Lietuvoje kasmet vyksta gyventojų pajamų ir turto deklaravimas. Deklaruoti pajamas gyventojai turi Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Elektroninėje deklaravimo sistemoje (EDS) kasmet iki gegužės 2 d.
Šiame straipsnyje pateikiama informacija, kuri padės Jums atsakyti į klausimą ar reikia deklaruoti nekilnojamą turtą ir kitą turtą.
Kas Privalo Deklaruoti Turtą?
Pagal LR Gyventojų turto deklaravimo įstatymą, turtą deklaruoti privalo tam tikros gyventojų grupės:
- Visi nuolatiniai Lietuvos gyventojai, sulaukę 18 metų.
- Europos Parlamento nariai, išrinkti nuo Lietuvos Respublikos.
- Valstybės tarnautojai, einantys pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ir atstovybėje prie tarptautinių organizacijų, tarptautinėje organizacijoje ar institucijoje, Europos Sąjungos įstaigoje ar institucijoje, Europos Komisijos ar Tarybos įsteigtoje institucijoje, Europos Komisijos ir Europos Sąjungos valstybių narių bendrai įsteigtoje organizacijoje, užsienio valstybės institucijoje, civilinėje tarptautinėje operacijoje ar misijoje.
- Viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo tarybų ir (ar) valdybų nariai, vadovai, jų pavaduotojai, vyriausieji redaktoriai, jų pavaduotojai, redaktoriai, jų pavaduotojai ir jų šeimos nariai.
- Gyventojai, kuriems pagal užimamas pareigas yra prievolė teikti metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją FR0001 (pvz., valstybės politikai ir jų šeimos nariai, valstybės tarnautojai ir jų šeimos nariai, antstoliai ir jų šeimos nariai, notarai ir jų šeimos nariai ir pan.).
- Gyventojai, pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti.
Išsamesnę informaciją, kas turi deklaruoti 2024 m. gruodžio 31 d. turėtą turtą, rasite VMI interneto svetainėje.
Ką Reikia Deklaruoti?
Gyventojai deklaruoja kalendorinių metų gruodžio 31 dieną turimą turtą, pateikdami mokesčio administratoriui vieną deklaracijos egzempliorių. Deklaruoti reikia:
- Nekilnojamąjį turtą.
- Kilnojamąjį turtą, kurio vertė viršija nustatytą sumą.
- Pinigines lėšas, turimas bankuose ir kitose kredito įstaigose.
- Vertybinius popierius.
- Kitą turtą, nurodytą įstatyme.
Deklaruoto turto įsigijimo šaltiniai, vietos mokesčio administratoriui pareikalavus, pagrindžiami įstatymų reikalavimus atitinkančiais sandorius patvirtinančiais dokumentais, kitais juridinę galią turinčiais dokumentais arba trečiųjų asmenų rašytiniais patvirtinimais.
Kada ir Kaip Deklaruoti?
Gyventojai pajamas turi deklaruoti iki gegužės 2 d. Tai galima padaryti prisijungus prie Elektroninio deklaravimo sistemos (EDS) VMI interneto svetainėje.
Pajamų ir turto deklaravimas vykdomas elektroninėje deklaravimo sistemoje (EDS). Prie sistemos prisijungti galima naudojantis SEB interneto banku, spustelėjus „Papildomos paslaugos“ > „E. paslaugos“ > „VMI e.
Laiku pateikta pajamų deklaracija ne tik leidžia išvengti galimų baudų, bet ir suteikia galimybę susigrąžinti dalį permokėtų mokesčių.
Pajamų Apmokestinimas ir Deklaravimas
LR gyventojų pajamų mokesčio įstatyme numatyta, kad uždarbis iš vertybinių popierių pardavimo, taip pat ir palūkanos iš vertybinių popierių bei indėlių apmokestinamas 15 proc.
