įtaką: keičia jausmus, požiūrius ir elgesį. Bendravimas padeda mums ne tik gauti reikalingų žinių ir tiesiog tvarkyti kasdienius reikalus, bet taip pat suteikia galimybę geriau suprasti ir pažinti pačius save. Lygindami save su kitais, darome išvadas, kas mes esame, kokie mūsų gebėjimai, vertybės, temperamentas ir pan. Savo laimėjimus taip pat galime įvertinti tik palyginę su tuo, ką yra pasiekę aplinkiniai.

Bendravimas - tai viena pagrindinių žmogaus vertybių ir neatsiejama mūsų santykių dalis. Kaip sakė dar Aristotelis, žmogus - sociali būtybė. Mes esame priversti bendrauti nuolatos, esame kitų asmenų apsuptyje. Bendravimas yra sudėtingas ir daugialypis reiškinys, apimantis įvairialypius žmonių ryšius, atsirandančius iš bendros veiklos poreikių. Tai ne tik keitimasis informacija, pasidalijimas mintimis, bet ir tarpusavio supratimas, gebėjimas užjausti kitą. Ne veltui žmonija nuo pat savo egzistavimo pradžios kuria vis naujas ir naujas bendravimo priemones (būgnai, raštas, paštas, telefonas, televizija, kompiuteriai ir t. t.).

Bendravimo Samprata ir Komunikacinis Elgesys

Komunikacija (lot.comunicatio) - tai ryšys, susisiekimo būdas. Straipsnyje nagrinėsime tik žmogaus ryšį su žmogumi. Žmogaus aktyvumas, nukreiptas į informacijos gavimą, supratimą ir perdavimą, vadinamas komunikaciniu elgesiu. Kalba atsirado iš būtinybės žmonėms kartu veikti ir keistis informacija. Psichologija aiškina, kaip veikia šis procesas. Mūsų mintys, dalykiniame bendravime turi būti teisingai suprastos. Svarbu ne tik pati informacija, bet ir jos šaltinis - šaltinio patikimumo faktorius. Mokymo procesas taip pat paremtas žodiniu bendravimu. Pagrindinis komunikacijos tikslas - informacijos dėka reguliuoti žmonių elgesį per organizaciją ir jos struktūrą, realizuojant emocinių ar asmeninių kontaktų funkciją. Bendravimas tampa vertybe.

Bendravimo Rūšys

Bendravimas gali būti įvairių formų ir tipų. Pagal perdavimo būdą jis skirstomas į:

• Verbalinį (žodinį): didžioji dalis informacijos bendravime yra perduodama kalba, jis mums geriausiai žinomas.
• Neverbalinį (nežodinį): poza, mimika ir kt.
• Mišrų.

Pagal dalyvių skaičių ir santykius:

• Tarpasmeninį: vyksta tarp dviejų asmenų.
• Tarpgrupinį: vyksta susirinkime, seime ir pan.
• Formalų: paremtą oficialiais susitarimais ir taisyklėmis.
• Neformalų: paremtą simpatijų-antipatijų principu.

Komunikacijos Modeliai

Norint geriau suvokti, kaip vyksta komunikacija, būtina suprasti įvairius komunikacijos modelius. Jie padeda struktūruoti procesą ir atskleisti, kaip informacija juda tarp siuntėjo ir gavėjo.

1. Linijinis modelis

• Apibrėžimas: Tai paprasčiausias komunikacijos modelis, kur informacija keliauja viena kryptimi - nuo siuntėjo iki gavėjo.
• Pavyzdys: Radijo transliacija, kur klausytojai gauna informaciją, bet negali jos tiesiogiai pakomentuoti ar reaguoti.
• Ribotumas: Trūksta grįžtamojo ryšio, todėl sunku suprasti, ar informacija buvo tinkamai suprasta.

2. Interaktyvus modelis

• Apibrėžimas: Šiame modelyje įtraukiamas grįžtamasis ryšys. Gavėjas tampa aktyviu dalyviu, galinčiu reaguoti į gautą informaciją.
• Pavyzdys: El. laiškų keitimasis, kur abi pusės siunčia ir gauna žinutes.
• Nauda: Skatina aiškumą, leidžia koreguoti žinutės turinį pagal gavėjo reakcijas.

3. Transakcinis modelis

• Apibrėžimas: Tai dinamiškas modelis, kuriame abu dalyviai yra vienu metu ir siuntėjai, ir gavėjai.
• Pavyzdys: Gyvas pokalbis, kur žmonės nuolat reaguoja į vienas kito žodžius, mimiką, intonaciją.
• Privalumas: Geriausiai atspindi realią, kasdienę komunikaciją, kur informacija ir emocijos mainosi nuolat.

Pagrindinės Komunikacijos Dalys

• Siuntėjas (komunikatorius): asmuo, kuris sugalvoja mintį.
• Pranešimas: simboliais koduojama informacija.
• Kanalas: priemonė, kaip perduodama informacija.
• Gavėjas (percipientas): asmuo, kuris priima informaciją.

Šios dalys yra tarpusavyje susiję ir vyksta mentaliai. Kiekviename etape gali atsirasti trukdymai. Vienas iš tokių trukdžių yra grįžtamojo ryšio nebuvimas. Grįžtamasis ryšys - tai priėmėjo reakcija į tai, kas buvo išgirsta, perskaityta ar pamatyta. Ši informacija siunčiama atgal ir parodo suvokimo, tikėjimo ir įsisavinimo laipsnį. Jei informacija vienpusė, tai yra monologas. Grįžtamasis ryšys yra būtina motyvacijos sąlyga. Dvipusė komunikacija užima daugiau laiko, bet yra efektyvesnė.

Bendravimo Barjerai

Efektyviam bendravimui trukdo įvairūs barjerai:

• Ženklų suvokimo barjerai: žmogus reaguoja į suvoktą tikrovę, tai priklauso nuo jo intereso, motyvacijos, statuso, poreikių, aplinkos ir emocinės būsenos. Žmogus suvokia tik dalį informacijos, todėl ji gali būti nesuprasta ar iškreipta. Svarbus suvokimo barjeras - socialinės nuostatos, išankstinis nusistatymas suprasti informaciją savaip, nuostata į kalbėtoją. Pasikeitimas informacija vyksta emocinių santykių fone. Suvokimui įtakos turi žmogaus išvaizda ir kalbos maniera. Negatyvūs santykiai ignoruoja bendravimą, o draugiški - skatina.
• Semantiniai barjerai: susiję su žodžių reikšmėmis ir prasmėmis. Tarpasmeniniame bendravime svarbūs žodžiai, gestai ir intonacija. Žodžiai turi daug individualių ir objektyvių reikšmių. Žodžio reikšmę išgrynina kontekstas. Svarbus tarnybinis žargonas. Kiekvienas bendravimo aktas yra savaip naujas. Semantinis barjeras iškyla, kai skirtingos reikšmės atitinka tą patį žodį ar frazę.
• Neverbaliniai barjerai: neverbaliniai ženklai gali iškraipyti žodžių reikšmes. Tai intonacija, kalbos sklandumas, balso moduliacija, veido išraiška, poza ir gestai. Tarpasmeniniame bendravime svarbu, kaip sakoma. Neverbalinė kalba - iš pasąmonės į pasąmonę.
• Nemokėjimas klausytis: kai nemoka priėmėjas klausytis, komunikacija neefektyvi.
• Asmeniniai barjerai: kyla iš žmogaus asmenybinių ypatumų. Temperamento barjeras - kai bendrauja priešingo temperamento žmonės. Temperamentų panašumas taip pat gali būti barjeru. Charakterio barjeras kyla dėl charakterio akcentuacijų, dėl žemo bendraujančių empatiškumo.
• Neigiamų situacinių emocijų barjerai:
  • Liūdesys: žmogus užsisklendžia, nenori bendrauti, bendravimas jam kelia susierzinimą.
  • Pyktis: toks žmogus elgiasi neadekvačiai, girdi tik save. Geriau jį išklausyti.
  • Pasibjaurėjimas: jį sunku įveikti. Kyla kaip reakcija į partnerio nepatrauklumą, nekultūringumą.
  • Panieka: stipriai apriboja kontaktus.
  • Baimė: gali kilti dėl aukšto autoriteto, statuso, arba bijom, kad mus pažemins, įžeis, nubaus. Kad išvengti, reikia galvoti apie baimės priežastis, jei nori gero bendravimo. Paklausti, ko bijai. Nuo to, kiek artimas tiesai bus to žmogaus atsakymas, priklauso bendravimo (tolesnio) sėkmė.
  • Gėda (kaltė): ji gali būti pasąmonėje arba charakterio asmenybinis bruožas. Drovūs žmonės bijo bendravimo situacijų, ima rausti, prakaituoti prieš auditoriją. Gėda, kaltė priklauso nuo superego stiprumo. Jei žmogus labai prisirišęs prie tėvų, bijo padaryti socialiai smerktinus veiksmus, tada iš viso bijo ką nors daryti (tai sukelia, kai vaikystėje buvai labai giriamas arba peikiamas).
  • Bloga nuotaika: veikia stipriausiai kaip barjeras. Jungia anksčiau išvardintas emocijas. Gadini ir kitiems nuotaiką ir tai pasmerkia nesėkmingam bendravimui. Išvengti to gali padėti valia, pastangos išvaryti iš galvos blogą nuotaiką. Priežastys: šeimyninės problemos, sapnai, buitiniai konfliktai. Reikia atpažinti emocines būsenas ir laiku jas parodyti.