Jei 2023 m. pardavėte investicinių fondų vienetų už 2 000 Eur, kuriuos įsigijote už 1 400 Eur, Jūs uždirbote 600 Eur. Kadangi finansinių priemonių uždarbio suma iki 500 Eur yra neapmokestinama, 15 proc. mokestis bus taikomas tik nuo 100 Eur. Tuo tarpu jei 2023 m. už indėlius gavote 700 Eur, tai uždarbio iš palūkanų suma iki 500 Eur yra neapmokestinama, o 15 proc. mokestis bus taikomas tik nuo 200 Eur.
Jei jūsų uždarbis iš vertybinių popierių sandorių kartu su kitomis pajamomis nesusijusiomis su darbo santykiais viršija 120 vidutinių darbo užmokesčių dydį, jums bus pritaikytas 20 proc. pajamų mokesčio tarifas.
Dividendai, nepriklausomai nuo pajamų dydžio, yra apmokestinami 15 proc.
Informaciją apie pajamas, gautas už vertybinių popierių pardavimą, SEB bankas kiekvienais metais pats perduoda VMI.
Pažymas gyventojai gali gauti SEB banko skyriuose ir interneto banke. Interneto banke ją galima rasti spustelint „Papildomos paslaugos“ > „Pajamų ir turto deklaravimo pažymos“.
Svarbu: SEB bankas neteikia konsultacijų mokesčių klausimais, todėl šiame straipsnyje pateikiama tik bendro pobūdžio informacija gyventojų pajamų mokesčio klausimais.
Neapmokestinamos Pajamos ir Dovanos
Gyventojams svarbu žinoti, kad dovanos iš artimųjų: sutuoktinio, tėvų, vaikų, senelių, anūkų, brolių ar seserų, nepriklausomai nuo jų vertės, nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu ir jų deklaruoti nereikia. Tačiau jei dovana gauta iš kitų asmenų (ne artimųjų rato), svarbu atkreipti dėmesį į dovanos vertę: jeigu bendra per metus gautų dovanų vertė viršija 2 500 Eur, tokias dovanas reikės deklaruoti ir nuo viršytos numatytos 2 500 Eur ribos mokėti gyventojų pajamų mokestį.
Paveldėtas turtas tiek kilnojamasis, tiek nekilnojamasis - nėra apmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu, pastarasis apmokestinamas pagal Paveldimo turto mokesčio įstatymo nuostatas, todėl jo deklaruoti nereikia. Kai paveldėtas turtas yra parduodamas, taikomos tos pačios gyventojų pajamų apmokestinimo taisyklės - apmokestinamas skirtumas nuo pardavimo ir įsigijimo kainos, taip pat taikomos turto išlaikymo lengvatos.
Svarbu pažymėti, kad turtas yra paveldimas tos dienos rinkos kaina, tad jei turtas parduodamas už tą pačią kainą, kuri buvo paveldėto turto dieną - gyventojų pajamų mokesčio mokėti nereikia.
Asmeninių Daiktų Perpardavimas
Iš esmės deklaruoti ir mokėti mokesčių nereikia, jei parduodami naudoti asmeniniai daiktai, kurie nebuvo įsigyti su tikslu juos perparduoti ir iš jų nebuvo uždirbta pelno (pirkimo suma neviršija pardavimo sumos). Tokios gautos pajamos turi neviršyti 2 500 eurų per kalendorinius metus. Viršijus šią sumą, deklaruojama ir apmokestinama ta dalis, kuri viršija 2 500 eurų ribą.
Jei gyventojai daiktus perka specialiai perpardavimui ar iš šios veiklos gauna reguliarų pelną, tai jau gali būti traktuojama kaip individuali veikla, kurią reikia registruoti ir apmokestinti pagal atitinkamą tvarką.
Atsakomybė Už Pažeidimus
Gyventojai, vengiantys pateikti deklaracijas, taip pat laiku arba iš viso jų nepateikę, arba neteisingai nurodę duomenis, atsako administracine ar baudžiamąja tvarka.