Neverbalinė Komunikacija

Neverbalinė komunikacija - tai emocinė kalba, bendravimo abėcėlė. Jai priklauso visa tai, kas nežodiška, taip pat pauzės, balso moduliacijos, nutylėjimai ir t. t. Žodžiai - sąmonės reguliavimo fenomenas, o kūno kalba - sąmonės nereguliuojama. Iš judesių kalbos galima gauti daug daugiau informacijos apie emocijas ir nuotaikas. Neverbaliniai ženklai informuoja apie emocinę būseną, sustiprina verbalinę komunikaciją arba ja žmogus gali maskuoti tikrą bendravimo turinį.

Neverbalinės komunikacijos priemonės:

• Kūnas: kūno kalba - mimika, gestai, judesiai, poza, vegetatyvinės reakcijos (pablyškimas ir t. t.), rengimosi maniera, šukuosena, kosmetika, gėrimas, parfumerija. Mimikos judesiai labai informatyvūs. Akimis perduodami patys tiksliausi ir slapčiausi komunikacijos signalai, nes akių vyzdžiai reaguoja į emocinę būseną. Pokalbyje labai svarbu žvelgti žmogui į akis. Meluodami žmonės stengiasi nežiūrėti į akis. Blogai pašnekovą veikia primerktos akys ir atlošta galva. Ginčo metu patartina vengti žvelgti į akis. Akimis galima reguliuoti visą pokalbį. Mimika - veido judesiai. Protas atsispindi dešinėje, o emocijos kairėje veido pusėje. Teigiamos emocijos veide atsispindi vienodai, o neigiamos labiau matomos kairėje veido pusėje. Svarbios lūpos, šypsena. Šypsena žymi draugiškumą, norą bendrauti. Profesiniame, pedagoginiame bendravime ypač svarbi šypsena. Pantomimika - kūno judesiai, poza, gestai, mimika - sudaro 40% informacijos. Kūno judesiai paryškina žodžių prasmes. Komunikaciniai gestai - pasisveikinimo, atsisveikinimo, dėmesio, grasinimo, draudžiantieji, įžeidžiantys, erzinantys, pritarimo, neigimo, klausiamieji, pergalės, darbo pabaigos gestai. Jie įgyja savarankišką prasmę bendraujant. Gestai "veidas-ranka" rodo abejones, nenuoširdumą. Jie svarbūs dalykiniame pokalbyje. Kosčiojimas (netikras) rodo nenuoširdumą, rankos už nugaros - pasitikėjimą savimi.
• Erdvė: kaip neverbalinės komunikacinės komunikacijos priemonė. Negalima pažeisti kito žmogaus erdvės. Kuo emociškai žmonės artimesni, tuo personalinė erdvė mažesnė. Agresyvių žmonių personalinė zona yra didesnė. Distancija neturi kelti diskomforto. Labai didelė distancija gali žeisti savimeilę kaip ir labai maža. Distancijoje lytis taip pat turi reikšmės (moterys nori artumo labiau nei vyrai bendraujant). Atstumas priklauso nuo santykių pobūdžio.

Bendravimo stiliai

Pantomimika ir atspindėjimas

Vienas iš neverbalinio bendravimo ypatumų - atspindėjimas, gestų ir pozų kopijavimas bendraujant. Pokalbyje tarp dviejų žmonių abu pamėgdžioja vienas kito pozas, gestus (neįkyriai) - tai rodo nuoširdų bendravimą, daroma, kai yra geras emocinis ryšys (sinchroniškas prisiderinimas prie kito žmogaus). Nepažįstami žmonės to nedaro. Žiūrima į statusus: viršininko judesių nepamėgdžiosi. Atspindėjimas rodo pritarimą mintims.

Pokalbis kaip Bendravimo Forma

Pokalbis - dažniausia ir svarbiausia bendravimo forma. Pokalbį galima suskirstyti į etapus:

• Psichologinio kontakto užmezgimas.
• Orientacija problemos turinyje.
• Problemos aptarimas.
• Sprendimo paieška.

Šiuos etapus galima vertinti kaip dalinius. Pirmas etapas vadinamas asmenybiniu, o 2, 3, 4 yra problemos turinio aspekto. Pokalbio sėkmė priklauso nuo socialinio jautrumo žmogui, nuo soc. psichologinio pastabumo, nuo sugebėjimo suprasti žmogų, matyti jo asmenybinius ypatumus, nuo sugebėjimo įsijausti į pokalbio problemas, nuo klausimo įgūdžio. Dėl šių veiksnių nebuvimo, pokalbis gali būti neefektyvus ar neįvykti.

Pokalbis prasideda ankščiau nei ištariami pirmieji žodžiai. Jis prasideda nuo psichologinio kontakto ir tęsiasi visą pokalbį. Jis gali ir nutrūkti dėl neatsargaus gesto, žvilgsnio, žodžio, svyruoja dėl per ilgo nuobodaus pokalbio. Pirmas pokalbio etapas - pasikeitimas neverbaliniais ženklais. Pirmiausia pasikeitimas žvilgsniais, pozos nustatymas. Šis etapas dažniausiai abiejų pusių būna neįsisąmonintas, tačiau šiame etape susiformuoja teigiama ar neigiama nuostata , nuo kurios priklauso visas pokalbis. Kontaktas pokalbyje - dinamiškas, kintantis. Būtina kontakto sąlyga - dialogiškumas ir iniciatyva. Blogo kontakto priežastis - neurotizmas, dėl socialinio nesaugumo, materialinių nepriteklių. Vadovui būtina mokėti prognozuoti santykius su pavaldiniais.

Aktyvus Klausymasis ir Empatija

Aktyvusis klausymasis yra antras pagal svarbumą po kontakto. Jis yra efektyvaus bendravimo sąlyga. Empatija (atjauta) - išgyventi tai, ką jaučia kitas. Empatiškas žmogus gali padaryti karjerą. Trukdo nuostata, kad klausymasis - tai girdėjimas. Negirdime, nes nemokame klausytis, nes vertiname, ką sako kitas, polinkis skubotai vertinti kitą, priimti ar nepriimti kito nuomonės. Būtina sąlyga dirbant su žmonėmis - empatinės savybės. Moterys yra empatiškesnės. Svarbu sugebėti dekoduoti ką partneris sako. Empatiški žmonės lengviau bendrauja. Neempatiški žmonės mažai pažįsta save ir nenori pažinti. Geras vadovas su išvystyta empatija retai taiko nuobaudas, neskaito pamokslų.