Valstybės tarnautojui, valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui ar jų šeimos nariui nuosavybės teise valdomo turto nepagrindus įstatymų reikalavimus atitinkančiais sandorius patvirtinančiais dokumentais, kitais juridinę galią turinčiais dokumentais arba trečiųjų asmenų rašytiniais patvirtinimais, laikoma, kad turtas įgytas už pinigines lėšas, gautas be teisėto pagrindo.
Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka mokesčių administratorius už šį pažeidimą skiria įstatymų reikalavimus atitinkančiais sandorius patvirtinančiais dokumentais, kitais juridinę galią turinčiais dokumentais arba trečiųjų asmenų rašytiniais patvirtinimais nepagrįsto turto vertės ar išlaidų sumos nuo 70 iki 100 procentų dydžio baudą.
Turto Deklaravimo Įstatymo Ištraukos
Šis Įstatymas nustato turtą deklaruoti privalančius asmenis ir jiems nuosavybės teise priklausančio turto ir turimų piniginių lėšų deklaravimo tvarką bei nustato atsakomybę už šio įstatymo pažeidimus.
Pagal šį Įstatymą turtą deklaruoja visi nuolatiniai Lietuvos gyventojai, sulaukę 18 metų, Europos Parlamento nariai, išrinkti nuo Lietuvos Respublikos, valstybės tarnautojai, einantys pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ir atstovybėje prie tarptautinių organizacijų, tarptautinėje organizacijoje ar institucijoje, Europos Sąjungos įstaigoje ar institucijoje, Europos Komisijos ar Tarybos įsteigtoje institucijoje, Europos Komisijos ir Europos Sąjungos valstybių narių bendrai įsteigtoje organizacijoje, užsienio valstybės institucijoje, civilinėje tarptautinėje operacijoje ar misijoje.
Deklaracijos formą, jos pildymo ir pateikimo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius.
Centrinis mokesčio administratorius tam tikrų gyventojų deklaracijų duomenis skelbia „Valstybės žinių“ specialiame priede. Pagrindinių deklaracijos duomenų išrašą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Bankai, kitos kredito įstaigos ir kiti Lietuvos Respublikos juridiniai asmenys gyventojų prašymu išduoda pažymas apie gyventojo turimą turtą.
Įstatymas įsigaliojo nuo 2008 m. Gyventojai 2007 m. gruodžio 31 d.
Nekilnojamo turto deklaracija yra viena svarbiausių prievolių tiek gyventojams, tiek įmonėms, turintiems registruoto nekilnojamojo turto Lietuvoje. Nors daugeliui ji atrodo paprasta, praktikoje žmonės dažnai susiduria su klausimais: kas tiksliai turi deklaruoti, kokiais atvejais privaloma teikti duomenis, kokios taikomos išimtys, kaip apskaičiuojama mokestinė vertė ir kokios pasekmės laukia pavėlavus.
Šiame straipsnyje aptarsime nekilnojamojo turto mokesčio deklaravimo prievoles Lietuvoje, įskaitant terminus, tarifus ir deklaravimo būdus.
Kada Reikia Deklaruoti Nekilnojamąjį Turtą?
Nekilnojamo turto deklaracija teikiama tais atvejais, kai turimas turtas tampa apmokestinamas pagal Lietuvos teisės aktus. Tai nėra universali prievolė visiems savininkams - deklaruoti reikia tik tuomet, kai viršijamos nustatytos vertės ribos arba kai turtas patenka į specialiai apibrėžtas kategorijas.
Pagrindiniai atvejai, kada reikia deklaruoti nekilnojamąjį turtą:
- Viršijama neapmokestinamoji vertės riba.
- Turima tam tikros paskirties didelės vertės objektų.
- Nekilnojamasis turtas priklauso juridiniam asmeniui.
- Gyventojas naudoja turtą ekonominei veiklai.
- Turtas įsigytas, paveldėtas ar dovanotas.
Šiuos atvejus svarbu vertinti ne atskirai, o kompleksiškai, nes kartais deklaravimo prievolė atsiranda ne dėl vieno konkretaus turto objekto, o dėl kelių faktorių kombinacijos.
Nekilnojamo turto deklaravimo pareiga priklauso nuo to, kas yra turto savininkas ir kokia yra turto vertė bei paskirtis. Nors pati nuosavybė automatiškai nesukuria mokestinės prievolės, tam tikrais atvejais deklaraciją pateikti privaloma.
Gyventojai turi deklaruoti nekilnojamąjį turtą tuomet, kai jų, jų sutuoktinio ir nepilnamečių vaikų bendra turto mokestinė vertė viršija įstatyme nustatytą neapmokestinamąją ribą. Deklaruoti taip pat privalo tie fiziniai asmenys, kuriems priklauso poilsio paskirties būstai, sodų nameliai ar kitos NT kategorijos, kurios apmokestinamos nepriklausomai nuo bendros turto vertės.
Pareiga atsiranda ir tada, kai turtas naudojamas ekonominei veiklai - pavyzdžiui, nuomai, apgyvendinimo paslaugoms ar kitoms komercinėms veikloms.
Juridinių asmenų turimas nekilnojamasis turtas dažniausiai apmokestinamas nepriklausomai nuo paskirties, todėl metinė deklaracija paprastai yra privaloma kiekvienais metais. Deklaravimas reikalingas ir tuomet, kai įmonė naudoja turtą verslo veikloje ar nuomoja jį tretiesiems asmenims. Net jei vertės pokyčių per metus nėra, pats turto naudojimo faktas dažniausiai lemia pareigą pateikti deklaraciją.
Deklaravimo Terminas
Nekilnojamo turto deklaracijos teikimo terminas yra vienas svarbiausių aspektų, nes nuo jo priklauso, ar atsiras delspinigių ir kitų sankcijų. Dažniausiai deklaracija teikiama kartą per metus - iki vasario 15 dienos, tačiau ne visi atvejai yra vienodi.
Fiziniai asmenys deklaraciją paprastai teikia pasibaigus kalendoriniams metams, kai suskaičiuojama jų ir šeimos narių turto mokestinė vertė. Jei ši vertė viršija nustatytą ribą, deklaracija turi būti pateikta iki numatyto termino.
Juridiniams asmenims terminai yra aiškesni - jų deklaracijos paprastai pateikiamos kasmet, nes įmonių nekilnojamasis turtas dažniausiai yra apmokestinamas nepriklausomai nuo vertės pokyčių.
Atkreiptinas dėmesys, kad papildomais atvejais, tokiais kaip paveldėjimas ar didelės vertės turto įsigijimas, deklaravimo terminas gali būti ankstesnis.
Komercinio NT mokesčio tarifai ir apskaičiavimas
Komercinio naudojimo NT mokestis yra apskaičiuojamas pagal NT bendrą mokestinę vertę ir jai taikomus savivaldybių, kuriose yra nekilnojamasis turtas, nustatytus tarifus (nuo 0,5 iki 3 proc.). Konkrečius kiekvienos savivaldybės taikomus tarifus už 2021 m. galite rasti VMI internetinėje svetainėje.
Deklaracijoje būtina nurodyti kiekvienoje savivaldybėje esančio komercinio NT bendrą mokestinę vertę ir toje savivaldybėje taikomą atitinkamą tarifą. Suvedus visus duomenis mokėtina suma yra apskaičiuojama automatiškai. Jeigu konkreti savivaldybė atleidžia NT savininką nuo mokesčio ar jo dalies, deklaraciją pateikti/patikslinti mokesčio mokėtojui yra būtina.
Kaip Pateikti Deklaraciją ir Sumokėti Mokestį?
Paprasčiausias būdas pateikti komercinio NT mokesčio deklaraciją - per VMI Elektroninio deklaravimo sistemą.
Paprasčiausias būdas sumokėti deklaruotą mokestį - prisijungti prie Mano VMI, kur tai galima padaryti kelių mygtukų paspaudimu.