Žmogaus Elgesio Priežasčių Supratimas

Nuo to, kaip išsiaiškinsime žmogaus elgesį, priklausys santykiai su juo. Kauzalinės atribucijos teorijos kūrėjas yra Kelly. Jis teigia, kad kiekvienas žmogus turi kauzalines (priežastines) schemas, kurias sudaro nuostatos, kauzaliniai vaizdiniai ir laukimas. Jei žmogus elgiasi pastoviai ir skirtingose sąlygose ir kitaip nei kiti, tai nulemia vidinės sąlygos. Jei žmogus tam tikrose situacijose elgiasi pastoviai, bet skirtingose situacijose skirtingai, tai lemia išorinės sąlygos. Dažniausiai klaida yra asmenybinių priežasčių pervertinimas prieš aplinkybines. Sugebėjimas teisingai nustatyti atribucijos kryptį, gerina bendravimą. Norint keisti savo elgesį, charakterį (taip bus lengviau pakeisti ir partnerio elgesį). Jei patiriame sėkmę, to priežastimi laikome savo vidines priežastis, o jei patiriame nesėkmę - išorines. Tai yra neįsisąmoninta psichologinė gynyba. Tie, kurie linkę matyti vidines priežastis - internai, o kurie išorines - eksternai. Tai vadinama kontrolės lokusu, kuris yra pastovi asmenybinė savybė, įgyjama socializacijos procese.

Žmogaus Suvokimas ir Jį Lemiantys Veiksniai

Asmenybės bruožų priskyrimas pagal išorinius požymius yra buitinis vertinimas. Pirmieji momentai bendraujant formuoja nuostatą į pašnekovą. Amžius, išsilavinimas, profesija vienaip ar kitaip atsispindi veide. Bruožus vienareikšmiškai „perskaityti“ sunku, nes tai lemia nuojauta, neįsisąmoninti stereotipai ir nuostatos. Vertinant žmogų, svarbu:

• Aureolės efektas: nuostata, kad geras žmogus visada elgiasi gerai, o blogas visada blogai. Išvaizda taip pat turi reikšmės (patrauklumas ar nepatrauklumas).
• Projekcijos efektas: reiškiasi priskyrimu kitiems asmenybės savybių, kurias mes turime patys. Dažniausiai priskiriame neigiamas savybes. Kuo skurdesnė suvokėjo asmenybė, tuo didesnis noras vertinti kitus pagal save.
• Nuolaidžiavimo efektas: jei žmogus pastoviai kitiems priskiria teigiamas savybes, tai dažnai kyla iš to, kad kiti jame pataikaudami giria tik geras savybes.

Šie efektai trukdo mums matyti socialinę realybę. Savęs suvokimas yra laikomas atskaitos tašku, suvokiant ir vertinant kitus.

Efektyvaus Bendravimo Taisyklės

Nuo pat ryto iki vakaro mes nuolat bendraujame - su artimaisiais, draugais, kolegomis, netgi su nepažįstamaisiais. Netgi vienumoje mes bendraujame su savimi. Gebėjimas efektyviai bendrauti yra nepaprastai svarbus mūsų gyvenimo kokybei.

Rositos Lekavičienės knyga „Bendravimo psichologija“ yra psichologijos vadovėlis, skirtas visiems, norintiems geriau suprasti bendravimo procesus ir išmokti efektyviau bendrauti. Knygos autorės atsako į daugybę aktualių klausimų:

• Kas yra žodinis ir nežodinis bendravimas?
• Kaip išmokti efektyvaus klausymosi?
• Ką įdomaus bendraudami galime sužinoti ne tik apie kitus, bet ir apie save?
• Kaip derėtų spręsti konfliktus ir sėkmingai dirbti grupėse?
• Kokias bendravimo klaidas dažniausiai darome?
• Kaip pasiruošti viešai kalbai?