Mokestinė Vertė ir Jos Nustatymas
Mokestinė vertė yra pagrindinis rodiklis, nuo kurio priklauso, ar turtas bus apmokestinamas ir kokio dydžio mokestį reikės sumokėti. Lietuvoje šią vertę nustato Registrų centras, taikydamas masinio vertinimo metodiką.
Masinis vertinimas grindžiamas realiomis rinkos tendencijomis: analizuojami sandoriai, vietovės populiarumas, infrastruktūros išvystymas, objekto būklė ir panašūs parametrai.
Dėl šios priežasties mokestinės vertės gali kisti kas kelerius metus, ypač jei vietovėje sparčiai keičiasi būsto paklausa ar aktyviai vyksta NT plėtra.
Svarbu suprasti, kad mokestinė vertė nebūtinai atitinka realią rinkos kainą. Ji yra orientacinė ir skirta mokesčiui apskaičiuoti, todėl kai kuriais atvejais gali būti mažesnė ar didesnė už sumą, už kurią objektas galėtų būti parduotas.
Mokestinės vertės nustatymo principai yra vieši, tačiau daugeliui savininkų jie sudėtingi. Dėl to visuomet verta vertę pasitikrinti savo paskyroje ir įsitikinti, ar ji viršija neapmokestinamą ribą.
Kaip Pateikti Deklaraciją?
Nekilnojamo turto deklaracijos pateikimas dažniausiai yra paprastas procesas, tačiau pirmą kartą tai darantiems savininkams gali kilti neaiškumų. Deklaracija teikiama internetu per Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS). Norint prisijungti, pakanka naudoti el. Prisijungus prie sistemos, savininkas gali matyti visus jam priklausančius registruotus nekilnojamojo turto objektus.
Jei turtui taikomas mokestis, sistema leidžia pasirinkti atitinkamą formą ir automatiškai įkelia dalį duomenų - objekto adresą, unikalų numerį, paskirtį ir Registrų centro pateiktą mokestinę vertę.
Deklaraciją būtina pateikti iki nustatyto termino, nes pavėlavus gali būti skaičiuojami delspinigiai arba skiriama administracinė atsakomybė. Kai kuriais atvejais gali prireikti konsultacijos, ypač jei turtas naudojamas mišriai - dalis jam skirta gyvenimui, dalis veiklai. Tokiais atvejais gali būti taikomi skirtingi vertinimai ar lengvatos.
Pasekmės Už Pavėluotą Deklaravimą
Nekilnojamo turto deklaracijos nepateikimas laiku gali sukelti finansinių pasekmių tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Baudos priklauso nuo pavėlavimo trukmės, turto vertės ir to, ar savininkas anksčiau buvo pažeidęs deklaravimo tvarką.
Pagrindinė pasekmė - delspinigiai. Jie skaičiuojami už kiekvieną pradelstą dieną nuo mokėtinos sumos, todėl didesnės vertės turtui delspinigiai gali sparčiai augti.
Administracinės nuobaudos taikomos tais atvejais, kai deklaracijos nepateikimas vertinamas kaip pažeidimas. Šios baudos gali būti skiriamos tiek pavieniams savininkams, tiek įmonių vadovams.
Išimtys: Kada Deklaruoti Nereikia?
Nors nekilnojamo turto deklaravimas daugeliui savininkų atrodo kaip privaloma procedūra, teisės aktai numato nemažai situacijų, kai deklaruoti visai nereikia. Šios išimtys skirtos apsaugoti tą turto dalį, kuri laikoma būtina gyvenimui arba neturi realios mokestinės naštos.
Pati svarbiausia išimtis taikoma pagrindiniam gyvenamajam būstui. Jeigu tai yra jūsų ir jūsų šeimos narių deklaruota gyvenamoji vieta, jo mokestinė vertė dažniausiai neįtraukiama į bendrą apmokestinamą sumą.
Kai kuriais atvejais deklaruoti nereikia ir tuomet, kai turto vertė, net ir sudėjus kelis objektus, nesiekia nustatytos neapmokestinamos ribos.
Deklaravimo pareiga taip pat netaikoma tam tikrų paskirčių objektams, pavyzdžiui, nekomercinės paskirties garažams ar pagalbinės paskirties statiniams, jeigu jie nėra naudojami ekonominei veiklai.
Svarbu pažymėti, kad kiekvienu atveju patariama pasitikrinti Registrų centro paskyroje, kokia tiksli objekto mokestinė vertė ir ar ji nepatenka į apmokestinimo zoną.
Dažniausiai Pasitaikančios Klaidos
Nors pati nekilnojamo turto deklaracija nėra sudėtinga, praktikoje savininkai daro gana daug pasikartojančių klaidų. Dalis jų kyla iš nepakankamo informuotumo, kitos - dėl pasikeitusių taisyklių ar neįvertintų turto pokyčių.
Viena dažniausių klaidų - manyti, kad deklaracijos nereikia, jei žmogus turi tik vieną būstą. Nors pagrindinis gyvenamasis būstas iš tiesų dažnai neapmokestinamas, situacija pasikeičia, jei šeima turi papildomų objektų, kurių bendra mokestinė vertė gali viršyti ribą.
Kita klaida - neatsižvelgti į mokestinės vertės pokyčius. Dažnai pasitaiko ir atvejų, kai žmonės pamiršta deklaruoti turtą, kuris naudojamas ekonominei veiklai.
Juridiniai asmenys taip pat susiduria su klaidomis. Viena jų - neteisingas objekto paskirties nustatymas, kuris gali lemti neteisingą mokestinės vertės taikymą.
DUK (Dažniausiai Užduodami Klausimai)
Ar visi gyventojai turi deklaruoti nekilnojamą turtą?
Ne. Deklaruoti reikia tik tais atvejais, kai turto mokestinė vertė viršija nustatytą ribą arba kai turtas patenka į apmokestinamų objektų kategoriją (pvz., poilsio paskirties pastatai, turtas naudojamas ekonominei veiklai).
Ar pagrindinis gyvenamasis būstas visada neapmokestinamas?
Dažniausiai taip - pagrindinis šeimos gyvenamasis būstas paprastai neįskaičiuojamas į apmokestinamąją vertę. Tačiau tai negalioja, jei šeima turi ir kitų NT objektų, kurių bendra vertė peržengia ribą.
Kur galima pasitikrinti turto mokestinę vertę?
Mokestinę vertę galima rasti Registrų centro savitarnoje prisijungus prie savo paskyros. Ten pateikiama naujausia masinio vertinimo metu nustatyta vertė.
Kaip pateikti NT deklaraciją?
Deklaracija teikiama per VMI Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS). Prisijungus, sistema automatiškai įkelia daugumą turto duomenų, o savininkui reikia tik juos patikrinti ir pateikti deklaraciją.
Ar deklaraciją reikia teikti paveldėjus turtą?
Taip, paveldėjus NT gali tekti pateikti deklaraciją, ypač jei dėl paveldėjimo pasikeičia mokestinė vertė arba bendra šeimos turto suma viršija ribą.
Kas nutinka, jei deklaracija nepateikiama laiku?
Gali būti skaičiuojami delspinigiai, taikomos administracinės baudos arba atliekamas mokestinis patikrinimas. Kuo ilgiau delsiama, tuo didesnės gali būti finansinės pasekmės.
Ar juridiniai asmenys visada turi deklaruoti turtą?
Taip, įmonės paprastai turi deklaruoti nekilnojamąjį turtą kasmet, nes jų turto apmokestinimas taikomas platesniu mastu nei fizinių asmenų atveju.
Ką daryti, jei nesutinku su nustatyta mokestine verte?
Galima kreiptis dėl individualaus vertinimo. Tokiu atveju turto vertė nustatoma pagal objekto realią būklę, o ne pagal masinio vertinimo metodiką.
tags: #bendra #seimos #apmokestinamo #turto #deklaracija