Knygoje „Bendravimo psichologija šiuolaikiškai: žinios ir užduotys“ sudėtingos temos pasakojamos sklandžia, paprasta ir gyva kalba, vengiama be reikalo vartoti tarptautinius terminus, apibrėžiama kiekviena sąvoka, ji paaiškinama. Dr. Bendravimas - tai viena pagrindinių žmogaus vertybių ir neatsiejama mūsų santykių dalis. Kaip sakė dar Aristotelis, žmogus - sociali būtybė. Mes esame priversti bendrauti nuolatos, esame kitų asmenų apsuptyje. Bendravimas¹, apibrėžiamas kaip įvairialypiai žmonių ryšiai, atsirandantys iš bendros veiklos poreikių. Bendravimas -tai ne tik keitimasis informacija, pasidalijimas mintimis, tai taip pat tarpusavio supratimas, gebėjimas užjausti kitą. Ne veltui žmonija nuo pat savo egzistavimo pradžios kuria vis naujas ir naujas bendravimo priemones (būgnai, raštas, paštas, telefonas, televizija, kompiuteriai ir t. Bendravimas yra sudėtingas ir daugialypis reiškinys. Dažniausiai kalbame apie verbalinį - žodinį bendravimą, nes didžioji dalis informacijos bendravime yra perduodama kalba, jis mums geriausiai žinomas. Tačiau į bendravimą įeina ir nekalbinis informacijos perdavimas, t.y. Poreikis bendrauti yra įvairių žmogaus socialinių poreikių išraiška. Bendravimas su žmonėmis yra tikras menas, kuriam daug kas turi įtakos, įskaitant mūsų ankstyvuosius gyvenimo patyrimus. Jau daugiau kaip du dešimtmečiai dr. Julius Neverauskas sėkmingai dirba inovacijų diegimo taikomojoje psichologijoje, psichoterapijoje ir žmogiškojo potencialo didinimo srityje. Lietuvoje pradėjo taikyti ir išvystė tokius šiuolaikinės psichoterapijos metodus kaip kognityvinė ir elgesio terapija (KET) ir dėmesingu įsisąmoninimu (mindfulness) grįstos metodikos. Jau 30 metų dirba praktinį gydytojo ir psichoterapeuto darbą. Dr. Kas yra sėkmingas bendravimas, turbūt kiekvienas norės atsakyti pagal savo įsitikinimų, vertybių prizmę. Ir visai yra neaišku, ar sėkmingas bendravimas tai yra tiesiog savaime teikiantis malonumą bendravimas? O gal toks, kuris verčia elgtis taip, kaip mes norime? O gal toks, kuomet stengiamės jį padaryti tokiu, kad visi mus mėgtų? Žmonės bendraudami patenkina savo poreikius. Tarpusavio santykiuose bendravimo sėkmė priklauso nuo to kiek mes patenkinsime poreikį kito asmens. Mes patys esame linkę bendrauti, kuomet esam geros nuotaikos, vertinami, nesijaučiame vieniši ar nesuprasti. Kaip mes bendrausime ir koks bus požiūris į mus, priklauso nuo to, kokie esame mes, ką skleidžiame, ką kalbame, kaip vertiname pašnekovą. Taip, galima. Tam reikia tik išsiaiškinti kokio bendravimo patys norime, ką norime pakeisti, ką reikia atsisakyti, koks elgesys ir bendravimas galėtų tapti įpročiu. Norint išmokti sėkmingai bendrauti, turime pakeisti savo nuostatas, atsikratyti stereotipų, pakeisti požiūrį į partnerį. Prisiminkite tarpusavio santykių ir bendravimo pradžią, kokie jūs buvote, būtent jūs patys. Kaip elgėtės, kaip kalbėjote, kaip nerimavote prieš susitikimą, kaip laukėte sekančio. Prisiminkite, koks jausmas aplankydavo pamačius savo būsimą draugą, vyrą tuo metu, pajauskite tuos jausmus: nerimą, virpulį, jaudulį, ilgesį. Ir ką jaučiate dabar, o gal manote, kad to nėra? O pabandykite įsiklausykite į save. Juk tai viskas jumyse yra ir niekur nedingo. Gal tik reikia įdėti šiek tiek pastangų ir išmokti iš naujo būti tokiais, kokiais buvote? Kokį svarbumą jums užėmė šie jausmai, ką dėl jų galėjote padaryti tuomet? Ir ar tai darote dabar, o gal tik priekaištaujate, kad kita pusė nedaro kažko ko norėtumėte, nesako, ką norite išgirsti? Pasitempkite! Būkite gražūs kiekvieną dieną savo partneriui, o ne aplinkiniams, kuomet išeidami iš namų pasigrąžinate, pasikvėpinate.

tags: #bendravimas #gali #buti